PRIEŠ IR PO: senas butas virto autentiška vieta Vilniaus širdyje

(2)

Senamiesčio autentiką išlaikęs butas priklauso Virgai – lietuvei dailininkei, gyvenančiai Kalifornijoje ir dirbančiai nuosavoje galerijoje Laguna Beach vietovėje. Šio išskirtinio Vilniaus senamiesčio buto viziją Virga kūrė pati. „Aš tiek sudėjau meilės į tą butą!“, – pripažįsta šeimininkė. Ji neslepia neblėstančios nostalgijos gimtajam Vilniui. Kaskart grįžus į šį miestą, ji jaučiasi taip, lyg niekur iš jo nebūtų išvykusi: „Viskas taip sava – architektūros grožis Vilniuje ir gatvelių jaukumas, daugybė bažnyčių!“


Virgai unikalaus senamiesčio buto dvasią teko atgaivinti iš pačių pagrindų. Savininkė teigia, jog suradus šį butą, prireikė ne tik drąsos ir ryžto, kad apsispręstų jį pirkti, bet ir vaizduotės bei kūrybingumo, leidžiančio prikelti būstą naujam gyvenimui. „Butą pirkom, nes buvau sužavėta namu ir jo autentiškumu, na, žinoma, ir senamiesčiu, pasiekiamu ranka (4 minutės pėstute iki Aušros vartų, Lėlių teatro, Filharmonijos, Vokiečiu gatvės – viskas šalia).“ Lengva atkurti butą nebuvo – jį remontavo septynis kartus, kaskart atvykus į Vilnių užsiimdavo tobulinimu, stengėsi išlaikyti bei akcentuoti interjero charakterį.



84 kv.m klasikinio stiliaus bute yra trys kambariai, erdvus holas bei nedidelė virtuvėlė. Tik įėjus į butą, pirmąjį ir stipriausią įspūdį palieka didelės erdvės bei aukštos (4,2 m) lubos. Šį erdvės pojūtį dar labiau sustiprina aukštos, pagal XX a. pr. originalą atkurtos medinės kambarių durys, aukšta ąžuolinė knygų lentyna, dideli aukšti langai, plačios palangės bei ypatingai storos ir masyvios pastato sienos. Na, ir, žinoma, kvapą užgniaužia dviejuose didžiuosiuose kambariuose išsaugotos senovinės lubos, dekoruotos autentiškais prabangiais lipdiniais. Kitos unikalios buto interjero detalės – tai atnaujintas svetainės židinys su išsaugotais originaliais židinio kokliais, bei senovinis pečius miegamajame kambaryje. Svetainėje išsaugotas storas ir ilgaamžis parketas. Prie unikalaus klasikinio buto interjero priderinti prabangūs baldai – ypač akį traukia antikvarinė medžio raižiniais puošta spinta su autentiška liūto galvos detale.



Virga pasakoja: „Įsigijus butą, interjeras buvo labai apleistas ir sužalotas, išdaužytos skylės praėjimui sienose ir langai išdaužyti. Sunkiausias uždavinys buvo išsaugoti kas išlikę autentiško, puoselėjant kiekvieną detalę. Reikėjo ypač atsargiai griauti du neveikiančius, gremėzdiškus pečius, išrinkti ir išsaugoti kiekvieną net ir apdaužytą XIX a. pab. – XX a. pr. glazūruotą koklį, o atrinkus panaudoti statant židinį.“



„Kai pirmą kartą pamačiau nupirktą butą žiemą, apėmė siaubas, buvo šalta ir nejauku, trūko langų, lauko durys vos laikėsi. Iš pradžių abejojau ar pavyks, bet pasižiūrėjus į aukštas lubas, papuoštas keliais angeliukais, įsivaizdavau galutinį rezultatą, koks dabar yra – nepaprastai jaukus ir saulėtas“, – kūrybinėmis paieškomis dalijosi pašnekovė.


Pasak jos, 1993 m., kai pradėjo tvarkyti butą, nebuvo įmanoma gauti reikalingų medžiagų, teko važinėti net į kaimus už Vilniaus, kad rastų kur užsakyti duris ir gautų lentų grindims. Net ir dušo kabiną surasti buvo sudėtinga – tuo metu Lietuvoje tai buvo naujiena.



Vienas svarbiausių sprendimų kuriant interjerą buvo erdvių perplanavimas. Vietoj virtuvės, buvusios iškart įžengus į butą, paliktas erdvus holas, o nauja virtuvėlė įrengta patogesnėje vietoje. Buvo išgriauti seni pečiai bei sutvirtintos grindys. Įdomus sprendimas – durys į vonios kambarį slepiasi sieninėje holo spintoje. Virš spintos įrengti dekoratyviniai langai, o pro juos sklinda šviesa iš vonios kambario, jaukiai apšviestos interjero dekoracijos, matomos pro šiuos langus.



Išskirtinio interjero butas tikriausiai tiktų ne kiekvienam. Tokio gyvenimo stiliaus ieško Vilniaus senamiesčio dvasios mylėtojai, vertinantys autentiškas detales. Šis butas nėra skirtas mėgstantiems kulinarinius gebėjimus realizuoti virtuvėje (virtuvėlė labai nedidelė), taip pat jis nėra tinkamas svajojantiems gyventi gamtos apsuptyje. Tai vieta, kurią renkasi miesto ritmu gyvenantys žmonės, norintys per kelias minutes atsidurti įvykių centre, o namie džiaugtis tyla ir ramybe (buto langai į tylų vidinį kiemelį, rami aplinka – retas senamiesčio privalumas). Vilniaus senamiesčio palikimą dažniausiai brangina vietiniai čia gimę ir užaugę vilniečiai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis