Specialiai iš Milano: lietuvių dizainerių atradimai

Šį pavasarį visi besidomintys dizainu – nuo mėgėjų iki profesionalių dizainerių – vyko į parodą Milane, kuri organizuojama jau 55 metus. „iSalone“ – tai didžiausia baldų paroda pasaulyje, tad ji ne tik diktuoja naujausias tendencijas, tačiau yra ir ideali vieta įkvėpimui pasisemti.

Organizatoriai džiaugiasi, kad parodos lankytojai turėjo galimybę išvysti daugiau nei 2400 originalių ekspozicijų. O jų tikrai nestinga – šioje dizaino fiestoje apsilanko virš 300 tūkst. žmonių iš 160 valstybių.

Lietuvių įmonei patekti į parodą nebuvo lengva

Balandžio 14-17 d. vykusioje parodoje šįkart buvo apstu prabangių ekspozicijų, kurios išsiskyrė ekstravagantiškais sprendimais. Be to, šįkart Milane dalyvavo ir viena lietuvių įmonė – „Eglidesign“, kuriantys išskirtinius rankų darbo baldus, kurie primena meno kūrinius.

Šios įmonės rinkodaros vadovas Modestas Valiuševičius pasidalijo, kad į šią parodą pakliūti nėra taip paprasta: „Sprendimas vykti į Milano parodą buvo priimtas labai anksti, dar tik pradėjus dirbti prie naujausios kolekcijos ir tai yra tik viena medalio pusė – nuspręsti dalyvauti.

Kita medalio pusė yra patekti į šitą parodą, kai eilėje laukia 2500 ir daugiau kompanijų iš viso pasaulio. Apskritai per visą parodos istoriją esame antroji kompanija iš Lietuvos pristačiusi savo produkciją Milane. Pavyko sužavėti atrankas vykdančią komisiją elektroniniu formatu ir gauti vietą, kuri buvo prie vieno iš pagrindinių takų, vedančių į Salone Satelite (jaunųjų dizainerių talentų) mugę. Tad teko atlaikyti nesuvokiamą srautą žmonių, žinoma, kad tokio kiekio ir susidomėjimo nesitikėjimo, gal net nebuvome tam pasiruošę. Todėl pirmosios dienos, suteikė nemažai šoko, žinoma, gerąja to žodžio prasme.“

Paklausus, ar lūkesčiai buvo patenkinti, įmonės atstovas pripažino, kad jie vienareikšmiškai pasiteisino, nes šios parodos lankytojų srautas visai kitoks, nei prieš tai aplankytų. Tai įrodo nesibaigiančios užklausos net ir sugrįžus, sutartos publikacijos užsienio interjerų žurnaluose.

Tiesa, parodoje nestigo ir praturtinančių pažinčių: „Kadangi sugebėjome atkreipti garsių ir įtakingų architektų bei interjero dizainerių dėmesį, turėjome tikrai įdomių pokalbių. Su vienu architektu iš Libano prakalbome apie kainas. Jis išsidavė, kad dirbo su (ATA) Zaha Hadid, kuri buvo viena garsiausių ir įtakingiausių moterų šioje srityje pasaulyje, sukūrusi ambicingus ir žavesį keliančius pastatus bei baldus. Jis šyptelėjo ir išdavė, kad svarstė pirkti vieną jos kurtą baldą į savo projektą, tuo metu jam pasirodė 150 tūkst. eurų brangu. Nusprendęs jį vis dėl to įsigyti, jis jau kreipėsi šiuo klausimu po jos mirties, o baldo kaina pasirodo, jau siekia iki 1 mln. eur.“

Šiemet – daugybė naujovių

Parodoje besilankiusi architektė Akvilė Bielytė, įmonės „Deko Forma“ direktorė taip pat atrado daug ją maloniai nustebinusių dalykų: „Šiais metais paroda paliko didžiulį įspūdį, nes organizatoriai buvo tikrai gerai pasiruošę. Pagrindinės parodos temos – virtuvės zonos ir buitinės technikos naujienų pristatymas. Taip pat prabangūs klasikinių kolekcijų pristatymai, kurie šįkart bene labiausiai ir nustebino daugelį parodos lankytojų.“

Lankantis įvairių gamintojų ekspozicijose bene didžiausią įspūdį architektei A. Bielytei paliko susitikimas su Medoje įsikūrusio seniausio Italijoje klasikinių baldų fabriko P&G Cugini Lanzani savininku, kurio aistra savo darbui netelpa žodžiuose.

„Jo pasakojimas buvo toks įdomus, kad nepaisant laiko stokos pamatyti visą parodą, šio gamintojo ekspozicijoje, praleidome apie 3 valandas. Tai fabrikas, turintis turtingą daugiau nei 220 metų baldų gamybos istoriją, kuriame išsaugotos ir iš kartos į kartą perduodamos seniausios klasikinių baldų gamybos paslaptys bei technologijos, kurios iki šiol naudojamos vienetinių kolekcijų gamyboje.

Baldai pagaminti rankiniu būdu, naudojant dar prieš kelis šimtus metų padarytus brėžinius: žiūrint į šias replikas, net ir būnant šios srities specialistu, sunku suprasti, kad jie pagaminti šiandien. Šiame fabrike baldų gamybai naudojama iš egzotinių šalių atgabenta ir apie 100 metų džiovinta bei sandėliuota mediena, o tie patys meistrai čia dirba jau ne vieną dešimtmetį ir yra nepriekaištingai įvaldę savo amatą. Tačiau, anot paties baldų fabriko savininko, tenka apgailestauti, kad šio amato nebėra kam perduoti“, – savo įspūdžiais dalinosi architektė.

Kaip ir buvo minėta, šįkart išsiskyrė virtuvės zonos sprendimai. „Virtuvių srityje, kaip ir kiekvienais metais, originalius sprendimus pateikė Valcucine, Varenna, Bulthaup, Boffi gamintojai. Jie pristatė naujausias modernios virtuvės tendencijas: su lygiais dideliais paviršiais, pagamintais tiek iš lengvesnių medžiagų, tiek pasitelkiant natūralų akmenį, veliūrinį stiklą, masyvą, plieną bei kitas medžiagas.“

Kokios tendencijos atsiskleidžia šioje namų zonoje? Pasak architektės, virtuvių, kaip ir vonių, spalvinė gama šiais metais labai rami. Dominuoja neutralios, bet kartu ir išieškotos, prigesintos spalvos: rausvos, mėlynai pilkos, bazalto, deginto ir šukuoto ąžuolo, natūralaus riešuto, presuoto betono, dūminto stiklo, akmens masės matinės tekstūros. Tai – pagrindinės šių metų spalvų ir apdailų tendencijos.

Kalbant apie vonias, svarbiausia naujiena – dar labiau išgrynintos formos bei vis labiau plonėjančios gaminių briaunos. „Naujausi santechnikos modeliai pagaminti iš itin patvaraus glazūruoto plieno ar iš cristalplant (taip vadinamos medžiagos iš akmens masės). Tai labai gerai matoma Antonio Lupi, Gessi, Mastella ir kitų kompanijų gaminiuose. Parodoje dar viena ryški šių metų tendencija – spalvotos keramikos tema, kuri jau matoma ne tik naujausiuose santechnikos modeliuose, bet ir maišytuvuose“, – pasakojimą užbaigė architektė A. Bielytė.

Tarp atradimų – žalia spalva

Interjero dizainerė Diana Kenstavičiūtė pastebėjo, kad Milano parodoje ypač dažnai pasitelkiama žalia spalva: nuo tamsios, sodrios iki šviesios, salotos lapo skaistumo.

„Taip pat akį traukė modernūs baldai, kurių kampai nemažai užapvalinti. Profesionaliai įvaldytos medžiagos leidžia gamintojams nuostabiai išlieti švelnias linijas“, – įspūdžiais iš parodos dalijosi dizainerė.

Dizainerę Irminą Savickienę taip pat šįkart susižavėjo naudojamais atspalviais: „Visų pirma kuo norėčiau pasidalinti – tai vyraujanti spalvų paletė. Į interjerus veržiasi prigesinti rožiniai, žalsvi, gelsvi, melsvi atspalviai. Vinis – fluorasencinių spalvų gama. Žymus gamintojas Kartell pristatė visą stendą, kur dominavo ir akį rėžė ryškiai geltona, rožinė, žalia, orandžinė spalvos.“

Žinoma, I. Savickienė išskyrė netikėtus baldų sprendimus. Pavyzdžiui, stalas iš vientiso betono luito. Tai – gamintojo Zanotta produktas, kurio koncepcija atkeliavo dar iš 1936 m.

„Ir svarbiausia – technologijos. Virtuvėje kaitlentė integruota po stalviršiu, todėl jos vietoje – vientisa stalviršio danga. Mažas kryželis nurodo, kuriame taške bus statomas puodas ar keptuvė. Tai dar vienas žingsnis lik to, kad virtuvės įrangai nebereiks atskiro baldo. Ji tiesiog bus organiška mūsų gyvenamosios erdvės visuma“, – išskyrė interjero dizainerė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis