Poparto pankas: kaip Andy Warholas įšoko į elito traukinį

Niekas kitas interjerui nesuteikia akivaizdesnės „popartiškos“ nuotaikos už Andy Warholo nutapytą Marilyn Monroe portretą: kartą pamačius neįmanoma užmiršti jo ryškių spalvų ir originalaus stiliaus.
Poparto pankas: kaip Andy Warholas įšoko į elito traukinį
© Vida Press nuotr.

Ryški žvaigždė

Vienas garsiausių poparto dailininkų Andy Warholas, nutapęs Marylin Monroe, visą gyvenimą žavėjosi kultinėmis kino ir muzikos žvaigždėmis. Pirmasis aktorę vaizduojančios jo serijos kūrinys – „Marilyn diptych“, sukurtas 1962 metais, vos tik Marilyn Monroe pasitraukė iš gyvenimo, ir žiniasklaida ėmė po kaulelį narstyti šią aktualiją. Andy Warholas nuo jų neatsiliko, tik kitomis priemonėmis pateikė savitą tragiško likimo aktorės įvaizdžio interpretaciją. Jo kūrinį galima pavadinti replikos replika, mat jam panaudota nuotrauka (nors dailininkas puikiai piešė).

Šilkografine spauda jis ant drobės atspaudė 50 vienodų padidintų aktorės atvaizdų iš 1953 metų spaudos nuotraukos, padarytos filmuojant filmą „Niagara“. Kairėje dipticho pusėje yra 25 spalvingi atvaizdai, dešinėje tiek pat jų imituoja nublukusius negatyvus. Kritikai tvirtina, kad kontrastingos paveikslo dalys – tai aktorės gyvenimo ir mirties alegorija. Dar jie pastebi, kad Andy Warholas atskleidė Marilyn sielos esmę: ryškios spalvos – tik kaukė, po ja slepiasi žvaigždės tragizmas, ir jį galima įžvelgti pusiau primerktose akyse. Beje, pats dailininkas nebuvo linkęs komentuoti savo kūrybos. O šiandieniniai vertintojai pagyrų dosnūs: 2004 m. „The Guardian“ sudarytame 500 garsiausių šiuolaikinio meno kūrinių sąraše šis paveikslas užima garbingą trečiąją vietą.

Per keturis mėnesius menininkas sukūrė dar daugiau Marilyn Monroe portretų: tas pats veidas, tik vis kitaip nuspalvintas, kartojamas visuose skirtingo dydžio ir formato paveiksluose. Andy Warholas ne veltui pasirinko dešimties metų senumo nuotrauką, kur Marilyn Monroe pirmą kartą parodoma kaip baltaplaukė sekso ikona akinama šypsena. Panaudojęs trafaretinę spaudą menininkas supaprastino jos veido bruožus: plokščiame piešinyje aktorės veidas tapo įsimenamu ir atpažįstamu prekės ženklu. Tokį įspūdį sustiprina įkyrus masinei komunikacijai būdingas pakartojimas ir rėksmingos spalvos – kiekvienas portretas buvo dramatiško spalvų ir šešėlių derinimo eksperimentas. Andy Warholas parodė publikai pasaulį, kuriame individualumas neegzistuoja. Tiesa, jam pačiam šiuo paveikslu dar ir kaip pavyko įtvirtinti savo išskirtinumą ir individualų braižą...

Poparto pankas: kaip Andy Warholas įšoko į elito traukinį
© Vida Press nuotr.


Andy Warholas išgarsino popartą (ir neblogai iš jo uždirbo), įtvirtinęs tradiciją paveiksluose vaizduoti populiariausius masinio vartojimo objektus jam įprasta „nuotraukų spalvinimo“ technika.

Rėksmingai spalvinga asmenybė

Dailininkas, dizaineris, prodiuseris, režisierius, kolekcininkas, rašytojas Andy Warholas gimė 1928 metais Pitsburge (JAV) išeivių iš dabartinės Slovakijos šeimoje. Jo tėvai buvo darbininkai, šeima gyveno skurdžiai (gal todėl vėliau jį taip žavėjo elito spindesys). Vaikystėje sunkiai sirgęs ir ilgam prikaustytas prie lovos pradėjo piešti banalius buities reikmenis, komponavo koliažus iš žurnalų iškarpų, rinko žvaigždžių nuotraukas – menininkas tvirtino, kad jau tada susiformavo išskirtinis jo stilius, vėliau padėjęs pasiekti didžiulę šlovę. Įgijęs grafikos dizainerio išsilavinimą 1949 metais persikraustė į Niujorką – neribotų galimybių, kūrybine laisve alsuojantį miestą, kur pradėjo reklamų kūrėjo ir žurnalų (tokių kaip „Vogue“ ir „Harper's Bazaar“) dailininko karjerą.

Vos trečią dešimtį įpusėjęs Andy Warholas išgarsėjo originaliomis reklamomis (ypač skirta prabangiems kompanijos „I Miller“ batams), jo pajamos per metus siekė šimtą tūkstančių dolerių, tačiau vyras svajojo ir apie menininko karjerą. Ją taip pat pradėjo sėkmingai: užteko ir talento, ir patirties pasiūlyti vartotojui tai, ko jam reikia...

1960–1962 metais Andy Warholas sukūrė sensacingą paveikslų seriją – juose vaizdavo sriubos „Campbell“ skardines. Meno kritikai iš karto atkreipė dėmesį: vieni jo kūrinius vadino masinės vartotojiškos kultūros atspindžiu, kiti kalbėjo apie neeilinį gebėjimą įžvelgti įprastų daiktų estetiką.
„Man patinka nuobodūs daiktai“, – tvirtino Andy Warholas (jo dėka mums jie taip pat patinka). Monotoniškas to paties motyvo kartojimas tapo skiriamuoju jo kūrybos bruožu. Tik sriubos skardines, kokakolos butelius ir banknotus pakeitė to meto visuomenės dievaičių – Holivudo ir kultinės muzikos žvaigždžių, žymių politikų ir kitų garsenybių (E. Presley, J. Onassio, M. Jaggerio, L. Mineli, Lenino, Mao) – veidai.

Likimo korekcija

Daugelį darbų Andy Warholas sukūrė savo studijoje, kurią vadino „Factory“. (Čia nuolat sukiojosi iki šimto įvairaus plauko žmonių, vyko vakarėliai su daugybe alkoholio ir narkotikų, mieste apie juos sklandė neįtikėtini gandai...) Pasamdęs jaunų dailininkų komandą menininkas studijoje pradėjo masinę savo paveikslų gamybą: kasdien būdavo atspaudžiama iki 80 kūrinių, 1962–1964 m. jų „iškepta“ apie 2 tūkstančius. Beje, šio laikotarpio kūriniai aukcionuose dabar kainuoja brangiausiai.

Nieko keista, kad taip suvokdamas pasaulį ir tarsi iš atskirų kadrų dėliodamas paveikslus Andy Warholas susidomėjo ir kinu bei kitomis alternatyviojo meno formomis, ėmė kurti filmus, prodiusavo roko grupę „The Velvet Undergound“, sukūrė „Rolling Stones“ grupės vieno sėkmingiausių albumų „Sticky Fingers“ (1971 m.) viršelį. (Beje, 2003 metais televizijos kanalas VH1 šį viršelį pripažino geriausiu visų laikų muzikos istorijoje.)

Tiesa, Andy Warholas nenustojo ir tapyti, tik likimas pakoregavo paveikslų tematiką...
1968 metų dieną viena menininko gerbėjų Valerie Solanas šovė į jį ir sunkiai sužeidė. Nors gyvybę pavyko išgelbėti, sveikata sušlubavo. Po pasikėsinimo Andy Warholas labai pasikeitė – kūriniuose įsivyravo mirties motyvas: jis vaizdavo avarijas, katastrofas, savižudybes, laidotuves (už tai buvo kaltinamas amoralumu). Mirė jis 1987 metais.

Ne penkiolika šlovės minučių

Andy Warholo lūpoms priklausanti sentencija „penkiolika šlovės minučių“ jam pačiam netinka: menininko kūriniai graibstomi aukcionuose iki šiol – tapę masinio vartojimo produktais įkūnija komercinę poparto sėkmę.

X Visus savo pinigus (šimtą milijonų dolerių) Andy Warholas paliko savo vardo fondui – jis ir dabar skiria menininkams apdovanojimus.

X 1994 metais Pitsburge atidarytas 7 aukštų menininko kūrybai skirtas muziejus: jame eksponuojama 900 paveikslų, 4000 nuotraukų, 4350 filmų.

X 2013 metais Andy Warholo kūriniai pripažinti geriausiai parduodamais (Pablo Picasso darbai liko antroje vietoje...). Labiausiai aukcionuose vertinami 1962–1964 metų paveikslai. Jų kaina kartais siekia ir 100 mln. dolerių.

X 2011 metais kompanija „The Campbell Soup Company“ pagamino riboto skaičiaus konservuotų sriubų „kolekciją“, skirtą paveikslo sukūrimo penkiasdešimtmečiui. Skardinės buvo raudonos, mėlynos, žydros, žalios ir geltonos spalvų – tokios, kaip jas nuspalvino Andy Warholas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

5 gudrybės, dėl kurių mažoje erdvėje bus gera ir jauku gyventi (3)

Viena iš didžiausių dilemų įrenginėjant mažas erdves yra, kokius sprendimus priimti, kad ji taptų ne tik jauki, bet ir artima. Visų pirma, tam reikalingi ne pinigai, o kūrybiškumas, fantazija ir geras skonis. Tačiau tam, kad tai virstų realybe, būtina žinoti ir tam tikras taisykles, su kuriomis sutiko pasidalinti interjero dizainerė Justė Petreikienė iš daniškų baldų salono „BoConcept“.

Glamūro akcentai interjere – gražaus gyvenimo pažadas (1)

Kaip estetinis fenomenas glamūras visų pirma yra efektingas spindintis vaizdas, dekoro kerų šventė. Savo demonstratyvia prabanga, atpažįstamais garsiais prekių ženklais ir netradicinėmis išraiškos priemonėmis jis padeda kurti iliuziją apie sėkmę ir laimingą gyvenimą.

4 madingiausios 2017 m. interjero kryptys

Frankfurte prie Maino vykstanti tarptautinė tekstilės paroda „Heimtextil“ – vienas svarbiausių kasmetinių renginių interjero pasaulyje. Čia pristatomos naujausios namų tekstilės kryptys, spalvų, raštų ir dekoro tendencijos. Šįmet parodoje apsilankė šimtai dalyvių, nuo dizainerių, prekybininkų iki interjero aistruolių.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...

Sausis žurnale „MANO NAMAI“ – ramus, jaukus ir tingus

„Iš ilgesio šiltiems kraštams“, – taip savo namus pavadinusi sausio numerio viršelio interjero šeimininkė ir projekto autorė dizainerė Marija Jona Jociutė, septintame daugiabučio aukšte sukūrusi šiek tiek egzotišką, padedančią atsipalaiduoti, namų SPA primenančią poilsio erdvę, padiktavo ir pagrindinę žurnalo „Mano namai“ sausio numerio temą. Viduržiemį daugelis žurnalo temų pakvies ramiai pailsėti, tingiai atsipalaiduoti ir iš lėto kurti dar jaukesnius namus.

Dažniausios klaidos, kurių galite išvengti per šias Kalėdas

Pasistenkite išvengti šių klaidų ir visi svečiai prisimins Jūsų namus tarsi pačius jaukiausius.

Geriausios šventinio dekoravimo idėjos nedidelėms erdvėms

Net jei gyvenate itin nedideliame miesto butelyje, tai jokiais būdais nereiškia, kad šventinę nuotaiką kurti padedančios dekoracijos – ne jums.

Atvira drabužinė – kodėl verta ją rinktis?

Apie 70 procentų drabužių taip ir lieka nepaliesti spintose, nes jų tiesiog nepastebime. Giliuose stalčiuose ar tamsiose lentynose juos susirasti ir pasiekti nepatogu. Tačiau tereikia paprastutės atviros kabyklos, ir reikalai gali pasitaisyti.

Įvertinkite: Lietuvos nacionalinės bibliotekos interjeras

Rugsėjo 2 dieną nugriuvo tvoros, ilgus 8-erius metus slėpusios Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ir atidengė didingai nušviestą atnaujintą fasadą. Kapitalinis, 1963 m. pastatyto, pastato remontas reiškė ne tik nešančiųjų konstrukcijų stiprinimą, naują vidaus apdailą, bet ir visų inžinerinių sistemų, tame tarpe ir elektros instaliacijos bei apšvietimo sprendimų perprojektavimą ir įrengimą. Pasak bibliotekoje dirbusių apšvietimo specialistų, senosios sistemos nebeatitiko šiandienos reikalavimų nei šviesos kokybe, nei jos kiekiu, nei ekonominės naudos atžvilgiu. Dabar moderni šviesa pabrėžia pastato monumentalumą, paryškina kolonas, stogo puošybos elementus, o vidaus erdvėse šiuolaikiški apšvietimo sprendimai tarnauja skaitymo, pažinimo ir bendravimo džiaugsmui.

5 interjero dizaino Instagramo profiliai, kuriuos įdomu sekti

Tęsiame naują straipsnių seriją, kurią pildysime kiekvieną mėnesį. Instagramo platforma jau seniai įtraukusi įvairaus amžiaus ir specialybių auditoriją, tad pats metas iš jos pasisemti idėjų ir dizaino srityje.

Diskusija: aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis interjero dizainerį

Darbas su interjero dizaineriu – laikini, bet ganėtinai glaudūs santykiai, kurių metu yra kuriama namų erdvė. Kadangi gyvenamoji erdvė yra labai asmeniška, netgi intymi aplinka, kuria dalinamasi su pačiais artimiausiais žmonėmis, paprastai siekiama, kad ji atspindėtų savininko charakterį, vertybes bei skonį. Todėl prieš pradedant kurti interjerą ir ieškoti profesionalo, kuris galėtų vizualizuoti ir įgyvendinti visus interjero sumanymus, verta skirti laiko savęs pažinimui.

Dizaino klasika: kėdė „Acapulko“ – siestai ir fiestai

Nedažnai nutinka taip, kad klasika tapęs dizaino objektas nėra siejamas su žinomu kūrėju, bet išgarsėja todėl, kad asocijuojasi su turistų rojumi, tingiu poilsiu ir nerūpestingomis linksmybėmis. Kaip tik toks likimas ištiko kėdę „Acapulko“.

50 interjero dizaino patarimų, kuriuos turite žinoti

Nesvarbu, pradedate statytis savo namus, planuojate jų renovaciją ar laimingai gyvenate jau kelerius metus, interjero dizainą visada galima patobulinti ar pataisyti. Tai tęstinis, niekada nesibaigiantis procesas, kurio metu visada galima kažką išmokti ar kilus naujai idėjai, ją vienaip ar kitaip įgyvendinti savo namų interjere.

Skandinaviškas stilius – gaivus ir natūralus impulsas jūsų namams

Artėjant ilgiems ir tamsiems rudens vakarams, vis daugiau laiko praleisime jaukiuose namuose. Virtuvėse dažniau tarškės indai, vakarėliai iš lauko persikels į valgomuosius ir svetaines, o ant naktinio stalelio išaugs knygų stirtos. Ruduo – tinkamiausias laikas pasirūpinti namais, atnaujinti baldus, sudėlioti trūkstamus erdvės akcentus.