Butas Vilniuje: kaip ilgai ir laimingai gyventi 50 kv.m

Iki šiol dizaineriui Nauriui Kalinauskui dažniau uždavinėdavau klausimus apie kėdes, sofas ir lentynas. Tačiau kai prieš maždaug pusmetį kartu su žmona irgi dizainere Dalia Mauricaite Kalinauskiene jie atidarė demonstracinę buities studiją „Demoroom“, visi mūsų pokalbiai pradėjo suktis, kaip kūrybingai, nedarant elementarių klaidų įsirengti savo namus. „Kad buitis nenužudytų meilės“, – kaip jie mėgsta kartoti.

Su, ko gero, mažiausio Baltijos šalyse demonstracinio lofto interjeru jie įrodė, kad kokybiškam ir patogiam gyvenimui gali užtekti ir vos 12 kvadratinių metrų. Tačiau dar daugiau įdomių interjero patarimų galima aptikti ir 50 kvadratinių metrų būste Kalvarijų gatvėje, kurį jie ką tik baigė įrengti. Šiuo atveju jiems nereikėjo pataikauti konkretaus užsakovo norams ir įgeidžiams, o didžiausiu kūrybiniu iššūkiu tapo intejero, kuris būtų patogus ir šiuolaikiškas, sukūrimas.

Nekilnojamojo turto ekspertai lyg susitarę tvirtina, jog 40-60 kvadratinių metrų dviejų ar net trijų trijų butai bent jau Vilniuje paklausiausi. Tokio dydžio butuose paprastai įsikuria jaunos šeimos, kurios dar tik pradeda savarankišką gyvenimą, o sulaukusios atžalų automatiškai pradeda dairytis erdvesnių namų. Dizaineriai įsitikinę, jog ne buto dydis yra lemiamas kokybiško gyvenimo faktorius, o „penkiasdešimt kvadratų” gali tapti erdve, kuri tobulai atitiktų konkrečios šeimos poreikius ar nekeltų buitinės įtampos net ir susilaukus vaikų, „nes butas jau per mažas“.

Galiausiai naujausios nekilnojamojo turto tendencijos signalizuoja, kad vystytojai jau netolimoje ateityje siūlys vis daugiau įrengtų butų, kaip įprasta Vakaruose. Vadinasi, renkantis tokį būstą interjero sprendimams reikės skirti dar daugiau dėmesio.

Šiame bute su N. Kalinausku kalbamės apie interjerą, tačiau vis labiau atrodo, jog su juo kalbamės apie apskritai kitokį požiūrį į namus.

– Nauri, man žinoma įdomu išgirsti apie šio interjero idėją, bet ką pirmiausia patartum žmonėms, ieškantiems įrengto būsto ar planuojantiems jį įsirengti?
– Žmonės dažnai daug dėmesio skiria rajonui, mintyse dėlioja, ar iš namų bus patogu važiuoti į darbą, vežti vaikus į darželius ir mokyklas, na, o atėję į galbūt būsimus namus paprastai dairosi į vaizdą pro langus ir skaičiuoja kvadratinius metrus. Tačiau taip pat svarbu, kad jie savęs nuoširdžiai paklaustų, kaip jie planuoja šiuose namuose gyventi.

–Kaip suprasti „gyventi“?
–Ką konkrečiai veiks, be to, kad tiesiog... gyvens. Svarbu įsivaizduoti kasdienius, įprastus savo gyvenimo procesus. Tokius, kuriuos dažnai netgi automatiškai atlieka kiekvienas žmogus. Kurdami interjerus, o tiksliau, interjero technologines schemas visada stengiamės jas su užsakovu iki smulkmenų išsiaiškinti.

– Juk tie, kaip tu vadini, gyvenimo procesai, pas kiekvieną žmogų skirtingi. Kaip juos gali „įsivaizduoti“ dizaineris ir toks kasdienybės tyrinėtojas kaip tu?
– Taip, kiekvieno žmogaus gyvenimo scenarijai skiriasi, tačiau egzistuoja bendražmogiški ir universalūs poreikiai. Tarkim, dabar stovime prieškambaryje? Ką pirmiausia darai įžengęs į savo namus? Įjungi šviesą (jei dar neužsidega pati). Tada nusivelki viršutinius drabužius, nusimauni batus, galbūt kažkur pasidedi raktus, rankinę. Atlikti šiuos veiksmus turi būti patogu, todėl, pavyzdžiui, mūsų įrengtame bute ir atsirado patogi drabužinė su pilno ūgio veidrodžiu, kurį atlenkus galima nematomai pasidėti visas smulkmenas, kaip raktus šuns pavadėli ir t.t.

Išplanavimas kuria stebuklus

Dizaineris pasakoja, kad šio buto išplanavimas turėjo būti standartinis: erdvi bendra svetainės ir virtuvės zona, miegamasis ir vonios kambarys. Tačiau jie perplanavo erdvę ir viską apvertė aukštyn kojomis... Klausinėju toliau...

– Tai kodėl nusprendėt atsisakyti bendros svetainės ir virtuvės zonos?
– Taip, tokio dydžio butuose dažniausiai svetainės ir virtuvės zona būna bendra. Paprastai manoma, kad bendra zona suteikia erdvumo pojūtį, o ruošiant maistą faina bendrauti su esan
iais svetainėje. Tačiau mes manome, kad bendra svetainės ir virtuvės zona tokio dydžio butuose - viena labiausiai paplitusių interjero klaidų.

– Kodėl?
– Paprastai nedideliuose būstuose virtuvė atsiduria svetainėje. Gal ir malonu ruošiant maistą bendrauti, bet juk po vakarienės šeimininkė nepuola iškart tvarkyti virtuvės... Vadinasi, visi toliau laiką leidžia erdvėje, kur žvilgsniai nuolat kliūna už neplautų indų krūvos… Ir šiaip virtuvė dažniausiai nebūna tvarkinga kaip pas Beatą… Nemažai interjero dizainerių ir architektų vis dar įsitikinę, kad bendra virtuvės ir svetainės zona puiku, tačiau mes manome, kad svetainės ir virtuvės zonos turėtų būti bent jau vizualiai atskirtos. Perplanavę erdvę ne tik atskyrėte svetainės zoną nuo virtuvės, bet ir suformavote valgomojo zoną.

Taip, šiame bute tilpo valgomojo zona, kuri ne tokia jau ir maža. Valgomajame lengvai pastatėme stacionarų aštuonių vietų valgomąjį stalą, nors manoma, kad tokio dydžio butuose dideliam valgomajam stalui apskritai nėra vietos. Vėlgi klaidingai. Šiame interjere stalas skirtas ne tik jaukiems pasisėdėjimams, bet gali tarnauti kaip pagalbinis stalviršis maisto ruošimui – tai dar vienas funkcionalus sprendimas.

Dar keli interjero mitai ir patarimai

Šiame interjere dizaineris daugiau akcentuoja ne interjero „idėją“, ar kaip sienų spalva priderinta prie baldų audinių, bet funkcionalius naudingus sprendimus, kurie tiesiog palengvina kasdienę buitį ir paverčia ją nematoma... „Vonios kambaryje dušą įrengėme gilioje nišoje, – sako dizaineris, – neapsitaškys unitazas, grindys, be to, nereikalingos jokios užuolaidos arba stiklinės dušo kabinos sienelės, kurias dažnai tiesiog atsibosta valyti“. Vonios kambaryje dizaineriai dėl praktiškumo atsisakė ir keraminių plytelių, o sienas ir grindis padengė drėgmei atspariu epoksidiniu laku. Na, o vietoj dušo padėklo paklotą autentišką medinio tako dalį iš Nidos galima laikyti subtiliu lyriniu interjero dizaino intarpu...

Paklausus, kodėl skalbyklė sumontuota gana aukštai, N. Kalinauskas įvardija priežastį, kuri tik nuskambėjus atrodo savaime suprantama: „Kad nereikėtų lankstytis ir sudedant, ir išimant skalbinius“. O pamatęs mano reakciją priduria: „Ir tokio dydžio bute geriau rinktis skalbyklę su džiovinimo funkcija, kaip ir šiuo atveju, nes skalbinių dažniausiai nėra kur džiovinti ir jie užgriozdina erdvę“. Dar vienas paprastas patarimas, apie kurį dažnas tiesiog nepagalvoja...
Dizaineris atkreipia dėmesį, kad standartiniuose dviejų kambarių butuose miegamieji kambariai dažniausiai projektuojami nedideli, o tai reiškia, jog turi tilpti tik lova ir rūbų spinta. Bet, pasak dizainerio, tai nėra gerai. „Paprastai tokius butus renkasi jaunos šeimos, kurios gyvendamos čia susilaukia vaikų, - sako N. Kalinauskas. – Dar vienas mitas, kad pirmaisiais metais vaikai miega atskirai nuo tėvų – dėl to labai svarbu, kad miegamajame šalia tėvų lovos tilptų ir pastatoma vaiko lovelė“.

Šiame interjere rodos visi iš pirmo žvilgsnio nestandartiniai sprendimai turi logišką ir paprastą paaiškinimą. Tarkim, vietoj medinių grindų, parketo ar laminato buvo pasirinktos betoninės grindys su grindiniu šildymo sistema. Skamba neįprastai ar...įnoringai? „Šis butas labai šviesus, turi didelius langus iki žemės. Tačiau ilgais žiemos vakarais užtraukus užuolaidas ir uždengus standartiškai įprojektuotus radiatorius, kaip kad ir yra pas kaimynus, šiluma yra paprasčiausiai eikvojama – o kam permokėti už šildymą...“, - nuskamba paaiškinimas.

Dizaineris priduria, kad norint įsirengti namus, į kuriuos norėtųsi grįžti ir gyventi, svarbu rinktis kokybiškas interjero apdailos medžiagas, baldus, santechninę įrangą, tačiau nereikia persistengti. Svarbiau ieškoti balanso tarp savo realių norų ir poreikių, todėl ir čia sumontuotas išmanus unitazas vonios kambaryje nebeatrodo kaip tuščia ir niekam nereikalinga užgaida...

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis