Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...
© Gamintojo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo kėdės iki katedros

Kartonas mūsų gyvenimui suteikia patogumo: tai tinkamiausia pakuotė begalei daiktų, pradedant baldais, baigiant picomis, kurios atsikratome, kai tik nebereikia. Atrodytų, ilgaamžiškumo ir patvarumo kartono privalumų sąraše nėra. Tad nors architektai nuo seno naudoja šią medžiagą maketams ir modeliams konstruoti, ilgokai niekas nemanė, kad ji tiktų stambesniems ir ilgaamžiškesniems objektams. Pasirodo, tinka...

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, 2011 metais žemės drebėjimas sugriovė katedrą, tad architektas Shigeru Banas po poros metų suprojektavo ir pastatė maldos namus iš kartono. Tina Hovsepian iš Los Andželo konstruoja „Cardborigami“ – kartoninius gyvenamuosius būstus benamiams. Architektės projektas sėkmingai įgyvendinamas ir netgi yra pelnęs solidžių apdovanojimų.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Vida Press

Vis dėlto didžiausią postūmį kartono metamorfozėms suteikė architekto Franko Gehry eksperimentai. Žinomiausias jų – kėdė „Wiggle Side“.

Kolekcija „Easy Edges“ patvaresnė, nei atrodo

Kartoniniai baldai pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pradėta aktyviai ieškoti pigesnių alternatyvų plastikui ar tradicinei medienai. Tačiau jie neišlaikė atsparesnio, patikimesnio ir ryškesnio plastiko konkurencijos, nes baldų gamybos technologija buvo neapgalvota – tik įvairiausiais būdais siekta sutvirtinti vieno sluoksnio kartoną.
Architektas Frankas Gehry pasuko kitu keliu. Pasakojama, kad aptikęs šalia savo biuro šūsnį gofruoto kartono jis sugalvojo panaudoti šį architektūriniams modeliams ir ėmė eksperimentuoti, pjaustydamas rankiniu pjūkliuku bei kišeniniu peiliuku įvairias formas ir jas klijuodamas. Taip jis sukūrė baldų gaminimo iš gofruoto kartono technologiją ir sugalvojo, kaip lakštus paversti skulptūras primenančiais baldais.

Baldų kolekciją „Easy Edges“, kuriai priklauso ir garsioji kėdė „Wiggle Side“, Frankas Gehry sukūrė 1969–1972 metais. Ją tuoj pat ėmė gaminti Šveicarijos kompanija „Vitra“. Visi kolekcijos baldai pagaminti iš 60 sluoksnių įvairiomis kryptimis suklijuoto gofruoto kartono, sutvirtinto paslėptais varžtais, o kraštai dekoruoti medienos plaušų plokšte.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

„Wiggle Side“ iš karto tapo sensacija – susidomėjimą kėlė tiek neįprasta medžiaga, tiek dizaino paprastumas ir drauge ekstravagantiškumas. Banguotas kėdės siluetas tarsi nuvilnija grindų link, tad atrodo, jog konstrukcija tuoj išsitiesins, tačiau iš tikro ji labai patikima ir tvirta.

Keistas posūkis

Kėdės „Wiggle Side“ pradėtos masiškai gaminti ir sėkmingai pardavinėti. Nors vieno baldo savikaina buvo 7 doleriai, o kainavo jis 730, po trijų mėnesių Frankas Gehry nutarė nutraukti gamybą. Motyvas gana keistas: menininkas baiminosi, kad jo, kaip dizainerio, šlovė užgoš jį kaip architektą!

Vis dėlto Frankas Gehry visiems laikams baldų nepamiršo ir kartais prie jų grįžta. Kurdamas baldus į jų dizainą menininkas perkelia architektūrines idėjas. Antroji kartoninių baldų kolekcija „Experimental Edges“ pasirodė 1983 metais. Ji buvo pagrįsta klasikinių krėslų proporcijomis bei formomis, bet nestokojo ir geros dozės ironijos. Žinomiausias šios kolekcijos kūrinys – krėslas „Red Beaver“.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.


Kompanija „Vitra“ ir dabar gamina du kolekcijos „Easy Edges“ baldus: kėdę „Wiggle Side“ ir taburetę „Wiggle Stool“.

Šokiruoti mėgstantis architektas

Nežinia, ko neteko baldų dizaino istorija, tačiau architektūra, kuriai Frankas Gehry skyrė visas savo kūrybines jėgas, tikrai laimėjo daug. Šis menininkas laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių architektų, pakeitusių tokių miestų kaip Barselona, Niujorkas, Praha veidą. Jis yra pelnęs daugiau nei šimtą įvairiausių apdovanojimų ir net prestižiškiausią JAV architektūros premiją, jo darbams skirta daugybė straipsnių ir monografijų, o jam pačiam suteikta įvairiausių mokslinių laipsnių. 1962 metais Los Andžele Franko Gehry įsteigtas biuras tapo vienu didžiausių pasaulyje – šio amžiaus pradžioje jame dirbo 200 architektų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje išgarsėjęs menininkas projektavo prekybos centrus, muziejus, koncertų sales, išsiskiriančius futuristinėmis formomis ir tradicijų ignoravimu, šmaikščiomis idėjomis ir beprotiškais vaizdiniais. Architektas vengia klasikinių ir racionalių šablonų, dalyvauja daugelyje neformalių projektų. Netgi jo namas turtingame Los Andželo rajone pastatytas iš statybinių atliekų atrodo kaip balta varna ir kelia kaimynų nepasitenkinimą (šie net norėjo bylinėtis...).

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

Pirmasis pasaulinę šlovę architektui atnešęs statinys – Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanijoje). Beje, dėl netradicinės šio pastato architektūros vyko audringi protestai. Franko Gehry kūrinys yra ir garsioji Barselonos olimpinėms žaidynėms (1992 m.) skirta skulptūra „El Peix“ – 56 m ilgio ir 35 m aukščio auksaspalvė žuvis, tapusi miesto simboliu (nuo to laiko žuvų motyvas kartojasi architekto darbuose).

Gamintojo VITRA nuotraukos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

Specialiai iš Milano: pasisemkite įkvėpimo iš didžiausios baldų parodos

Jau 57 kartą balandžio 17-22 dienomis Milane vyksta paroda „Salone del Mobile“ (arba tiesiog „iSalone“). Jos ekspozicija užima 205 tūkst. kv.m. Pernai parodą aplankė virš 300 000, o dalyvių skaičius perkopė 1000. Panašių skaičių tikimasi ir šiemet.

5 patarimai, į ką atsižvelgti renkantis fotelį

Foteliai interjere paprastai atlieka du vaidmenis. Pirma, fotelis – tai funkcionalus baldas, kuris pasitarnauja kaip poilsio kampelis skirtas knygos skaitymui arba televizoriaus žiūrėjimui. Antra – tai akcentinis baldas, kuris savo forma, spalva bei tekstūra gali gražiai praturtinti interjerą. Šiame tekste pateikiame keletą patarimų, kaip išsirinkti patogų ir estetišką fotelį.

3 dizaino kritiko patarimai, ką būtina nuveikti parodoje Milane

Ir taip jau dešimt metų – balandžio viduryje atsakingai renkiesi patogią avalynę ir kelis kartus dažniau tikrini orų prognozes – Milane balandžio viduryje pavasaris jau siautėja lyg kokį birželio mėnesį Lietuvoje.

Interjero aksesuarai – paprastas būdas sukurti pasirinktą erdvės charakterį

Interjero aksesuarai – tai vienas paprasčiausių būdų suteikti namų erdvei charakterio bei užbaigtumo jausmo. Augalai, meno kūriniai, suvenyrai iš kelionių ir kitos panašios detalės pasakoja namų ir jų savininkų istoriją. Šiame tekste pristatysime pačius svarbiausius interjero akcentus bei aptarsime dekoravimo jais subtilybes.

Interjero dizaino instagramo profiliai, kurie įkvėps namuose susikurti pavasarišką nuotaiką

Tęsiame naują straipsnių seriją, kuria dalinsimės kiekvieną mėnesį. Instagramo platforma jau seniai įtraukusi įvairaus amžiaus ir specialybių auditoriją, tad pats metas iš jos pasisemti idėjų ir dizaino srityje.

Dekoratorės patarimai, kaip sukurti pozityvia energija trykštantį velykinį namų dekorą

Velykos – meilės ir vilties kupina šventė, kurios pozityvumu norisi nuspalvinti ir savo namų erdvę. Kadangi ši pavasariu dvelkianti šventė jau čia pat, pasiteiravome dekoratorės Elenos Survilienės (švenčių dekoravimo ir organizavimo studijos „ArtiŠokas“ įkūrėjos), kaip Velykoms paruošti savo namus.

Interjero dizainerės patarimai: ką reikia žinoti įsirengiant savo būstą

Būsto įrengimas yra įdomus, tačiau daug laiko atimantis užsiėmimas – prieš kuriant jaukius namus reikia ne tik išsiaiškinti savo poreikius bei galimybes, bet ir sužinoti, ką siūlo prekybininkai bei šios srities meistrai. Būtina pasidomėti viskuo: funkciniu patalpų planavimu, baldų projektais, medžiagų parinkimu, interjero apdailos detalėmis, spalvų derinimu, apšvietimo galimybėmis bei kitais būstą tobulinančiais sprendimais. Interjero dizainerė, architektė bei „Novarchis“ studijos įkūrėja Ona Januškevičiūtė pastebi, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo namų jaukumui, tad investicijų į būsto apdailą negaili.

Klasikinis dizainas: pamatinės vertybės, kurios yra aktualios visiems

Klasikinis interjero dizainas, dar vadinamas tradiciniu interjero dizainu, dėl savo elegancijos bei patogumo turi nemažą ištikimų gerbėjų ratą. Tačiau šiuolaikiniam žmogui, kuris vertina minimalumą, šis stilius gali pasirodyti pernelyg prabangus arba nefunkcionalus. Pristatome keletą klasikinio interjero stiliaus pamatinių vertybių, kurios gali būti aktualios įvairios stilistikos namuose.

Svečiuose pas skandinavų dizaineres: ko galima pasimokyti iš jų kuriant interjerą?

Madingiausių metų spalvų kolekcijos įkvėptos interjero dizainerės Laura Raiha ir Susanna Vento dalinasi savo interjero pokyčiais.

Intuityvus blizgesio poreikis – iš kur jis?

„Namą stačiau atskiromis dalimis, vadovaudamasis tik esamais konkrečiais poreikiais. Tik vėliau pamačiau, kaip visos dalys susijungė į prasmingą pavidalą ir tapo psichinės visumos simboliu. Bolingene aš jaučiuosi gyvenąs patį tikriausią savo gyvenimą, kur viskas atitinka mano esmę.“ Ar esate girdėję šią Karlo Gustavo Jungo citatą?