Kas žinoma apie garsųjį architektą, suprojektavusį Vilniaus katedrą ir rotušę?

Daugiausiai istoriografijoje minimas visų laikų Lietuvos architektas - tai Laurynas Gucevičius (1753–1798). Tačiau kodėl būtent jis sulaukė tiek dėmesio ir tapo žymiausiu architektu, nors iki šių dienų išliko nepakitę tik du neabejotinai jo autorystės objektai – Vilniaus katedra ir Rotušė?
Laurynas Gucevičius, Vilniaus arkikatedra ir Rotušė/Vidapress nuotr. koliažas
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Laurynui Gucevičiui skirtos dvi monografijos, keli šimtai mokslinių ir populiarių straipsnių, jis nagrinėjamas mokyklinėse istorijos kurso programose, jam pastatyti du paminklai ir pakabintos kelios atminimo lentos, jo vardu pavadinta gatvė bei aikštė. Laurynas Gucevičius tapo ir Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) dramos „Katedra“ (1971) pagrindiniu herojumi.

Tačiau kodėl L. Gucevičius sulaukė tiek dėmesio ir tapo žymiausiu architektu, nors iki šių dienų išliko nepakitę tik du neabejotinai jo autorystės objektai – Vilniaus katedra ir Rotušė? Veikiausiai šių statinių reikšmė Vilniaus ir visos šalies gyvenime ir lėmė architektui šlovę. Jų statyba sutapo su didžiosiomis Ketverių metų seimo nulemtomis permainomis.

Lauryno Gucevičiaus kuriama klasicistinė architektūra puikiai atitiko Apšvietos epochos idealus, asocijavosi su visuotine piliečių lygybės idėja. Antikinės šventyklos kompozicija paremta L. Gucevičiaus Rotušė buvo viena novatoriškiausių visuomeninės paskirties pastato architektūrinių interpretacijų XVIII a. Europoje.

L. Gucevičiaus kūriniai darė stiprų poveikį daugeliui klasicizmo architektų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. „Gucevičiaus stilius“ ypač išpopuliarėjo XIX a. I p., o jo projektuotos Vilniaus katedros fasado kompozicija buvo pakartota dešimtyje bažnyčių (Eišiškių, Mielagėnų, Nedingės, Onuškio, Taujėnų ir kt.). Iki šiol L. Gucevičiaus sukurti statiniai laikomi Lietuvos klasicizmo etalonu.

Katedra, Vilnius, XIX a.
Katedra, Vilnius, XIX a.
© Vida Press

XIX a., Lietuvai patekus į Rusijos imperiją, Vilniaus katedra ir Rotušė buvo vieninteliai funkcionuojantys senosios valstybės objektai, jų vaizdas imtas naudoti kaip miesto ir valstybės simbolis. XX amžiuje L. Gucevičiaus projektuotos Vilniaus katedros paveikslas buvo vis plačiau tiražuojamas ir greta Gedimino bokšto tapo „miesto ikona“ – miestą reprezentuojančiu vaizdu.

Laiminga išsilavinimo ir talento sąjunga

L. Gucevičiaus susilaukė šlovės jau tarp amžininkų. Per savo trumpą gyvenimą jis pasiekė aukščiausių profesinių aukštumų ir gavo garbingiausius užsakymus Vilniuje ir to meto valstybėje. Veržli ir įspūdinga architekto karjera prasidėjo Vilniaus vyskupo ir Edukacinės komisijos pirmininko Ignoto Jokūbo Masalskio dėka.

Kilęs iš valstiečių šeimos L. Gucevičius pasirinko dvasininko kelią ir mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. Vilniaus universitete jis studijavo matematiką ir architektūrą. Laikant viešuosius egzaminus į gabų jaunuolį dėmesį atkreipė Vilniaus vyskupas, kuris ėmėsi jį globoti.

Ignoto Jokūbo Masalskio iniciatyva L. Gucevičius tęsė architektūros studijas Romoje, vėliau – Karališkojoje akademijoje Paryžiuje pas žymiausius to meto Europos architektus, apkeliavo beveik visą Europą.

Puikiai išsilavinusiam jaunam architektui dukart buvo siūloma garbinga katedros vadovo vieta Krokuvos akademijoje, bet L. Gucevičius pasirinko architekto praktiko darbą Lietuvoje.

Grįžusiam L. Gucevičiui I. J. Masalskis užsakė projektuoti Verkių centrinius rūmus, paviljoną, malūną, smuklę.

Globėjo užtarimu jam patikėti svarbiausi užsakymai – Vilniaus rotušės ir Katedros rekonstrukcija. Už Vilniaus katedros rekonstrukcijos projektą architektas sulaukė valdovo apdovanojimų, o 1789 m. jam buvo suteikta bajorystė.

L. Gucevičius pasižymėjo įvairiapuse veikla: dėstė Lietuvos inžinerinio korpuso mokykloje, buvo Vilniaus universiteto Architektūros katedros profesorius, sukūrė statybos mechanizacijai skirtų inžinerinių įrengimų, parengė pirmąjį Vilniaus naujosios dalies topografinį planą, parašė architektūros paskaitų programą bei traktatą apie architektūrą italų kalba.

Rotušė, Vilnius
Rotušė, Vilnius
© Vida Press

Kūrėjo atminimo metamorfozės

Skirtingu metu buvo akcentuojami įvairūs architekto gyvenimo faktai. Pirmieji L. Gucevičius biografai, rašę XIX a. I p., išskyrė jį iš kitų dėl aukšto lygio akademinio išsilavinimo. Vėliau architekto vardas buvo primirštas, o jį atgaivino susidomėjimas Vilniaus katedros istorija ir XIX a. II p. sparčiai išpopuliarėję vadovai po Vilnių.

Žymus Lietuvos architektas Laurynas Gucevičius pasižymėjo kurdamas ir statybos mechanizacijai skirtus inžinerinius įrengimus, jis parengė pirmąjį Vilniaus naujosios dalies topografinį planą, parašė architektūros paskaitų programą bei traktatą apie architektūrą italų kalba. Pažymėtina ir aktyvi L. Gucevičiaus pozicija, ginant 1791 m. gegužės 3-iosios konstituciją, kai jis 1794 m. sukilimo metu vadovavo Vilniaus gvardijai.

Nepriklausomoje Lietuvoje L. Gucevičių „atrado“ Paulius Galaunė (1890–1988), architekto monografijos metmenyse pavaizdavęs nekilmingo žmogaus iš provincijos profesinių aukštumų pasiekimo istoriją ir pabrėžęs jo pilietinį angažuotumą.

Siekiančio mokslo „baudžiauninko sūnaus“ įvaizdis buvo patrauklus ir sovietmečiu, todėl L. Gucevičiaus vardas buvo mielai populiarinamas. Justino Marcinkevičiaus dramų trilogijoje Katedrą statantis Laurynas įgavo herojiškumo aureolę ir pateko į epinių didvyrių gretas.

Iš tiesų L. Gucevičiaus biografija neatrodo herojiška: jis išvengė represijų po sukilimo ir tapo generalgubernatoriaus Nikolajaus Repnino (1734–1801) architektu, vėliau grįžo į profesoriaus vietą Universitete.

Tačiau L. Gucevičiaus architektūriniai nuopelnai neabejotini. Jis sukūrė originalius, europinio lygio statinius. Ne veltui 2000 m. Oksforde išleistoje „Architektūros enciklopedijoje“ Vilniaus katedra apibūdinama kaip „niekur kitur Europoje nesutinkamo neoklasicistinio švarumo pavyzdys“.

Katedra, Vilnius
Katedra, Vilnius
© Vida Press
Katedra, Vilnius
Katedra, Vilnius
© Vida Press
Katedra, Vilnius
Katedra, Vilnius
© Vida Press
Katedra, Vilnius
Katedra, Vilnius
© Vida Press
www.ldkistorija.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

Interjero dizaino instagramo profiliai, kurių verta nepraleisti pro akis

Tęsiame naują straipsnių seriją, kuria dalinsimės kiekvieną mėnesį. Instagramo platforma jau seniai įtraukusi įvairaus amžiaus ir specialybių auditoriją, tad pats metas iš jos pasisemti idėjų ir dizaino srityje.

5 dizaino pamokos, kurių galite pasimokyti iš industrinio interjero stiliaus

Nors industrinis interjero stilius paprastai yra siejamas su lofto tipo būstais, šiandien šį stilių pamėgo ir kiti miestų gyventojai: individualių namų bei daugiabučių savininkai. Šio interjero stiliaus išpopuliarėjimą galima sieti su žmonių noru perkelti dalį miesto aplinkos į namų vidų ir taip sukurti vizualinę harmoniją tarp vidaus ir išorės. Nors industrinio dizaino estetika gali patikti ne visiems, tačiau yra keletas pamokų, kurių tikrai verta pasimokyti iš šio stiliaus.

Ar žinote, kokia IKEA parduotuvė pripažinta geriausia pasaulyje?

Šiemet IKEA Vilnius buvo pripažinta geriausia 2017 metų IKEA parduotuve pasaulyje. Anksčiau Vilniuje esanti IKEA parduotuvė dvejus metus iš eilės buvo nominuota į geriausių IKEA parduotuvių pasaulyje penketuką (TOP 5).

Septynios 2018 metų namų dekoro tendencijos

Interjero dekoro tendencijos yra labai nepastovios: vieną dieną visur matome prancūziškos eglutės raštus ir dekoracijas su flamingais, o kitą dieną visa tai jau būna įtraukta į nusibodusių dalykų sąrašą. Jei nenorite, kad jūsų butas atrodytų kaip „Instagram“ svetainės klišė, labai svarbu domėtis, kurie dizaino elementai aktualūs, o kurie jau pasenę. Paprasčiausias būdas tai padaryti – pasidomėti tuo, kas populiaru „Pinterest“ svetainėje.

Specialiai iš Frankfurto: interjero tendencijos 2018 m. – kokie pokyčiai laukia

Praėjusiais metais namus puošėme naujais kambariniais augalais, netikėtais spalvų deriniais ir kūrėme gamtos atmosferą viduje, o šiais metais bus aktualios kitokios patalpų dizaino tendencijos. Iš vasario 9-13 d. vykusioje parodoje Frankfurte (Vokietijoje) „Ambiente“ atvežėme naujų impulsų.

Dizaino klasika: žaismingas aksesuaras vaikams ir vaikystės nepamiršusiems

Ir „Eames Elephant“, ir „Puppy“ vieni garsiausių pasaulyje dizainerių kūrė galvodami apie vaikus ir įsivaizduodami, kad šiems bus smagu su jais žaisti. Bet tai, ką sugalvoja genialūs menininkai, niekada netelpa į siaurus rėmus. Nes ir suaugusiesiems reikia žaislų.

Kas žinoma apie garsųjį architektą, suprojektavusį Vilniaus katedrą ir rotušę?

Daugiausiai istoriografijoje minimas visų laikų Lietuvos architektas - tai Laurynas Gucevičius (1753–1798). Tačiau kodėl būtent jis sulaukė tiek dėmesio ir tapo žymiausiu architektu, nors iki šių dienų išliko nepakitę tik du neabejotinai jo autorystės objektai – Vilniaus katedra ir Rotušė?

Interjero dizaino instagramo profiliai, kuriuos įdomu sekti

Tęsiame naują straipsnių seriją, kuria dalinsimės kiekvieną mėnesį. Instagramo platforma jau seniai įtraukusi įvairaus amžiaus ir specialybių auditoriją, tad pats metas iš jos pasisemti idėjų ir dizaino srityje.

Sienų dekoravimo būdai, į kuriuos verta pažvelgti iš naujo

Šis straipsnis aktualus visiems, kurie turi susikūrę savo namus, bet vis tiek galvoja, kad jiems kažko dar trūksta. Namų interjero tinklaraščio „Homy Ideas“ autorė Jūratė Gulko dalinasi savo praktiškomis įžvalgomis.

10 idėjų, kaip dekoruoti namus žiemą

Šventėms pasibaigus, žiema tęsiasi dar beveik tris mėnesius. Nukabinus kalėdinius papuošimus namai gali atrodyti nykokai. Pateikiame dešimt idėjų, kaip namus papuošti po švenčių, kad juose būtų jauku, šviesu ir malonu.