Mažos erdvės kompromisai: 26 kv.m palėpė Vilniuje

(1)

Mažos, ilgą siaurą kišenę primenančios 26 m² palėpės interjerą projektavusiam architektui Ramūnui Masteikai teko skaičiuoti kiekvieną centimetrą, vengti pertvarų ir zonas projektuoti taip, kad kuo mažiau į akis kristų vietos stoka. „Tad dekoro bute yra tik tiek, kiek reikia, kad pavirpintų sielą: čia atidavėme duoklę medžiagiškumui. Todėl interjere atsirado ritmiškai pasikartojančių medžio elementų, juodos spalvos detalių, unikalių akmens raštų ir išraiškingos faktūros elementų“, – sako architektas.

Objekto dosjė:

Tipas – palėpė Vilniaus senamiestyje, maksimalus sienos aukštis – 2,60 m, minimalus – 0,60 m.

Buto plotas – 26 m²

Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys su miegamojo, svetainės ir virtuvės zonomis.

Gyventojai – 2 asmenų pora.

Projekto autorius – architektas Ramūnas Masteika (UAB „Kitos pusės projektai“).


„Interjere norėjosi „įdarbinti“ pro stoglangius krentančią šviesą, nes ji idealiai išryškina plytų sieną. Vertikali, ne tik grindis apšviečianti šviesa suteikia visai kitokį efektą nei sklindanti pro įprastus langus ir metanti šešėlius ant žemės.


Vietoj plytų sienos buvo gipskartonis, tačiau šeimininkai sutiko paaukoti 12 cm brangaus ploto. Siena buvo sumūryta iš senų plytų ir baltai nudažyta – nors specialiai suprojektuota, ji atrodo kaip čia buvusi ir nekyla minčių apie butaforiją. Plytų siena išryškėja tarsi namų scena ir toks sprendimas mažame bute panaikina erdvės stygiaus įspūdį. Sofa stovi taip, kad ant jos sėdint stogo šlaito nuolydis yra už nugaros ir jo nematyti. Beje, mano sumanymas buvo statyti televizorių ant spintelės, bet šeimininkai nutarė kitaip“, – paaiškina architektas.


Pasak architekto, mažame bute nėra vietos šviestuvams, tad apšvietimas, kiek įmanoma, paslėptas. Aukščiausioje lubų vietoje įmontuotas šviestuvų „vėrinys“ – šiek tiek besiskiriantis jų dydis ir atstumai suteikia žaismingumo ir ritmikos.


A.Klimavičiūtės nuotr.


Projektuojant virtuvės baldus tarp viršutinių ir apatinių spintelių paliktas nedidelis „prakirtimas“ – net ši maža detalė įėjus į butą vizualiai atveria erdvę ir virtuvės baldai neatrodo tarsi vientisas monolitas, nes yra suskaidyti į atskirus segmentus.Šeimininkai buvo linkę interjere išryškinti klasikinio stiliaus fragmentus, architektui Ramūnui Masteikai norėjosi modernesnių sprendimų. Kompromisas pateisino abiejų pusių lūkesčius: butui parinkti santūraus dizaino klasikiniai baldai, kurie neišsiskiria šiam stiliui kartais būdinga pernelyg egzaltuota prabanga, o apdailai ir dekorui naudotos šiuolaikiškos medžiagos atsveria jų ramų solidumą ir, pasak architekto, „išsprogdina erdvę“. Joje efektingai išryškėja senų plytų siena, akmens plokštėmis dekoruotas židinys, egzotinės dryžuotos medienos virtuvės baldai, bambuko motyvais puoštos vonios kambario plytelės.


Ryški medienos spalva virtuvės zonoje – tai kontrastas blyškiam sienų ir grindų koloritui, ji atsveria šio šaltumą natūralia spalva ir ryškiu raštu. Virtuvėje sumontuota visa būtina įranga, yra indaplovė, viryklė, stalčiai ir netgi sutilpo standartinio dydžio plautuvė. Kadangi pakabinamųjų spintelių nėra, panaudotos visos nišos ir dar suprojektuota nedidelė pertvara, ji ne tik funkcionali, bet ir žymi ribą tarp akcentinės plytų sienos ir virtuvės zonos. Iš svetainės pusės joje įrengta vyno spinta – jos ažūras vizualiai įprasmina konstruktyvų sprendimą.


