Dviejų kambarių butą, esantį netoli Užupio mikrorajono, Šarūnas įsigijo prieš pusantrų metų, kai čia tebuvo plikos sienos, o dabar jis jau visiškai paruoštas gyventi. Angliško ir itališko stiliaus požymių turintis būstas dvelkia natūralumu, kokybe ir autentika. Idėjų prisisėmęs iš kelionių po Italiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Šveicariją, interjero dizaino knygų, interneto, užsienyje matytų loftų, šeimininkas stengėsi sukurti individualų ir jaukų stilių, todėl viską įsirenginėjo savo rankomis.
„Prieš imdamasis darbo nežinojau, kokio rezultato noriu. Buvo aišku tik viena: keraminės plytos, kurias labai mėgstu, taps viso interjero vizitine kortele. Nuo šio atspirties taško judėjo tolesni darbai, kurie vyko etapais, neskubant, kiek leido galimybės. Juokauju, kad stačiau namus lyg lego konstruktorių – galbūt čia tiks šis daiktas, o ten – anas. Apie 1200 plytų su pagalbininku sumūrijome per mėnesį. Patys glaistėme, dažėme, – kūrybinio proceso vargais ir džiaugsmais dalijasi buto šeimininkas. – Vienu metu net teko ant tų plytų miegoti...“
Pagrindinis tikslas kuriant interjerą buvo išsaugoti kuo daugiau erdvės ir naudoti tik natūralias medžiagas – medį, keramiką, metalą, jokio putplasčio, gipso kartonų, laminato. Šarūnas pasakoja, kad pertvaroms mūryti panaudotos apie 30 metų senumo keraminės plytos, atsivežtos iš Panevėžio rajone esančio dvaro. Natūralią sienų faktūrą dar labiau išryškina mediniai statramsčiai ir sijos. Grindys – ąžuolo parketlentės, užtiestos natūralios vilnos kilimais. Betonines kolonas šeimininkas paliko natūralias– jos lyg akcentai, apnuoginantys ir pabrėžiantys industrinę pastato pusę – tai loftų kompleksas, iškilęs matavimo prietaisų gamyklos vietoje. Tuos laikus dar mena pramoninis vaizdas už lango, netrukus virsiantis gyvenamuoju rajonu.
Visose erdvėse šeimininkas siekė išlaikyti vientisą šiurkštoką stilių. Svarbiausia buvo, kad palyginti nedidelėje erdvėje tilptų ir derėtų visi reikalingi baldai ir daiktai, išlaikant tinkamą mastelį ir saiką. Dėl to nemažai laiko sugaišta planams braižyti, plotui dalyti. Bene didžiausią iššūkį kėlė virtuvės erdvė – vaikinas norėjo ne tik sutalpinti reikalingus prietaisus, bet ir įrengti nedidelę darbo zoną. Kad išvengtų šabloninių sprendimų, jis atsivežė medienos ir laisvu laiku susimeistravo visą virtuvės baldų komplektą.
Atsižvelgiant į lofto išmatavimus ir stilistiką sukurta lengvą užmiesčio namo stilių primenanti virtuvės zona su itališka potekste. Jos centre – vaikystę primenantis stalas įkypomis kojomis, kurio formą įkvėpė Šarūno šeimoje išsaugotas įžymaus lietuvių baldžiaus Jono Prapuolenio suoliukas. Prie stalo pritaikytos ąžuolinės baro kėdutės su odinėmis sėdynėmis. Prireikus, virtuvės zona nesunkiai paverčiama patogiu darbo kambariu.
Bendrojoje erdvėje vyrauja britiški ir itališki baldai, akcentai, raudonai rudas koloritas. Svetainė specialiai pasendinta, tarsi nugramzdinta į Sicilijos mafijos laikus, su kičo elementais. Iš Mančesterio parsivežta natūralios odos sofa buvo skirta Italijos rinkai, o kietmedžio stalas primena „Chippendale“stilių, kuriam būdingas puošnumas, dailūs siluetai, dekoruotos kojelės. Kilimai suteikia jaukumo, minkštumo, ir primena britiškus loftus, kur nevengiama daugybės kilimų, staltiesių.
Taupant nedidelę miegamojo erdvę, spinta įrengta nišoje. Prie bendros koncepcijos dera sendintas metalo spalvą įgavęs staliukas, kaimiško stiliaus lova, Marilyn Monroe plakatas. Popkultūros elementai visam butui suteikia šiuolaikiškumo ir ironiško prieskonio.
Vonios kambaryje išlaikytas tas pats grubus, natūralus raudonų plytų stilius, paįvairinamas medžio,vario vamzdžiais, auksiniais atspalviais. Kambarys išklotas ąžuolo parketlentėmis, o vonia – ispaniško akmens plytelėmis ir apdailinta ąžuolo lentelėmis, kurias pats šeimininkas beicavo ir impregnavo. Ties vonia įrengta vietelė prisėsti, o priešais esančiame kampe galima ir televizorių pasikabinti – originaliais sprendimais džiaugiasi šeimininkas.
Lofto erdvę vizualiai praplečia ekraniniai langai, orientuoti į pietryčius. Pietinėje pusėje įrengta erdvi terasa, išklota medžio lentomis ir apželdinta visžaliais augalais, iš kurios matyti senamiesčio bokštai.
Išeinant iš buto išlydi Kino studijos dovanotas plakatas „Čia karaliauja skonis“, suteikiantis kičinės „loftinės“ išraiškos, bei abstraktus Kęstučio Lupeikio paveikslas „Baltas“ – baigiamieji šio stilistiškai keliasluoksnio butuko akordai.
K. Pansevič ir asmeninio albumo nuotraukos.
