Stogas dega! Pasirūpinkite prevencija

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM statistika byloja, kad Lietuvoje mažėja stogų gaisrų: 2008 m. užfiksuoti 188 stogų gaisrai, o 2012 m. – tik 100, bet žmonių, kurių namai degė, statistika neguodžia. Kiekvienas gaisras yra nelaimė, kurio nuostolius galima sumažinti kuo greičiau pasiekus gaisro židinį ir pradėjus gesinti.

Nėra identiško gaisro – kiekvienas atvejis yra individualus. Kodėl užsidega stogai yra daugybė priežasčių, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra šios: krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, neatsargus žmogaus elgesys, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, pastatų elektros instaliacijos gedimai, žaibo iškrova, padegimai.

Departamento specialistai pastebi, kad gaisrai dažniausiai kyla šildymo sezono metu, ypač vasario mėnesį, kai paspaudžia šaltukas – esant dideliems šalčiams žmonės intensyviau šildosi. Didžioji skaudžiausių gaisrų dalis kyla nakties metu ir atokiose vietose. O netvarkingi dūmtraukiai, dėl kurių kyla daugiausiai gaisrų, dažniausiai būna pas žmonės, gaunančius mažas pajamas, taip pat socialinės rizikos šeimose. Džiugu, kad 2012 m. užfiksuoti 3720 gaisrai, tai 22,7 proc. mažiau negu prieš 4 metus.

Stogai gesinami į degimo židinį liejant gesinimo medžiagas: vandenį, putas, įvairius vandens ir cheminių medžiagų mišinius. Pagrindinis gesintojų uždavinys yra kuo skubiau atrasti ir pasiekti gaisro židinį bei sustabdyti gaisro plitimą. Labai svarbu, kad stogo danga būtų lengvai išardoma arba pramušama laužtuvu.

Jei pastato stogo konstrukcija nėra sudėtinga ir matomi atviri degimo židiniai, naudojami gesinimo „švirkštai“ (kai kuriais atvejais gesintuvai) tiek iš pastato vidaus, tiek iš išorės. Patekti ant stogo arba pasiekti židinį iš išorės naudojamos įvairios kopėčios ir keltuvai. Gesinant iš vidaus patenkama per laiptines, naudojant ugniagesių kopėčias per langus.

Gesinant gaisrą laikas ir gaisro intensyvumas tiesiogiai susiję. Kiekviena sekundė tampa svarbi, nes vis labiau kylant temperatūrai gaisro židinyje, ugnis sparčiai plinta. Jei stogo dangai nuimti reikalingos specialios priemonės – hidraulinės žirklės ar diskiniai plūklai – jiems užkelti ir panaudoti prarandamas brangus laikas, per kurį ugnis gali išplisti po visą stogo konstrukciją ir pasidaryti nevaldoma.

„Gaisro židinio paiešką sunkina stogo dangos, kurias numontuoti užima laiko. Pavyzdžiui, plieninės stogo dangos dažnai gaminamos labai didelių matmenų – nuo kraigo iki karnizo – bei tvirtinamos daugeliu elementų. Todėl ugniagesiams reikia daug pastangų ir specialios įrangos numontuoti tokias stogo dangas ir rasti gaisro židinį. Be to, atidengus didelius stogo plotus, gali susidaryti galingi oro srautai, dar labiau įpučiantys ugnį“, - sako architektas Marius Reizgevičius, UAB “Architektūra ir konstrukcijos” direktorius.

Ugniagesiams darbas palengėja, jei stogo danga nėra didelių matmenų, o ją nuimti galima paprastais instrumentais. Čerpes ar vadinamąjį šiferį galima laužtuvu nuplėšti arba pradaužti stoge skylę.

Projektuojant ir statant naujus statinius, juos rekonstruojant ar keičiant naudojimo paskirtį yra keliami stogų gaisrinės saugos reikalavimai, pagal patvirtintus įsakymus ir vadovaujantis Lietuvos standartu. Aukščiausius BROOF (t1) gaisrinės saugos reikalavimus atitinka stogai iš įvairių akmeninių, betoninių, molinių, keraminių čerpių, šiferio arba metalo, taip pat atitinka ir kitos stogų dangos, jeigu jos padengtos 3-5 cm storio žvyru, smėliu arba mineralų plokštėmis. Kitas atvejais, kai reikalinga BROOF (t1) degumo klasė, o stogo ir jo dangos degumas nežinomas, turi būti atliekami jų degumo bandymai tokią teisę turinčiose laboratorijose.

Nors ir yra lietuvių liaudies patarlė, kad tikras lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno stogas dega, tačiau realybėje, niekas nelinkėtų net ir blogiausiam priešui tokios lemties. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai išskiria pagrindines kliūtis, gesinant stogus:

• Sudėtinga pasiekti gaisro židinį dėl sudėtingos stogo konstrukcijos. Tuomet gaisras plinta vizualiai jo nematant. Norint surasti gaisro židinį, tenka ardyti ir atidenginėti didelius stogo plotus.
• Renkantis stogo dangas butina atsižvelgi į jų degumo klasę ir į galimybes jas greitai numontuoti kilus gaisrui.
• Sudėtinga pasiekti gaisro židinį fiziškai, nes neprivažiuoja specialios kopėčios ar keltuvai.
• Daugiaaukščio pastato kiemas užstatytas automobiliais.
• Pastatas yra miesto senamiestyje ar giliai kiemuose.
• Minimalus gesinančių medžiagų kiekio naudojimas, kai reikia apsaugoti apačioje esančias patalpas.
• Dėl stipresnio vėjo liepsnos plitimas aukštyje yra žymiai greitesnis, o gesinimo medžiagų tiekimas tampa sudėtingesnis.
• Esant minusinei temperatūrai konstrukcijos momentaliai apšąla, tad ardyti apledėjusias stogo dangas ir vaikščioti jomis tampa pavojinga.

Užsakymo nr.: PT_61146769

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis