Pagyvenusios vilniečių poros įsigyto buto aprašymas buvo netrumpas ir skambėjo patraukliai: apartamentai viršutiniame daugiabučio aukšte, dvi terasos, gražus vaizdas pro langus, ir taip toliau. Realybė pasirodė kiek kitokia: buto terasos gerokai pakeltos virš grindų ir aptvertos aukštais betono parapetais. O tai reiškia, jog žvelgdamas pro langus galėjai pasijusti ne bute, bet tuščio baseino dugne. Be to, ir viduje buvo palikti keli erzinantys peraukštėjimai. Dėl kampinio išplanavimo buto tūris tiesiog „perlūžo“ į dvi dalis, kurias jungė praėjimas. Situaciją galutinai sudrumstė ir užsakovų pageidavimas įsirengti svetainę prie pat įėjimo, o ne buto gilumoje, kur išėjimai į terasas būtų kur kas patogesni, o dideli šoniniai langai vizualiai praplėstų kambario erdvę. Vienintelis sprendimas – svetainę jungti su virtuve ir prieškambariu, o tolimesnę erdvę perskirti pusiau ir įrengti darbo kambarį bei šeimininkų miegamąjį.
Bet dizainerė Marina Sokolova nenuleido rankų. Pirmiausia ji nusprendė tarp svetainės ir greta esančios lodžijos užmegzti vizualinį dialogą. Buvo atsisakyta užuolaidų, o niūrūs lodžijos parapetai paslėpti po balkone suformuota dekoratyvinių augalų gyvatvore. Lodžijoje pastatytas elektrinis židinys suteikė erdvei kuklaus jaukumo. Beje, kodėl buvo pasirinktas ne malkinis, o elektrinis židinys, ir dar su distanciniu valdymu?
Ogi todėl, kad šeimininkai blaiviai įvertino savo poreikius nusprendę pirmenybę teikti ne romantikai, bet komfortui ir patogumui... Vardan tų pačių tikslų buvo sumažintas laiptelių ir perkritimų skaičius, įrengtos patogios pakopos į terasas. Tiesa, jos pasiteisino tik svetainėje ir koridoriuje, nes iš darbo kambario ir miegamojo šeimininkai į terasas praktiškai nevaikšto.
Iš kitų plano korekcijų verta pažymėti prieškambario ir svetainės zonų atskyrimą dekoratyvine kolona. Taip pat sprendimą tolimesnę lodžiją paversti pagalbine ūkine patalpa. Kadangi ten lankomasi retai, link jos einančiame koridoriuje buvo įrengta drabužinė. Taip pat pastatytas tualetinis staliukas su stilingu veidrodžiu.
„Įgimtus“ buto erdvių skirtumus M. Sokolova kompensavo įdomiais stilistiniais sprendimais. Vieningą namų koloritą nulėmė dryžuotos užuolaidos, kėdžių apdangalai, subtilūs tapetai bei po kambarius paskleistos spalvingos pagalvėlės. Drabužinei ir svetainės zonai dizainerė parinko žaismingus staliukus tekintomis kojomis bei panašių formų šviestuvus.
Korpusiniai baldai sukurti ir pagaminti pagal individualų projektą, o didžiausias dėmesys skirtas lakoniškoms, erdvės neužgožiančiams formoms. Itin pasiteisino į nišą įleistas virtuvės blokas. Pagal savo savybes ir spalviškumą šiai interjero idėjai tobulai tiko kompozitinė koriano medžiaga – apskritai viena įdomiausių ir universaliausių medžiagų virtuvės stalviršiams. Šiame projekte šviesus dirbtinio akmens sinonimu laikomo koriano stalviršis subtiliai kontrastuoja su virtuvės spintelėmis.
Fotografija – architektės aistra ir hobis. Stiklinį indaujos fasadą svetainėje ji papuošė stambaus formato nuotrauka, o kompaktiškos nuotraukų grupės atsirado ant sienų koridoriuje, svetainėje ir miegamąjame. Jos tapo ne tik interjero „bendruoju vardikliu“, bet ir savotišku dizanerės kūrybiniu autografu.
Nuotraukos – Jurgino Žilio.
