Architektas R. Delugan Vilniuje: senamiestis gali tapti panašus į mumiją muziejuje

Žymus austrų architektas Roman Delugan, projektavęs visame pasaulyje garsius objektus - Porsche muziejų Štutgarte, EYE filmų institutą Amsterdame ir daugelį kitų, menų fabrike „Loftas“, Vilniuje, pristatė savo įgyvendintas vizijas sujungusias kūno kalbą su architektūra ir aplinka.

Roman Delugan vardas architektūroje siejamas su daugeliui žinomais statiniais, tačiau apie garsųjį architektą žinoma labai mažai. Bendrovės „Exterus” ir Austrijos fasadų gamintojo „Fundermax“.
organizuotame renginyje salė lūžo nuo daugiau nei 350 architektūros profesionalų ir studentų antplūdžio.

Organizatorių nuotr.

Architektūra – tai niekas kitas, o taikomoji fiziologija. Svarbu suprasti, kaip žmogaus elgesį sąlygoja aplinka, kokie motyvai verčia jį eiti arba stovėti, kaip jis jaučiasi būdamas tam tikroje erdvėje. Žmogaus psichologinės ir fizinės reakcijos – svarbiausi dalykai pradedant kurti“, - savąją architektūros sampratą apibūdino Romanas Deluganas.

Organizatorių nuotr.

Architektams, studentams bei statybų specialistams skirtame renginyje architektūros maestro kolegoms pristatė naujausius sukurtus ir dar tik projektuojamus darbus. Tarp jų - 400.000 kv. m ploto požeminis prekybos centro projektas Kinijos mieste Changchun, Korėjos automobilių koncerno „Hyundai“ užsakymu sukurta kompiuterinė prekybos salonų erdvių komponavimo programa.

Organizatorių nuotr.

Taip pat Roman Delugan supažindino su 2014 m. Europos rinkoje pasirodysiančiu jo studijos „Delugan Meissl Associated Architects“ ir partnerių kūriniu Nematomas namas („Casa Invisible“). Tai - 50 kv. m ploto gamykloje gaminamas modulinis, medinis namas veidrodinėmis išorinėmis sienomis. Jame atsispindintys aplinkos vaizdai sukuria namo nematomumo įspūdį.

Organizatorių nuotr.

Vertindamas Vilniaus architektūros unikalumą R. Deluganas pastebėjo, kad ateityje Vilniaus laukia iššūkis, kaip išssaugant architektūros tradicijas ir aplinką kurti naująją architektūrą darniai susiliejančią su aplinka ir tradicijomis. Svečias pabrėžė, kad daugelis pasaulio miestų padarė klaidą griežtai atribodami modernius projektus nuo senosios architektūros zonų, kurios tapo negyvos tarsi mumijos muziejaus vitrinose.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis