Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...
© Gamintojo nuotr.

Nuo kėdės iki katedros

Kartonas mūsų gyvenimui suteikia patogumo: tai tinkamiausia pakuotė begalei daiktų, pradedant baldais, baigiant picomis, kurios atsikratome, kai tik nebereikia. Atrodytų, ilgaamžiškumo ir patvarumo kartono privalumų sąraše nėra. Tad nors architektai nuo seno naudoja šią medžiagą maketams ir modeliams konstruoti, ilgokai niekas nemanė, kad ji tiktų stambesniems ir ilgaamžiškesniems objektams. Pasirodo, tinka...

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, 2011 metais žemės drebėjimas sugriovė katedrą, tad architektas Shigeru Banas po poros metų suprojektavo ir pastatė maldos namus iš kartono. Tina Hovsepian iš Los Andželo konstruoja „Cardborigami“ – kartoninius gyvenamuosius būstus benamiams. Architektės projektas sėkmingai įgyvendinamas ir netgi yra pelnęs solidžių apdovanojimų.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Vida Press nuotr.

Vis dėlto didžiausią postūmį kartono metamorfozėms suteikė architekto Franko Gehry eksperimentai. Žinomiausias jų – kėdė „Wiggle Side“.

Kolekcija „Easy Edges“ patvaresnė, nei atrodo

Kartoniniai baldai pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pradėta aktyviai ieškoti pigesnių alternatyvų plastikui ar tradicinei medienai. Tačiau jie neišlaikė atsparesnio, patikimesnio ir ryškesnio plastiko konkurencijos, nes baldų gamybos technologija buvo neapgalvota – tik įvairiausiais būdais siekta sutvirtinti vieno sluoksnio kartoną.
Architektas Frankas Gehry pasuko kitu keliu. Pasakojama, kad aptikęs šalia savo biuro šūsnį gofruoto kartono jis sugalvojo panaudoti šį architektūriniams modeliams ir ėmė eksperimentuoti, pjaustydamas rankiniu pjūkliuku bei kišeniniu peiliuku įvairias formas ir jas klijuodamas. Taip jis sukūrė baldų gaminimo iš gofruoto kartono technologiją ir sugalvojo, kaip lakštus paversti skulptūras primenančiais baldais.

Baldų kolekciją „Easy Edges“, kuriai priklauso ir garsioji kėdė „Wiggle Side“, Frankas Gehry sukūrė 1969–1972 metais. Ją tuoj pat ėmė gaminti Šveicarijos kompanija „Vitra“. Visi kolekcijos baldai pagaminti iš 60 sluoksnių įvairiomis kryptimis suklijuoto gofruoto kartono, sutvirtinto paslėptais varžtais, o kraštai dekoruoti medienos plaušų plokšte.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

„Wiggle Side“ iš karto tapo sensacija – susidomėjimą kėlė tiek neįprasta medžiaga, tiek dizaino paprastumas ir drauge ekstravagantiškumas. Banguotas kėdės siluetas tarsi nuvilnija grindų link, tad atrodo, jog konstrukcija tuoj išsitiesins, tačiau iš tikro ji labai patikima ir tvirta.

Keistas posūkis

Kėdės „Wiggle Side“ pradėtos masiškai gaminti ir sėkmingai pardavinėti. Nors vieno baldo savikaina buvo 7 doleriai, o kainavo jis 730, po trijų mėnesių Frankas Gehry nutarė nutraukti gamybą. Motyvas gana keistas: menininkas baiminosi, kad jo, kaip dizainerio, šlovė užgoš jį kaip architektą!

Vis dėlto Frankas Gehry visiems laikams baldų nepamiršo ir kartais prie jų grįžta. Kurdamas baldus į jų dizainą menininkas perkelia architektūrines idėjas. Antroji kartoninių baldų kolekcija „Experimental Edges“ pasirodė 1983 metais. Ji buvo pagrįsta klasikinių krėslų proporcijomis bei formomis, bet nestokojo ir geros dozės ironijos. Žinomiausias šios kolekcijos kūrinys – krėslas „Red Beaver“.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.


