Radono dujos: reali grėsmė iš grunto, oro bei statybinių medžiagų

Radonas yra radioaktyviosios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos, susidarančios skylant radžiui. Didžiąją dalį radono ir jo skilimo produktų spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius, todėl svarbiausia yra žmogaus vidinė apšvita, t. y. apšvita dėl kvėpuojant į organizmą patekusių radono ir jo skilimo produktų. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jie gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.

Radonas ir jo skilimo produktai į kvėpavimo takus patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių, skildami švitina ir pažeidžia epitelio ląsteles. Nors radonas ir jo skilimo produktai gali pažeisti tik bronchų paviršiaus epitelio ir plaučių audinio ląsteles, tačiau jų poveikis yra gana stiprus. Dėl to po tam tikro laiko (per 15–40 metų) gali išsivystyti plaučių vėžys. Tai, kad radonas ir jo skilimo produktai gali sukelti vėžį, nustatyta tiriant kalnakasius ir žmones, gyvenančius ten, kur patalpose yra palyginti daug radono. Radono yra visur – lauke ir patalpose.

Iš kur jis mus pasiekia?

Į patalpas radono gali patekti iš grunto, statybinių medžiagų, vandens, gamtinių dujų ir atmosferos. Daugiau nei pusė radono dujų mus pasiekia iš grunto, taip pat nemaža dalis iš aplinkinio oro bei statybinių medžiagų. Radono į patalpas dažniausiai patenka šiais būdais: oro srautais iš grunto per pastato plyšius ir angas bei išsiskiria iš statybinių medžiagų.

Kiek radono yra patalpose Lietuvoje, kokie jo kiekiai yra leistini?

Lietuvoje leistinuosius radono kiekius gyvenamosiose patalpose ir geriamajame vandenyje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“. Šiame dokumente nurodyta, kad nauji gyvenamieji pastatai turi būti projektuojami ir statomi taip, jog vidutinis radono kiekis juose būtų ne didesnis kaip 200 Bq/m3

Kompleksiškai ištyrus radono patekimo į patalpas priežastis Lietuvoje, nustatyta, kad daugiausia radono į patalpas patenka iš grunto. Matavimai parodė, kad vidutinis radono kiekis individualiuose namuose yra (55±4) Bq⋅m-3. Didelė miestų gyventojų dalis gyvena daugiaaukščiuose namuose. Vidutinis radono kiekis šiuose namuose yra 19 Bq⋅m-3. Karstinio regiono grunte (Biržų, Pasvalio, Joniškio rajonuose) yra tuštumų, per kurias grunto oras su radonu lengvai ir greitai pasiekia grunto paviršių ir pastatus. Atlikus detalius radono patalpose tyrimus 1998–2007 metais šiame regione buvo nustatyta, kad vidutinis radono kiekis individualiuose pastatuose yra (88±7) Bq⋅m-3, o atskiruose namuose – (109±9) Bq⋅m-3.

Radono aktyvumą pagal savivaldybes galite pasitikrinti Lietuvos radono žemėlapyje

Kokią šalies gyventojo apšvitą lemia radonas patalpose?

Atsižvelgiant į ilgalaikių kompleksinių radono patalpose tyrimų Lietuvoje rezultatus nustatyta, kad vidutiniškai patalpose yra 32 Bq⋅m-3 radono ir šis radono kiekis lemia metinę efektinę dozę, lygią 0,8 mSv. Vidutinė metinė šalies gyventojo gaunama apšvita yra 2,6 mSv, taigi radonas patalpose lemia nemažą visos gyventojo gaunamos apšvitos dalį.

Ar radonas mus pasiekia ir per vandenį?

Vanduo yra dar vienas radono ir jo skilimo produktų patekimo į žmogaus organizmą šaltinių. Radono ir jo skilimo produktų į žmogaus organizmą patenka geriant vandenį, būnant (pvz., maudantis duše) ar dirbant patalpoje, kurioje yra palyginti daug vandens garų, ar būnant patalpoje, kur naudojamos gamtinės dujos. Lietuvoje radono geriamajame vandenyje tyrimai buvo pradėti 1997 metais. karstiniame regione atlikti radono patalpose tyrimai parodė, jog šiame regione yra didesnė radono rizika. Todėl radono kiekis karstinio regiono (Biržų, Pasvalio rajonų) geriamajame vandenyje buvo ištirtas detaliau ir palygintas su didžiųjų miestų vandenvietėmis. Nė viename mėginyje radono kiekis leistinojo 100 Bq/l lygio neviršijo. Įvertinta, kad radonas geriamajame vandenyje lemia šalies gyventojo apšvitą, lygią 3 µSv. Ši apšvita sudaro labai mažą apšvitos nuo visų galimų apšvitos šaltinių dalį ir radiacinės saugos požiūriu yra nereikšminga.

Kokios galimybės ir priemonės radono kiekiui mažinti?

Radono rizikai prognozuoti atliekami radono kiekio grunte ir grunto laidumo dujoms tyrimai, įvertinama tikimybė, kiek radono toje vietoje pastatytuose pastatuose galėtų būti. Atsižvelgiant į radono rizikos prognozavimo rezultatus, projektuojant ir statant pastatus galima imtis prevencinių priemonių, kad radono kiekis patalpose neviršytų leistinojo lygio.
Prieš pasirenkant mažinimo būdą, pirmiausia reikia rasti vietas, per kurias grunto oras su radonu patenka į patalpų vidų. Po to reikia užsandarinti visus plyšius ir pasinaudoti kuriuo nors jau sukurtu mažinimo būdu. Po šių darbų matuojamas radono kiekis siekiant patikrinti, ar panaudota mažinimo priemonė yra efektyvi.

Mažinant radono kiekį vandenyje reikia nepamiršti, kad radonas iš vandens labai greitai išgaruoja, todėl vandenį palaikius iki vartojimo ir pavirinus radono vandenyje beveik neliks. Norint sumažinti radono kiekį vandens garų prisotintoje patalpoje, reikėtų įrengti tinkamą patalpos ventiliacijos sistemą arba trumpiau būti tokioje patalpoje.

Kur kreiptis norint nustatyti radono kiekį?

Radiacinės saugos centras atlieka radono kiekio patalpose, grunte ir vandenyje tyrimus. Norint sužinoti, kiek radono yra patalpose, Radiacinės saugos centrui reikia pateikti laisvos formos prašymą, būtinai nurodant matavimo vietos adresą ir asmens, su kuriuo bus palaikomi ryšiai, kontaktinį telefono numerį. Matavimas trunka apie tris savaites. Jeigu kiltų abejonių dėl vandenyje esančio radono kiekio, reikėtų švarų indą pripilti šviežio, vamzdynuose nenusistovėjusio vandens. Pilti lėtai, kad radonas neišsiskirtų su burbulais. Indą pripilti iki viršaus, jį sandariai uždaryti ir pristatyti į Radiacinės saugos centrą. Kartu turėti laisvos formos prašymą atlikti radono kiekio vandenyje tyrimą.

Parengta pagal Radiacinės saugos centro informaciją

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis