Romantiškas senovės dvelksmas šiuolaikiškoje kaimo turizmo sodyboje

 (11)
Šiais metais fasado, stogo dangos ir interjero apdailos įmonė Eternit Baltic, jau antrus metus inicijuojuoja ir kviečia dalyvauti „Gražiausios Lietuvos sodybos 2013“ rinkimuose. Nuo gegužės 2 d. iki spalio 1 d., kas mėnesį renkama gražiausia sodyba. Birželio mėnesį nugalėtoja tapo Pervazninkų kaime, Šakių rajone, esanti etnografinė „Suvalkiečio sodyba.“
© Valstiečių laikraščio nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kibo į darbus

Pedagoginį išsilavinimą turinčią Aureliją sunku pavadinti kaimo turizmu užsiimančia verslininke. Jai svarbu ne pelnas, o galimybė puoselėti tautos dvasią, perduoti tėvų ir senelių išsaugotas vertybes.

Ilgus metus dirbusi lietuvių kalbos mokytoja, Aurelija nė negalvojo, kad išėjusi į pensiją imsis kaimo turizmo verslo. „Mano vyras Vydas – tikras suvalkietis. Jo seneliai buvo stiprūs ūkininkai. Prieš penkiolika metų pamatęs, kad parduodama labai gerai išsilaikiusi suvalkiečių sodyba netoli Jurbarko, Vydas nusprendė įsigyti ją. Sako, jautėsi taip, tarsi būtų arčiau savęs atkėlęs tėviškę“, – pasakojo moteris. Anot jos, nuostabu tai, kad dauguma sodybos statinių buvo išlikę, nors sovietmečiu jie priklausė kolūkiui.

Visa Rutkų šeima – Aurelija, jos vyras Vydas, trys vaikai – ir dar į talką pakviesti draugai, atsiraitoję rankoves, ėmė kuopti senuosius pastatus. Apleistas ūkininkų kiemas atgijo, jame aidėjo laimingų žmonių balsai. Už tvarto buvusi kūdra tapo dideliu tvenkiniu. Prie jo išdygo rąstinė pirtis. Mažiausiai teko vargti su gyvenamuoju namu, kurį suvalkiečiai vadina „stuba“.

„Leiskite atšokti vestuvę“

Gyvenantys nuosavame name netoli Jurbarko Rutkai manė, kad, kol turės darbus, įsigytoje sodyboje leis tik savaitgalius, o išėję į pensiją galės vasaroti. Tačiau teko keisti planus. „Kartą mums darbuojantis kieme atėjo jauna pora ir paprašė leisti sodyboje atšokti vestuves. Esą jiems nieko kito nereikia – tik stogo ir kiemo, kuriame galėtų šokti. Ką gi daryti, jei jauni žmonės taip gražiai prašo, leidome. Po kiek laiko vėl tas pats – „leiskite atšokti vestuvę“: mat suvalkiečiai sako ne „vestuvės“, o „vestuvė“. Tada supratome, kad įsigijome ne šiaip sau sodybą“, – linksmai vedžiodama po kiemą ir barškinama krūva raktų, tarsi Ievos Simonaitytės aprašytoji Pikčiurnienė, pasakojo Aurelija. Tiesa, tie raktai jos rankose buvo ne tam, kad nuo marčios viską slėptų, o kad atvertų visas „stubos“, klėties, kluono ir buvusio tvarto duris.

Ne šykštūs, o taupūs

Abu Rutkai – tikri savo karšto patriotai. Jie didžiuojasi, kad Suvalkija išaugino garsiuosius tautos patriarchus: Suvalkijoje yra gimęs Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Suvalkija, arba Sūduva, – regionas pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje už Nemuno, todėl kartais vadinamas ir Užnemune. Svarbiausias šio regiono gyventojų verslas nuo I tūkstantmečio pradžios buvo ir yra žemdirbystė. Derlingos šio regiono žemės ir suvalkiečių darbštumas lėmė tai, kad jie buvo turtingiausi XIX–XX a. Lietuvos ūkininkai. Šiame krašte buvo daug išsilavinusių žmonių. „Stiprių ūkininkų šeimos buvo daugiavaikės. Tėvai daug dirbo, spaudė centą prie cento, kad vaikai galėtų mokytis. Jei ne įvairios suirutės, karas, sovietų okupacija, mūsų ūkiai būtų ne prastesni nei vokiečių ar švedų“, – tikino visą gyvenimą miškininku dirbęs Vydas. O kalbas apie tai, kad suvalkiečiai šykštūs, jis laiko nevertomis dėmesio, nes puikiai žino, kad jo seneliai ir tėvai buvo taupūs ir labai darbštūs. O kąsnio neskaičiavo nei sau, nei samdiniams.

Reikia ne tik senovės dvelksmo

Vydas nesupranta, kaip galima neturėti ką veikti, tinginiauti, gyventi kitų sąskaita. Daug ką sodyboje tvarkė pats, nes moka visus vyriškus darbus. Tačiau supratęs, kad kaimo turizmo reikia imtis iš esmės, teko apsispręsti ir pasinaudoti ES parama. „Romantika, senovės dvelksmas – puiku, bet atvykę į sodybą svečiai nori elementarių patogumų. Juk gyvename jau XXI amžiuje. Taigi parengėme projektą, kurio sąmata – daugiau nei pusė milijono, ir kibome į darbus“, – prisiminė pašnekovas. Pusę metų jis pats žiūrėjo, kaip einasi darbai. „Nepamiršiu to vaizdo, kai mūsų klėtyje įsikūrė architektas ir dirbo ten su nešiojamuoju kompiuteriu. Tada pamaniau: na va, kaip greitai viskas keičiasi. Tačiau visada žmonėms reikia svarbiausių dalykų – nuoširdumo, gerumo ir meilės. Šito mūsų sodyboje labai daug, nes čia atvažiuoja žmonės, kurie to, ką paminėjau, turi apsčiai“, – atviravo Aurelija. Ji tikino, kad nė karto nėra tekę su svečiais bartis ar dėl ko nors priekaištauti. Anot pašnekovės, etnografinę sodybą renkasi kultūringi žmonės, norintys švęsti jubiliejus, vestuves, krikštynas, giminės susitikimus.

Neturi priekaištų specialistams

Ši vasara Rutkų kaimo turizmo sodyboje – pirmoji po rekonstrukcijos. Tad įvertinti galima ne tik šeimininkų, statybininkų, bet ir paveldosaugininkų triūsą. „Kiekviena detalė buvo derinama su specialistais. Nepykome nė dėl vieno jų keliamo reikalavimo, nes visi jie buvo protingi ir argumentuoti. Visuose tualetuose ir vonios kambariuose sienos ne klijuotos keraminėmis plytelėmis, o iškaltos ąžuolinėmis lentomis, grindys – molio plytų imitacija. Daržinės stoge neleido daryti stoglangių, tad miegamuosiuose teko įrengti kondicionavimo sistemą. Negirdėjau, kad kas nors iš svečių dėl to būtų skundęsis“, – sakė Vydas. Išprusę ir puikų estetinį pajautimą turinti šeima suprato, kad reikia ieškoti vidurio tarp senoviškumo ir šiuolaikiškumo. Jie džiaugėsi, kad buvo leista ūkinių pastatų stogus dengti skarda, nes įsitikino, kad malksnų stogas, kuriuo dengtas namas, nėra praktiškas. „Nuo skardinio stogo sniegas lengvai nukrenta, o ant medinio laikosi labai ilgai. Kita bėda – kiaunės. Joms patinka graužti medines lenteles ir vesti vaikus po ekologišku etnografiniu mūsų namo stogu“, – juokavo Vydas.

Švenčia ir krikštynas

Ypatingos „Suvalkiečio sodyboje“ būna vestuvės. Dažniausiai jaunavedžiai nakvynei renkasi kuklų mergų kambarėlį klėtyje. „Ten, prie sienų, stovi dvi lovos. Kyla klausimas, o kaipgi miegoti? Nejaugi atskirai? Jaunamartė dažniausiai kukliai nuleidžia galvą, o jaunikis prašo sustumti lovas, – linksmai kalbėjo Aurelija. – Tada kviečiame į talką kitus vyrus ir iš dviejų lovų padarome vieną.“ Rutkai pasirūpina, kad jaunieji būtų ypatingai pagerbti. Pati Aurelija vadovauja proginėms apeigoms, kurios turi sakralinę prasmę. Ne viena pora, šioje sodyboje atšventusi vestuves, švenčia joje ir krikštynas. Smagūs būna ir giminės susiėjimai. „Tetulėms, kurios nori iki paryčių kalbėtis, nes reikia aptarti, kam kaip sekasi, įrengėme erdvų dvylikos vietų kambarį buvusiame tvarte. Toks pat atskiras kambarys skirtas ir dėdėms. Kalbos ten ilgai netyla, tad miega visi vos ne iki pietų“, – šypsodamasi pasakojo Aurelija. Gero miego paslaptis labai paprasta – sienos iškaltos pušinėmis lentomis. Ypač malonus jų kvapas veikia raminamai. Tuo įsitikino ir sodybos šeimininkas, kai po žvejybos įsikūrė tetulių kambaryje ir pabudo vos ne saulei leidžiantis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gražūs namai

Kokią stogo dangą rinktis lyjant lietui? VIDEO (2)

Lietuvoje lietus yra dažnas reiškinys ir lietaus barbenimas į Jūsų stogą gali išties apkartinti Jūsų gyvenimą. Šiame video reportaže Jūs pamatysite, kaip skiriasi lietaus skleidžiamas garsas naudojant skirtingas stogo dangas.

Kapitalinis virtuvės remontas – kiek kainuoja ir ką dažniausiai reikia tvarkyti? (6)

Virtuvė – bene svarbiausia šeimos susirinkimų vieta. Čia šeimos nariai susitinka ryte prieš išskubėdami atlikti dienos darbų ir grįžta po jų. Tad graži ir jauki virtuvė turėtų būti kiekvieno savo namus mylinčio ir dėmesio jiems skiriančio žmogaus siekiamybė.

Architektas R. Delugan Vilniuje: senamiestis gali tapti panašus į mumiją muziejuje (5)

Žymus austrų architektas Roman Delugan, projektavęs visame pasaulyje garsius objektus - Porsche muziejų Štutgarte, EYE filmų institutą Amsterdame ir daugelį kitų, menų fabrike „Loftas“, Vilniuje, pristatė savo įgyvendintas vizijas sujungusias kūno kalbą su architektūra ir aplinka.

Interjeras jaunai šeimai: spalvingi ir jaukūs namai (11)

Spalvingi tapetai, linksma žalia spalva, pagal individualų užsakymą projektuoti korpusiniai baldai – būtent taip atrodo jaunos šeimos buto interjeras. Jį kūrusi dizainerė Katerina Dilinikaitienė pasakojo, kad pagrindinis užsakovų prašymas buvo sukurti aplinką, kuri padėtų pasijusti lengvai, nerūpestingai ir spindėtų gyvingubu.

Kaip įsirengti lesyklėlę netoli namų? (3)

„Ne vienam kyla klausimas – kam gi tuos paukščius lesinti? Juk jie laukiniai, patys moka susirasti maisto. Deja, kai žemė pasidengia storu sniego sluoksniu, o medžiai apsitraukia šerkšnu, daugelis smulkiųjų paukščių nebeįstengia surasti maisto, daug jų žūva nuo bado ir šalčio. Pagelbėdami sparnuočiams ištverti sunkią žiemą darome gerą ir sau“,  – patikino ornitologas Gediminas Petkus.

Kaip ant palangės užsiauginti vilnamedį? (6)

Pasaulyje priskaičiuojama bene 40 vilnamedžių rūšių, tačiau tik keturios iš jų auginamos pramonei. Bene populiariausi ir auginami namuose – žoliniai ir plaukuotieji vilnamedžiai. Tiesa, norint išauginti šią palangių puošmeną gali tekti pavargti. Tačiau džiaugsmas išvydus baltus it sniegas pluošto gabalėlius – neapsakomas.

Triukšmo kaina ir kaip ją sumažinti (3)

Triukšmas yra antras po oro užterštumo mirtinas ligas sukeliantis aplinkos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad didžiausią neigiamą poveikį žmonėms daro nuolatinis foninis triukšmas. Norėdami išsiaiškinti, kiek triukšmo mus supa buityje, atlikome paprastą garso matavimo eksperimentą.

Individualaus namo statybų draudimas – kam jis? (2)

Individualų namą statytis savo jėgomis, pasitelkus į pagalbą tik gimines ar draugus, yra rizikinga. Nors su tokia pagalba būstas gali išdygti pigiau, ji neužtikrins saviveiklinės statybos kokybės ir nesuteiks dešimties metų garantijos. Be normalios rangos darbų sutarties ir laidavimo draudimo – nė iš vietos.

Individualių namų architektūros tendencijos (3)

Šiuolaikinių individualių namų architektūrą bei jų techninius sprendimus labiausiai keičia brangstantys energetiniai resursai, aktyvaus gyvenimo būdo plitimas ir žmonių poreikis daugiau laiko praleisti lauke.

Kada už stogą permokama du kartus?

Vartotojai darosi vis reiklesni, net pirkdami batus reikalauja garantijų, tačiau įsigydami medžiagas namų remontui ar statybai, pavyzdžiui, stogo dangą, šį reikalavimą dažniausiai pamiršta. Kai kurie pardavėjai tuo pasinaudoja, o jei dar ir apsukriai žaidžia žodžiais pardavimo dokumentuose, už visus nuostolius, patirtus dėl nekokybiškų statybinių medžiagų tenka susimokėti patiems pirkėjams.