Gyvatvorė – ir apsauga, ir puošmena

 (2)
Specialistų teigimu, gerai parinkta gyvatvorė gali apsaugoti namus geriau nei tvora. Tiesa, auginant gyvatvorę, būtina žinoti, kad rūpesčių ją auginant bus visus metus. Tačiau tam ryžtis verta, nes gyvatvorė atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir praktinę funkciją – apsaugo nuo dulkių, vėjo ir įkyrių kaimynų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gyvatvorės gali būti laisvai augančiomis arba karpomomis. Taip pat aukštos (2-4 m), vidutinės (1-2 m), žemos (0,6-1 m) ir visiškai žemos – apvadinės (iki 0,5 m). Geriausias metas sodinti gyvatvorę – pavasaris arba ruduo. Kaip ir kokius augalus sodinti, norint turėti gražią gyvatvorę pataria dendrologas Arvydas Rutkauskas.

Lapuočiai – mėgstantiems nepastovumą

Norintiems turėti klasikinę gyvatvorę, dendrologas patarė rinktis populiarius lapuočius: kaulenis, paprastąsias ligustras, skroblus, gudobeles, gulenius, šešėlius mėgstančias sedulas.

Ilgai vargti gyvatvorę formuojant nereiks, jei ji bus iš suformuota iš baltai žydinčių lanksvų, lazdynų, įvairiaspalviais lapais pasižyminčių puslenių.

Aukščiausias gyvatvores galima užauginti sodinant trakinius klevus, totorinius sausmedžius, paprastuosius ligustrus, jazminus, skroblus. Buko gyvatvorė gali užaugti ir iki 5 metrų. Norint aukštos ir tvirtos gyvatvorės galima sodinti ir medžius. Pavyzdžiui, kalninę pušį, kukmedžius, tuopas, gluosnius.

Lapuočius gyvatvorėms dažniausiai renkasi vakariečiai – škotai, anglai. Savo sprendimą jie pagrindžia tuo, kad lapuočiai metų bėgyje keičiasi – žaliuoja, pasipuošia pumpurais, rudenį pagelsta.

Spygliuočiai – palikimas iš praeities

Specialistas pasakojo, kad seniau žmonės mėgdavo gyvatvores sodinti iš eglių, tačiau XX a. išpopuliarėjo tujos. Pirmiausia, koloniškos, vėliau – smaragdinės. Tujos yra vienos iš populiariausių augalų, kuriuos išsirenka gyvatvores planuojantys kurti žmonės. Taip yra ir todėl, kad jos nereikalauja daug priežiūros, užtenka apkarpyti viršų, nes jų šonai dažniausia būna siauri. Be to, tujos žaliuoja visus metus.

Iš spygliuočių medžių ir krūmų gyvatvorėms tinka ir kukmedžiai, cūgos, kadagiai, puskiparisiai.

„Kukmedžiai yra vieni iš puošniausių ir prabangiausių gyvatvorinių augalų. Karpomas jis greitai atauga ir tankėja, todėl nesunku išgauti norimą gyvatvorės formą. Eilėje sodinami 30-50 cm atstumais. Tinka derlinga, humusinga artima neutraliai rekcijai dirva. Viena tinkamiausių yra tarpinio kukmedžio Hiksii, Hillii ir Hatfieldii veislės, kurios greitai auga formuodamos plačiai kolonišką daugiaviršūnę lają ir pasiekia 3-5 m aukštį.

Europinio kukmedžio veislės Fastigiata, Erecta yra labiau jautrios šalčiui už tarpinio kukmedžio veisles. Už jas atsparesnės yra veislės Hessei – iki 4-5 m aukščio, siaura laja ir Melfard – iki 2 m aukščio, blizgančiais spygliais, koloniška forma. Atspariausi, nors ir lėtokai augantys, būtų Lietuvoje retokai auginami smailiaspyglio kukmedžio kultivarai“, - pasakojo dendrologas.

Reikia apsaugoti nuo kitų augalų

Jeigu gyvatvorė sodinama savo teritorijoje, sodinimo ašis yra bent metrą nuo tvoros ir jos aukštis nebus daugiau kaip 1,80 cm leidimo gyvatvorės sodinimui nereikia.

Žemė, kurioje bus sodinama gyvatvorė turi būti laidi, pakankamai derlinga, saulėta. Į gyvatvorę geriau sodinti jau paaugusius, susiformavusius, geriausia – 60-80 cm siekiančius augalus. Sodinant mažus augaliukus bus sunku garantuoti vienodą jų augimą. Tiesa, su medelynų pagalba, iš karto galima pasodinti ir aukštą, jau užaugintą gyvatvorę.

Šalia gyvatvorės neturėtų augti kiti medžiai ar stambūs augalai. Jie siurbia naudingąsias medžiagas, meta šešėlį. Gyvatvorė gali lėčiau vystytis, būti reta, žemesnė. Ypatingai pavojingi medžiai – beržas, ąžuolas, klevas. Atstumas nuo jų turėtų būti bent 3-5 metrai.

