„Gėlių butas“ Vilniuje: gyvybe alsuojantis 109 kv.m būstas

„Gėlių butas“ – būstas įsikūręs Vilniaus senamiestyje, Gėlių gatvėje. Architektė – dizainerė Dalia Jakeliūnaitė sako, kad butui suteiktas pavadinimas yra dviprasmiškas: jis sufleruoja apie netradicinę erdvę, kuri yra apsupta gėlėmis, arba tiesiog nusako būsto vietą miesto žemėlapyje.

Prieš pradedant projektavimo darbus, erdvė buvo tradicinė su standartine antresole, dalinančia erdvę į dvi dalis. D. Jakeliūnaitė pasakoja, kad projektuojant būstą, norėjosi praplėsti gyvenamąjį plotą ir kartu maksimaliai išsaugoti natūralią šviesą. Buvo atkreiptas dėmesys į natūralios šviesos sklaidą. Tam, kad viršutinė antresolė neužgožtų apatinio aukšto tamsa, perdangoje buvo suprojektuoti grūdinto stiklo švieslangiai, kurie virtuvės zonoje paskirsto dienos šviesą.

Architektė-dizainerė sako, kad pagrindinis siekis buvo suprojektuoti erdvę su skirtingomis funkcinėmis zonomis, maksimaliai išplėsti naudingą plotą, o pačią erdvę padaryti vientisą ir kuo atviresnę, su galimybe ateityje įrengti papildomą izoliuotą kambarį. Taigi buvo suprojektuota kelių lygių antresolė, kurios kiekvienas lygis mena apie skirtingas patalpas ir jų funkcijas. Buto centrine ašimi tapo suprojektuota skaitykla su oranžerija, kuri yra matoma iš visų buto vietų. Oranžerija yra apsupta švieslangių, kurie suteikia augalams taip reikalingos natūralios šviesos, o tai leidžia be didelių papildomų rūpesčių auginti įvairiausius augalus.

Projektuojant antresoles bei laiptus reikėjo išspręsti laikančių kolonų klausimą, nes norėjosi, kad jos būtų paslėptos. Taip tambūro zonoje atsirado erdvi drabužinė, kurios viduje slepiamos laikančiosios antresolės kolonos. Drabužinė buvo projektuojama kartu su sujungtu židiniu, ši konstrukcija padalino erdvę į atskiras funkcines zonas ir tapo atitvara nuo laiptinės durų. Aukštas židinys dalinai atitveria miegamojo zoną nuo bendros erdvės, taip suteikdamas daugiau privatumo.
Norint sumažinti garso sklaidą miego zonoje, ji buvo įstiklinta.

Svarbiu kompoziciniu elementu bute tapo juodo ąžuolo rėmas su vitrininiu langu ir stiklo durimis. Norint jausti visišką privatumą, miegamojo zoną galima atskirti slankiojančia užuolaida, kurią naudojant yra pilnai sudaromas izoliuoto kambario įspūdis. Šioje erdvėje apšvietimas yra kuriamas keliais tipais, vienu iš ryškesnių akcentų tapo sieninis apšvietimas virš lovos, suprojektuotas įstrižai, jis tarsi pabrėžia šios erdvės išskirtinumą – lubų šlaitą. Miegamojo zonoje suprojektuota ne tik miegui skirta erdvė, čia taip pat yra erdvi drabužinė ir papildomas sanitarinis mazgas.

Kitas svarbus uždavinys buvo jaukios ir atviros darbo erdvės su poilsio zona sukūrimas, iš kurios būtų matoma svetainės zona ir vaizdas į priešais esančius terasinius langus. Buvo sukurta kūrybiška, nevaržoma erdvė, kuri leidžia jaustis atsipalaidavus net ir darbo metu. Ši antresolė buvo padalinta į dvi aiškias zonas, kurias skiria skirtingi aukščio lygiai: viena zona yra skirta darbui, kita – poilsiui.

Pirmame aukšte suplanuota erdvi svetainės zona su papildoma poilsio zona, kurią puošia Monikos Furmanavičiūtės tapybos darbas. Po didžiąja antresole yra virtuvės zona su valgomuoju stalu, taip pat erdvus vonios kambarys su pagalbinėmis skalbimo patalpomis, kurios slepiamos po darbo zona. Pirmame aukšte išnaudotos visos po antresolėmis ir laiptais esančios erdvės, papildomai sukurtos dvi erdvios drabužinės.

Architektė-dizainerė pasakoja, kad projektuojant šį būstą visu pirma norėjosi atspindėti čia gyvenančio žmogaus gyvenimo būdo principus, o tik vėliau būsto medžiagiškumas įgavo bendrą kiautą. Medžiagos buvo pasirinktos natūralios: masyvo lentos, akmens masės plytelė, granito stalviršis, stiklas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis