Sakoma, kai darbas einasi lengvai, rezultatai dažniausiai būna džiuginantys. Šiuo atveju taip ir nutiko: dizainerė Kristina Lastauskaitė-Pundė projektą Druskininkuose atsimena kaip itin lengvą ir malonų. Gal tai – kurorto aura, o gal – faktas, kad šis butas buvo investicinis projektas, o ne šeimos namai, tad jokie asmeniškumai nekišo kojos.
Šis spalvingas, moteriška energija ir elegancija alsuojantis būstas yra įsikūręs Vilniaus mieste, šalia Neries. Jo interjerą kūrė „Jaukumo kūrėjai“ dizainerių duetas – Brigita Petravičiūtė ir Gintarė Garcia. Dizainerių manymu, kuriant interjerą, svarbiausia yra gerai apgalvotas erdvės paskirstymas į atskiras zonas ir tinkamas šių zonų apšvietimas (staliniais, sieniniais šviestuvais, toršerais ir t.t.). Šios pamatinės interjero dizaino vertybės atsiskleidžia ir šiame interjere.
Prahoje gyvenanti ir trylika metų interjerus kurianti interjero architektė-dizainerė Vaida Kraus, paklausta, kuo interjerai Čekijoje skiriasi nuo mūsų lietuviškos realybės, pastebi, kad didelių skirtumų nėra. „Čekiški interjerai nebent dar paprastesni ir minimalistiškesni, bet drauge jie susieti su gamta – tai atspindi medžiagos, detalės. Vis dėlto, kaip ir kiekviena šalis, Čekija turi savitų ypatumų“, – sako Vaida Kraus. Pabandykime juos įžvelgti.
Visos aplinkybės lėmė, kad kurdamos naujo buto interjerą architektės Eglė Mišinytė ir Jurgita Mockutė nuosekliai vystytų šiuolaikiško ir dinamiško industrinio stiliaus koncepciją. Butas įrengtas judriame ir urbanistiniame loftų bei pramoninių pastatų kvartale Vilniaus centre. Tiek šis kontekstas, suteikiantis galimybę susieti vaizdus už lango su interjero sprendimais buto viduje, tiek tai, kad šeimininkas – jaunas vyras, užduotį gerokai palengvino. Taip natūraliai ir logiškai interjere atsirado grubios faktūros apdailos medžiagos, grafiški juodos spalvos metalo elementai, lakoniško dizaino korpusiniai baldai.
Kuriant interjerą Gintarei Jarmalavičiūtei labai svarbūs buvo funkciniai sprendimai. Buto erdvė nedidelė, tad ją reikėjo panaudoti taip, kad čia gyvensiantys žmonės jaustųsi laisvai, galėtų nevaržomai judėti, kad funkcinės zonos būtų išdėstytos racionaliai bei patogiai, o ir pritaikomos pagal poreikius. Laisvės pojūtį sustiprina ne tik tikslingi interjero sprendimai, bet ir bute vyraujantys motyvai gamtos tema – jie artimi ir pačiai interjero dizainerei. „Gamtoje žmonės jaučiasi geriausiai, ji gydo ir suteikia mums laimės. Kita vertus, smagu ir tai, kad interjeras atitinka šių metų dizaino tendencijas. Gili žalia yra šių metų spalva, o labiausiai „ant bangos“ – floristiniai motyvai“, – pastebi Gintarė.
„Siekiau tokio įspūdžio: užlipate senos statybos namo laiptais, atidarote duris ir pasijuntate lyg įžengę į kitą, šviesų ir erdvų, pasaulį, – sako interjerą kūrusi interjero dizainerė Ieva Gabytė. – Manau, man pavyko. Santūrus skandinaviškas stilius su šiltomis natūraliomis detalėmis puikiai atitiko šeimininkų lūkesčius, o aš bandau žvelgti giliau: interjeras yra mus supanti aplinka, svarbiausios detalės esame mes, žmonės, su savo spalvotais gyvenimais, emocijomis, istorijomis – tad jų pėdsakai turi atsispindėti. Be jų interjeras bus stilingas, estetiškas ir t.t., bet gyvybės jame stigs.“
Mažos, ilgą siaurą kišenę primenančios 26 m² palėpės interjerą projektavusiam architektui Ramūnui Masteikai teko skaičiuoti kiekvieną centimetrą, vengti pertvarų ir zonas projektuoti taip, kad kuo mažiau į akis kristų vietos stoka. „Tad dekoro bute yra tik tiek, kiek reikia, kad pavirpintų sielą: čia atidavėme duoklę medžiagiškumui. Todėl interjere atsirado ritmiškai pasikartojančių medžio elementų, juodos spalvos detalių, unikalių akmens raštų ir išraiškingos faktūros elementų“, – sako architektas.
Projektuodama dviejų panašaus išplanavimo tokios pačios paskirties butų, įrengtų tame pačiame name prie gražaus parko kurortiniame Lietuvos miestelyje, interjerą, dizainerė Elžbieta Skunčikienė išlaikė vienodą lengvos klasikos stilių, bet, pritaikiusi skirtingus stilistinius sprendimus ir parinkusi kitokias apdailos medžiagas bei detales, kiekvienai erdvei sukūrė savitą įvaizdį. Palyginkime – „Miškas“ ir „Pieva“.
Architektai ir interjero dizaineriai dažniausiai namais paverčia kitų žmonių vizijas, o šįkart, iš pagrindų renovuodama senos statybos butą, studijos „Jurta“ architektė Rūta Goštautienė turėjo visišką kūrybos ir pasirinkimo laisvę – nebuvo nei konkrečių šeimininkų, nei jų norų ir pageidavimų. Projekto autorė interjerą kūrė ne taip, kad galėtų realizuoti išskirtinius sumanymus ir galbūt ne visiems priimtinas idėjas.
Šis butas-studija – modernūs ir šiuolaikiški namai, kurių išskirtinė vieta atitinka šiuolaikišką, stilingą žmogų. Buto savininkė teigia, kad butas yra skirtas žmogui, kuris norėtų atsisakyti visų ribų ir spaudžiančių sienų, kurios ir taip egzistuoja mūsų kasdieniniame gyvenime.
Naujos statybos name Vilniaus Užupio rajone įrengtas trijų kambarių butas turėjo tapti jaukia ramybės ir atokvėpio sala aktyviai, veržliai ir veikliai moteriai bei dviem jos vaikams. Interjero dizainerė Laura Giržadė šią idėją įgyvendino modernioje erdvėje subtiliai derindama klasikinius motyvus ir jai dekoruoti parinkusi daugybę minkštų lyg debesis, švelnių ir dvelkiančių ramybe pilkų atspalvių.
Iki šiol dizaineriui Nauriui Kalinauskui dažniau uždavinėdavau klausimus apie kėdes, sofas ir lentynas. Tačiau kai prieš maždaug pusmetį kartu su žmona irgi dizainere Dalia Mauricaite Kalinauskiene jie atidarė demonstracinę buities studiją „Demoroom“, visi mūsų pokalbiai pradėjo suktis, kaip kūrybingai, nedarant elementarių klaidų įsirengti savo namus. „Kad buitis nenužudytų meilės“, – kaip jie mėgsta kartoti.
Išskirtinė būsto vieta – Bazilijonų gatvė Vilniaus senamiesčio užkaboriuose – padiktavo būtinybę kurti interjerą, kuriame būtų ir šiek tiek mistikos bei savotiško vienuolyno asketizmo, ir šiuolaikiško originalumo bei patogaus funkcionalumo. Šie kontrastai lėmė, kad projektuodama nedidelį butą architektų studijos YCL komanda jame išryškino dvi visiškai skirtingas – „dienos“ ir „nakties“ – nuotaikas.