Griežtos formos – nebemadinga

Didžiausias klaidas, kurias daro žmonės įkurdami gyvatvorę A. Rutkauskas įvardijo netinkamai parinktas apšvietimo sąlygas, dirvožemio kokybę, drėgmės trūkumą. Jeigu dirvožemis nėra geras, prieš sodinant gyvatvorę reikėtų iškasti 50 cm pločio ir 40 cm gylio griovį. Į jį reikėtų pripilti juodžemio, dirvą galima pagerinti kompostu ir trąšomis.

Karpyti galima nebūtinai trapecijos ar stačiakampio forma. Griežtų geometrinių formų gyvatvorė – nemadinga. Tad dendrologas siūlo jas karpyti ir su pabangavimais, paliekant aukštesnių ir žemesnių vietų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gražūs namai

Kokią stogo dangą rinktis lyjant lietui? VIDEO (2)

Lietuvoje lietus yra dažnas reiškinys ir lietaus barbenimas į Jūsų stogą gali išties apkartinti Jūsų gyvenimą. Šiame video reportaže Jūs pamatysite, kaip skiriasi lietaus skleidžiamas garsas naudojant skirtingas stogo dangas.

Kapitalinis virtuvės remontas – kiek kainuoja ir ką dažniausiai reikia tvarkyti? (6)

Virtuvė – bene svarbiausia šeimos susirinkimų vieta. Čia šeimos nariai susitinka ryte prieš išskubėdami atlikti dienos darbų ir grįžta po jų. Tad graži ir jauki virtuvė turėtų būti kiekvieno savo namus mylinčio ir dėmesio jiems skiriančio žmogaus siekiamybė.

Architektas R. Delugan Vilniuje: senamiestis gali tapti panašus į mumiją muziejuje (5)

Žymus austrų architektas Roman Delugan, projektavęs visame pasaulyje garsius objektus - Porsche muziejų Štutgarte, EYE filmų institutą Amsterdame ir daugelį kitų, menų fabrike „Loftas“, Vilniuje, pristatė savo įgyvendintas vizijas sujungusias kūno kalbą su architektūra ir aplinka.

Interjeras jaunai šeimai: spalvingi ir jaukūs namai (11)

Spalvingi tapetai, linksma žalia spalva, pagal individualų užsakymą projektuoti korpusiniai baldai – būtent taip atrodo jaunos šeimos buto interjeras. Jį kūrusi dizainerė Katerina Dilinikaitienė pasakojo, kad pagrindinis užsakovų prašymas buvo sukurti aplinką, kuri padėtų pasijusti lengvai, nerūpestingai ir spindėtų gyvingubu.

Kaip įsirengti lesyklėlę netoli namų? (3)

„Ne vienam kyla klausimas – kam gi tuos paukščius lesinti? Juk jie laukiniai, patys moka susirasti maisto. Deja, kai žemė pasidengia storu sniego sluoksniu, o medžiai apsitraukia šerkšnu, daugelis smulkiųjų paukščių nebeįstengia surasti maisto, daug jų žūva nuo bado ir šalčio. Pagelbėdami sparnuočiams ištverti sunkią žiemą darome gerą ir sau“,  – patikino ornitologas Gediminas Petkus.

Kaip ant palangės užsiauginti vilnamedį? (6)

Pasaulyje priskaičiuojama bene 40 vilnamedžių rūšių, tačiau tik keturios iš jų auginamos pramonei. Bene populiariausi ir auginami namuose – žoliniai ir plaukuotieji vilnamedžiai. Tiesa, norint išauginti šią palangių puošmeną gali tekti pavargti. Tačiau džiaugsmas išvydus baltus it sniegas pluošto gabalėlius – neapsakomas.

Triukšmo kaina ir kaip ją sumažinti (3)

Triukšmas yra antras po oro užterštumo mirtinas ligas sukeliantis aplinkos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad didžiausią neigiamą poveikį žmonėms daro nuolatinis foninis triukšmas. Norėdami išsiaiškinti, kiek triukšmo mus supa buityje, atlikome paprastą garso matavimo eksperimentą.

Individualaus namo statybų draudimas – kam jis? (2)

Individualų namą statytis savo jėgomis, pasitelkus į pagalbą tik gimines ar draugus, yra rizikinga. Nors su tokia pagalba būstas gali išdygti pigiau, ji neužtikrins saviveiklinės statybos kokybės ir nesuteiks dešimties metų garantijos. Be normalios rangos darbų sutarties ir laidavimo draudimo – nė iš vietos.

Individualių namų architektūros tendencijos (3)

Šiuolaikinių individualių namų architektūrą bei jų techninius sprendimus labiausiai keičia brangstantys energetiniai resursai, aktyvaus gyvenimo būdo plitimas ir žmonių poreikis daugiau laiko praleisti lauke.

Kada už stogą permokama du kartus?

Vartotojai darosi vis reiklesni, net pirkdami batus reikalauja garantijų, tačiau įsigydami medžiagas namų remontui ar statybai, pavyzdžiui, stogo dangą, šį reikalavimą dažniausiai pamiršta. Kai kurie pardavėjai tuo pasinaudoja, o jei dar ir apsukriai žaidžia žodžiais pardavimo dokumentuose, už visus nuostolius, patirtus dėl nekokybiškų statybinių medžiagų tenka susimokėti patiems pirkėjams.