A.Klimavičiūtės nuotr.


Klasikinio stiliaus baldai suteikia solidumo, tad architektas sako ieškojęs detalių, kurios mažą erdvę pralinksmintų. Kita vertus, toks baldų pasirinkimas suteikė galimybę pakoreguoti interjero biudžetą ir daugiau pinigų skirti architektūriniams ir dekoro sprendimams.

Kadangi butukas yra senamiestyje, jis turi savo sielą – veikiantį židinį svetainės zonoje. Šalia jo suprojektuotos ergonomiškos spintelės, pritaikyta ir daugiau kūrybiškų sprendimų.


Originalus sprendimas

Visas gyvenimas sukasi bendrojo kambario centre suprojektuotoje svetainės zonoje, kurioje svarbiausias akcentas yra židinys. Jo apdailai panaudotos skirtingų atspalvių akmens plytelės – išraiškingos tekstūros natūrali medžiaga atrodo neįkyriai ir drauge išskirtinai. Architekto nuomone, ir viena kolona būtų gražu, tačiau be židinio ji netektų prasmės, kurios suteikia akmens asociacija su ugnimi.


„Nors vonios kambarys labai mažas, vis tiek norėjosi, kad jis būtų kuo komfortiškesnis ir jaukesnis. Todėl klozetas sumontuotas netipiškoje vietoje (už jo dar yra boilerį slepianti sienutė), o nors praustuvas pakabintas šalia durų, tai netrukdo, nes jo siluetas lakoniškas ir ši zona labai atvira. Svarbiausias sprendimas, padėjęs vizualiai padidinti vonios kambario erdvę, yra į grindis nukreiptas apšvietimas. Kai pabrėžiamas aiškus, taisyklingos formos plotas – šiuo atveju grindys – nematyti aplink esančių trukdžių, tokių kaip maža erdvė ar kažkokie kampai, visa tai tarsi dingsta. Šiuo atveju išryškintos grindys ir išraiškingas, sodrios spalvos medienos raštas nukreipia dėmesį, kad patalpai trūksta aukščio ir viskas čia labai suspausta“, – pasakoja architektas.


A.Klimavičiūtės nuotr.


Vonios kambario sienos dekoruotos plytelėmis, imituojančiomis natūralią bambuko stiebų faktūrą – ji „minkštesnė“ ir ne tokia griežta kaip mozaikos ornamentas, o drauge nepretenzinga, netrikdanti vonios kambario nuotaikos.


Palėpės lubų aukščio skirtumai lėmė daug sudėtingų architektūrinių sprendimų: teko įstrižai pjauti duris, o prie vonios kambario suprojektuoti papildomus laiptelius.Pasak architekto, miegamojo zona buvo šiek tiek nuskriausta, nes čia nėra daug vietos. Jos koncepcija kelis kartus keitėsi. „Iš pradžių buvo manyta įrengti visiškai atvirą studijos tipo butą, vėliau nutarta miegamąjį atskirti siena su durimis. Tačiau pertvara visiškai sužlugdytų erdvę, tad pavyko įtikinti šeimininkus šio sprendimo atsisakyti. Todėl sienos palikta tik tiek, kiek reikėjo spintai už jos paslėpti (dėl vertikalių sienų stygiaus drabužinių bute nebuvo įmanoma suprojektuoti). O privatumui suteikti miegamojo zona atskirta draperija. Nors ją galima užtraukti ir, atėjus svečiams, miegamąjį paslėpti, laikas parodė, kad to neprireikia – lova tapo bendrojo kambario interjero (ir gyvenimo) dalimi.


A.Klimavičiūtės nuotr.

Draperija, kaip ir juodos spalvos lovos rėmas bei veidrodis, lovos tekstilė – tie dekoratyvūs akcentai, kurie pagyvina blyškų sienų ir lubų koloritą ir išlaiko interjero koncepcijos tęstinumą.

Šalia lovos įkomponuotas šviestuvas miegamajame sukuria teatrališką mizansceną.


A.Klimavičiūtės nuotr.


A.Klimavičiūtės nuotr.


A.Klimavičiūtės nuotr.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis