Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...
© Gamintojo nuotr.

Nuo kėdės iki katedros

Kartonas mūsų gyvenimui suteikia patogumo: tai tinkamiausia pakuotė begalei daiktų, pradedant baldais, baigiant picomis, kurios atsikratome, kai tik nebereikia. Atrodytų, ilgaamžiškumo ir patvarumo kartono privalumų sąraše nėra. Tad nors architektai nuo seno naudoja šią medžiagą maketams ir modeliams konstruoti, ilgokai niekas nemanė, kad ji tiktų stambesniems ir ilgaamžiškesniems objektams. Pasirodo, tinka...

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, 2011 metais žemės drebėjimas sugriovė katedrą, tad architektas Shigeru Banas po poros metų suprojektavo ir pastatė maldos namus iš kartono. Tina Hovsepian iš Los Andželo konstruoja „Cardborigami“ – kartoninius gyvenamuosius būstus benamiams. Architektės projektas sėkmingai įgyvendinamas ir netgi yra pelnęs solidžių apdovanojimų.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Vida Press nuotr.

Vis dėlto didžiausią postūmį kartono metamorfozėms suteikė architekto Franko Gehry eksperimentai. Žinomiausias jų – kėdė „Wiggle Side“.

Kolekcija „Easy Edges“ patvaresnė, nei atrodo

Kartoniniai baldai pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pradėta aktyviai ieškoti pigesnių alternatyvų plastikui ar tradicinei medienai. Tačiau jie neišlaikė atsparesnio, patikimesnio ir ryškesnio plastiko konkurencijos, nes baldų gamybos technologija buvo neapgalvota – tik įvairiausiais būdais siekta sutvirtinti vieno sluoksnio kartoną.
Architektas Frankas Gehry pasuko kitu keliu. Pasakojama, kad aptikęs šalia savo biuro šūsnį gofruoto kartono jis sugalvojo panaudoti šį architektūriniams modeliams ir ėmė eksperimentuoti, pjaustydamas rankiniu pjūkliuku bei kišeniniu peiliuku įvairias formas ir jas klijuodamas. Taip jis sukūrė baldų gaminimo iš gofruoto kartono technologiją ir sugalvojo, kaip lakštus paversti skulptūras primenančiais baldais.

Baldų kolekciją „Easy Edges“, kuriai priklauso ir garsioji kėdė „Wiggle Side“, Frankas Gehry sukūrė 1969–1972 metais. Ją tuoj pat ėmė gaminti Šveicarijos kompanija „Vitra“. Visi kolekcijos baldai pagaminti iš 60 sluoksnių įvairiomis kryptimis suklijuoto gofruoto kartono, sutvirtinto paslėptais varžtais, o kraštai dekoruoti medienos plaušų plokšte.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

„Wiggle Side“ iš karto tapo sensacija – susidomėjimą kėlė tiek neįprasta medžiaga, tiek dizaino paprastumas ir drauge ekstravagantiškumas. Banguotas kėdės siluetas tarsi nuvilnija grindų link, tad atrodo, jog konstrukcija tuoj išsitiesins, tačiau iš tikro ji labai patikima ir tvirta.

Keistas posūkis

Kėdės „Wiggle Side“ pradėtos masiškai gaminti ir sėkmingai pardavinėti. Nors vieno baldo savikaina buvo 7 doleriai, o kainavo jis 730, po trijų mėnesių Frankas Gehry nutarė nutraukti gamybą. Motyvas gana keistas: menininkas baiminosi, kad jo, kaip dizainerio, šlovė užgoš jį kaip architektą!

Vis dėlto Frankas Gehry visiems laikams baldų nepamiršo ir kartais prie jų grįžta. Kurdamas baldus į jų dizainą menininkas perkelia architektūrines idėjas. Antroji kartoninių baldų kolekcija „Experimental Edges“ pasirodė 1983 metais. Ji buvo pagrįsta klasikinių krėslų proporcijomis bei formomis, bet nestokojo ir geros dozės ironijos. Žinomiausias šios kolekcijos kūrinys – krėslas „Red Beaver“.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.


Kompanija „Vitra“ ir dabar gamina du kolekcijos „Easy Edges“ baldus: kėdę „Wiggle Side“ ir taburetę „Wiggle Stool“.

Šokiruoti mėgstantis architektas

Nežinia, ko neteko baldų dizaino istorija, tačiau architektūra, kuriai Frankas Gehry skyrė visas savo kūrybines jėgas, tikrai laimėjo daug. Šis menininkas laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių architektų, pakeitusių tokių miestų kaip Barselona, Niujorkas, Praha veidą. Jis yra pelnęs daugiau nei šimtą įvairiausių apdovanojimų ir net prestižiškiausią JAV architektūros premiją, jo darbams skirta daugybė straipsnių ir monografijų, o jam pačiam suteikta įvairiausių mokslinių laipsnių. 1962 metais Los Andžele Franko Gehry įsteigtas biuras tapo vienu didžiausių pasaulyje – šio amžiaus pradžioje jame dirbo 200 architektų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje išgarsėjęs menininkas projektavo prekybos centrus, muziejus, koncertų sales, išsiskiriančius futuristinėmis formomis ir tradicijų ignoravimu, šmaikščiomis idėjomis ir beprotiškais vaizdiniais. Architektas vengia klasikinių ir racionalių šablonų, dalyvauja daugelyje neformalių projektų. Netgi jo namas turtingame Los Andželo rajone pastatytas iš statybinių atliekų atrodo kaip balta varna ir kelia kaimynų nepasitenkinimą (šie net norėjo bylinėtis...).

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

Pirmasis pasaulinę šlovę architektui atnešęs statinys – Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanijoje). Beje, dėl netradicinės šio pastato architektūros vyko audringi protestai. Franko Gehry kūrinys yra ir garsioji Barselonos olimpinėms žaidynėms (1992 m.) skirta skulptūra „El Peix“ – 56 m ilgio ir 35 m aukščio auksaspalvė žuvis, tapusi miesto simboliu (nuo to laiko žuvų motyvas kartojasi architekto darbuose).

Gamintojo VITRA nuotraukos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

Dizaino klasika: skandinaviški arbatinukai ir „hygge“ triumfas

Kodėl skandinavų dizaineriai yra sukūrę tiek išskirtinio dizaino kultinių arbatinukų? Pabandykime paieškoti atsakymo.

5 patarimai, kaip padalinti studijos tipo butą į atskiras erdves (1)

Studijos tipo butas – erdvė, kurioje nėra sienų, skiriančių tokias atskiras zonas kaip: miegamasis, svetainė, darbo kambarys, valgomasis, virtuvė, koridorius. Tokia erdvė žavi savo atvirumu ir erdvės įspūdžiu. Tačiau kartais šis atvirumas ir ribų nebuvimas pradeda slėgti, atsiranda poreikis asmeniniam kampeliui. Pristatome 5 patarimus, kaip sumaniai ir neprarandant daug vietos padalinti studijos tipo butą.

10 idėjų, kaip suteikti naują veidą mažam kambariui (4)

Pateikiame keletą mums gerai žinomų ir išmėgintų būdų, kaip mažą kambarį paversti erdvesne vieta.

Kaprizingasis aksomas – kaip jį prisijaukinti savo namuose

Dar prieš kelerius metus aksomu aptraukti baldai šiuolaikiniame interjere buvo beveik neįsivaizduojami, tačiau dabar ši medžiaga tampa vienu madingiausių audinių. Aksomas į modernų interjerą šiandien grįžta dėl daugelio priežasčių: būstui jis suteikia ne tik šilumos, elegancijos, bet ir bohemiškos dvasios.

Žmogaus bioritmai ir interjeras: permainos kiekvienais metais (2)

Apie bioritmų egzistavimą žmogaus gyvenime girdėjo turbūt visi. Šiek tiek juos suprasdami, galėsite paprasčiau organizuoti savo gyvenimą pagal natūralias permainas.

5 gudrybės, dėl kurių mažoje erdvėje bus gera ir jauku gyventi (5)

Viena iš didžiausių dilemų įrenginėjant mažas erdves yra, kokius sprendimus priimti, kad ji taptų ne tik jauki, bet ir artima. Visų pirma, tam reikalingi ne pinigai, o kūrybiškumas, fantazija ir geras skonis. Tačiau tam, kad tai virstų realybe, būtina žinoti ir tam tikras taisykles, su kuriomis sutiko pasidalinti interjero dizainerė Justė Petreikienė iš daniškų baldų salono „BoConcept“.

Glamūro akcentai interjere – gražaus gyvenimo pažadas (1)

Kaip estetinis fenomenas glamūras visų pirma yra efektingas spindintis vaizdas, dekoro kerų šventė. Savo demonstratyvia prabanga, atpažįstamais garsiais prekių ženklais ir netradicinėmis išraiškos priemonėmis jis padeda kurti iliuziją apie sėkmę ir laimingą gyvenimą.

4 madingiausios 2017 m. interjero kryptys

Frankfurte prie Maino vykstanti tarptautinė tekstilės paroda „Heimtextil“ – vienas svarbiausių kasmetinių renginių interjero pasaulyje. Čia pristatomos naujausios namų tekstilės kryptys, spalvų, raštų ir dekoro tendencijos. Šįmet parodoje apsilankė šimtai dalyvių, nuo dizainerių, prekybininkų iki interjero aistruolių.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...

Sausis žurnale „MANO NAMAI“ – ramus, jaukus ir tingus

„Iš ilgesio šiltiems kraštams“, – taip savo namus pavadinusi sausio numerio viršelio interjero šeimininkė ir projekto autorė dizainerė Marija Jona Jociutė, septintame daugiabučio aukšte sukūrusi šiek tiek egzotišką, padedančią atsipalaiduoti, namų SPA primenančią poilsio erdvę, padiktavo ir pagrindinę žurnalo „Mano namai“ sausio numerio temą. Viduržiemį daugelis žurnalo temų pakvies ramiai pailsėti, tingiai atsipalaiduoti ir iš lėto kurti dar jaukesnius namus.

Dažniausios klaidos, kurių galite išvengti per šias Kalėdas

Pasistenkite išvengti šių klaidų ir visi svečiai prisimins Jūsų namus tarsi pačius jaukiausius.

Geriausios šventinio dekoravimo idėjos nedidelėms erdvėms

Net jei gyvenate itin nedideliame miesto butelyje, tai jokiais būdais nereiškia, kad šventinę nuotaiką kurti padedančios dekoracijos – ne jums.

Atvira drabužinė – kodėl verta ją rinktis? (1)

Apie 70 procentų drabužių taip ir lieka nepaliesti spintose, nes jų tiesiog nepastebime. Giliuose stalčiuose ar tamsiose lentynose juos susirasti ir pasiekti nepatogu. Tačiau tereikia paprastutės atviros kabyklos, ir reikalai gali pasitaisyti.

Įvertinkite: Lietuvos nacionalinės bibliotekos interjeras

Rugsėjo 2 dieną nugriuvo tvoros, ilgus 8-erius metus slėpusios Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ir atidengė didingai nušviestą atnaujintą fasadą. Kapitalinis, 1963 m. pastatyto, pastato remontas reiškė ne tik nešančiųjų konstrukcijų stiprinimą, naują vidaus apdailą, bet ir visų inžinerinių sistemų, tame tarpe ir elektros instaliacijos bei apšvietimo sprendimų perprojektavimą ir įrengimą. Pasak bibliotekoje dirbusių apšvietimo specialistų, senosios sistemos nebeatitiko šiandienos reikalavimų nei šviesos kokybe, nei jos kiekiu, nei ekonominės naudos atžvilgiu. Dabar moderni šviesa pabrėžia pastato monumentalumą, paryškina kolonas, stogo puošybos elementus, o vidaus erdvėse šiuolaikiški apšvietimo sprendimai tarnauja skaitymo, pažinimo ir bendravimo džiaugsmui.