Aplinkos spalvos lemia pasirinkimą

Renkantis fasado spalvas, būtina paisyti prioritetų. Visų pirma, reikėtų pagalvoti ne apie konkretų pastatą, o apie tai, kokioje aplinkoje jis stovės. Bet kuri aplinka jau turi tam tikrą vyraujančią spalvinę gamą, todėl naujas pastatas gali įsilieti ir praturtinti aplinką arba tapti disonuojančiu svetimkūniu. Dažnai konkrečiai vietai, kur statomas namas, jau yra būdingos kažkokios fasadų spalvos ir medžiagos, į kurias būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, raudonų plytų mūras Klaipėdos krašte ar baltos ir mėlynos stogo vėjalentės Neringoje.

Vienodinti ar atskirti spalvas?

Ieškant vienbučio namo fasadų sprendimo, reikėtų galvoti ne tik apie sienų, bet ir kitų gerai matomų elementų – šlaitinio stogo ar tvoros – spalvas bei medžiagas. Negalima išleisti iš akių ir smulkesnių eksterjero elementų: lietvamzdžių ir latakų, pakalų ir karnizų, langų rėmų, durų ir įvairių apvadų, netgi turėklų ar kaminų spalvų dermės. Spalvomis galima siekti pastato vientisumo (parinkti kuo artimesnes skirtingų elementų spalvas) arba atvirkščiai – stengtis skirtingomis spalvomis suskaidyti stambius pastato paviršius ar pabrėžti atskiras dalis.

Faktūrakeičia palvos suvokimą (matinis paviršius, tinkuotas, medinis,blizgus)

Klasikinis atvejis – skirtingomis spalvomis ir medžiagomis atskirti pastato tūrius. Tokiu būdu spalvos pakartoja bei pabrėžia architektūrinę idėją. Pasitaiko, kad pastato tūris nėra įdomus savaime, todėl tenka pasitelkti spalvą ar medžiagą, kaip atskirą išraiškos priemonę. Pavyzdžiui plokščių, be išorinių elementų fasadų atveju, juos galima būtų grupuoti ir sukurti estetišką kompoziciją. Tarkime, šiaurinį namo fasadą, kuriame nėra langų, galima nuspalvinti skirtingomis spalvomis, imituojant kitų fasadų skaidymą, ir pasiekti visų namo fasadų lygiavertiškumo. Svarbu, kad spalvų kaitaliojimas nebūtų beprasmis.

Skirtingomis spalvomis galima atskirti pirmąjį ir antrąjį namo aukštus, cokolį, stogo šlaitą, taip pabrėžiant fasado horizontalumą, vizualiai jį pažeminant ir pailginant.

Langų angos pastato fasade dažniausiai būna tamsesnės už sienas. Taigi, langų išdėstymas, jų dydis jau sukuria fasado grafiką ir jį suskaido. Panaudojus tamsesnės spalvos medžiagos plotus tarpulangiuose, langus galima vizualiai sujungti į horizontalias ir vertikalias juostas ar kitokių formų stambesnes grupes. Fasadą galima skaidyti grafiškai ar spalvomis ir nepriklausomai nuo architektūrinio sprendimo. Svarbu nepamišti, kad vienbutis gyvenamasis namas nėra didelis objektas, todėl išraiškos priemones reikia naudoti saikingai.

Spalvų derinimas – nebūtinai panašių ar artimų spalvų suradimas. Spalvos gali būti derinamos niuanso ar kontrasto principu. Niuansuotai dera greta spektre esančios spalvos ir atspalviai. Pavyzdžiui, žalia spalva bus artima geltonai ir mėlynai. Kontrastuos priešingos spektro spalvos: mėlyna su oranžine, geltona su violetine, raudona su žalia. Priešingos spalvos viena kitą pabrėžia ir tampa dar ryškesnės. Tokie drastiški deriniai būdingi nedideliems komerciniams statiniams, tarkime degalinėms. Gyvenamųjų pastatų eksterjere smulkiems elementams (langų rėmams, karnizams, apvadams, turėklams ir kitiems nedideliems fasado fragmentams) gali būti panaudotos ryškesnės spalvos ar jų deriniai. Čia galioja kulinarijos principai – aštrių prieskonių patiekale neturi būti per daug.

Artimų spalvų derinimas

Be šešių grynųjų spektro spalvų yra tūkstančiai atspalvių. Spalvos ne tik pereina viena į kitą, maišosi, bet ir turi daugybę šviesumo-tamsumo, intensyvumo gradacijų. Reikėtų paminėti ir achromatines spalvas – spalvas be spalvos – tai juoda, įvairiausio intensyvumo pilka bei balta. Ši spalvų grupė įdomi tuo, kad yra viso matomo spektro mišinys, todėl dera su visomis kitomis spalvomis.

Faktūra lemia spalvos intensyvumą

Medžiagos faktūra ir tekstūra yra neatsiejamos nuo spalvos. Pavyzdžiui, mediena turi savo natūralią spalvą ir tekstūrą – rievių raštą. Faktūra jai suteikiama apdirbus: pjautos lentos turės pašiauštą, o šlifuotos – glotnią faktūrą. Šie parametrai svarbūs tuo, kad keičia spalvos suvokimą. Grublėtos faktūros medžiaga atrodys tamsesnė dėl netolygaus šviesos kritimo paviršiumi, o ypač lygūs paviršiai gali blizgėti. Taigi, renkantis stogo medžiagą, svarbu įvertinti jos blizgumą. Skarda dėl savo blizgumo gali atspindėti dangų ir vizualiai prarasti spalvą, o matinių dangų – beasbesčio cemento lakštų, molio ar kitų čerpių – spalvos suvokimas skirtingais rakursais keičiasi mažiau.

Parenkant fasado spalvas, nereikia pamiršti, kad skiriasi įvairių apdailos medžiagų ilgaamžiškumas, priežiūros dažnumas ir spalvos atsparumas. Statybvietėje nudažyto medinio ar tinkuoto fasado spalva gali išblukti nuo saulės, nusilupti nuo atmosferos poveikio. Apdailos medžiagos, nudažytos gamykloje, ypač kai spalva padengtas ne tik paviršius, bet nudažyta visa medžiagos masė, bus gerokai atsparesnės ir išlaikys pradinę savo spalvą bei išvaizdą gerokai ilgiau.

Dominuoja gamtos spalvos

UAB „Eternit Baltic“ – didžiausios Baltijos šalyse stogo dangų gamintojos ir tiekėjos – marketingo specialisto Vytauto Minioto nuomone, pagal kelių metų pardavimų statistiką galima nesunkiai nustatyti, kokios spalvos stogai Lietuvos gyventojams patinka labiausiai. Stogo spalvos pasirinkimas priklauso nuo metų laikų – pavasarį labiausiai perkamos rudos ir vyšninės spalvos dangos, o rudenį – perkamiausios žalios.

„Gali būti, kad klientai nesąmoningai renkasi su gamta kontrastuojančias spalvas. Pavasarį, išsprogus pumpurams, gamtoje trūksta rudų atspalvių, o rudenį, kai pagelsta lapai – žalių“, – mano V. Miniotas.

„Eternit Baltic“ nuolat pasiūlo rinkai naujų atspalvių banguotus lakštus, tačiau Lietuvos vartotojai mieliau renkasi natūralias gamtos spalvas. Atsižvelgiant į vietinės rinkos poreikius, specialiai Lietuvai gaminamos populiarios rudos spalvos cementinės dailylentės.

***

Aptarėme kai kuriuos esminius fasadų koloristikos principus, supažindinome su šios temos svarba, bet nepateikėme receptų. Kalbant apie spalvas pastatų eksterjere, reikėtų suprasti, kad tai nepaprastai sudėtinga ir atsakinga sritis, kurią geriau patikėti profesionaliam, patirtį šioje sferoje turinčiam architektui ar dizaineriui.

Straipsnį paruošė Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. architektas Darius Linartas.

Užsakymo nr.: PT_62344749