Kompanija „Vitra“ ir dabar gamina du kolekcijos „Easy Edges“ baldus: kėdę „Wiggle Side“ ir taburetę „Wiggle Stool“.

Šokiruoti mėgstantis architektas

Nežinia, ko neteko baldų dizaino istorija, tačiau architektūra, kuriai Frankas Gehry skyrė visas savo kūrybines jėgas, tikrai laimėjo daug. Šis menininkas laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių architektų, pakeitusių tokių miestų kaip Barselona, Niujorkas, Praha veidą. Jis yra pelnęs daugiau nei šimtą įvairiausių apdovanojimų ir net prestižiškiausią JAV architektūros premiją, jo darbams skirta daugybė straipsnių ir monografijų, o jam pačiam suteikta įvairiausių mokslinių laipsnių. 1962 metais Los Andžele Franko Gehry įsteigtas biuras tapo vienu didžiausių pasaulyje – šio amžiaus pradžioje jame dirbo 200 architektų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje išgarsėjęs menininkas projektavo prekybos centrus, muziejus, koncertų sales, išsiskiriančius futuristinėmis formomis ir tradicijų ignoravimu, šmaikščiomis idėjomis ir beprotiškais vaizdiniais. Architektas vengia klasikinių ir racionalių šablonų, dalyvauja daugelyje neformalių projektų. Netgi jo namas turtingame Los Andželo rajone pastatytas iš statybinių atliekų atrodo kaip balta varna ir kelia kaimynų nepasitenkinimą (šie net norėjo bylinėtis...).

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

Pirmasis pasaulinę šlovę architektui atnešęs statinys – Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanijoje). Beje, dėl netradicinės šio pastato architektūros vyko audringi protestai. Franko Gehry kūrinys yra ir garsioji Barselonos olimpinėms žaidynėms (1992 m.) skirta skulptūra „El Peix“ – 56 m ilgio ir 35 m aukščio auksaspalvė žuvis, tapusi miesto simboliu (nuo to laiko žuvų motyvas kartojasi architekto darbuose).

Gamintojo VITRA nuotraukos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...

Sausis žurnale „MANO NAMAI“ – ramus, jaukus ir tingus

„Iš ilgesio šiltiems kraštams“, – taip savo namus pavadinusi sausio numerio viršelio interjero šeimininkė ir projekto autorė dizainerė Marija Jona Jociutė, septintame daugiabučio aukšte sukūrusi šiek tiek egzotišką, padedančią atsipalaiduoti, namų SPA primenančią poilsio erdvę, padiktavo ir pagrindinę žurnalo „Mano namai“ sausio numerio temą. Viduržiemį daugelis žurnalo temų pakvies ramiai pailsėti, tingiai atsipalaiduoti ir iš lėto kurti dar jaukesnius namus.

Dažniausios klaidos, kurių galite išvengti per šias Kalėdas

Pasistenkite išvengti šių klaidų ir visi svečiai prisimins Jūsų namus tarsi pačius jaukiausius.

Geriausios šventinio dekoravimo idėjos nedidelėms erdvėms

Net jei gyvenate itin nedideliame miesto butelyje, tai jokiais būdais nereiškia, kad šventinę nuotaiką kurti padedančios dekoracijos – ne jums.

Atvira drabužinė – kodėl verta ją rinktis?

Apie 70 procentų drabužių taip ir lieka nepaliesti spintose, nes jų tiesiog nepastebime. Giliuose stalčiuose ar tamsiose lentynose juos susirasti ir pasiekti nepatogu. Tačiau tereikia paprastutės atviros kabyklos, ir reikalai gali pasitaisyti.

Įvertinkite: Lietuvos nacionalinės bibliotekos interjeras

Rugsėjo 2 dieną nugriuvo tvoros, ilgus 8-erius metus slėpusios Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ir atidengė didingai nušviestą atnaujintą fasadą. Kapitalinis, 1963 m. pastatyto, pastato remontas reiškė ne tik nešančiųjų konstrukcijų stiprinimą, naują vidaus apdailą, bet ir visų inžinerinių sistemų, tame tarpe ir elektros instaliacijos bei apšvietimo sprendimų perprojektavimą ir įrengimą. Pasak bibliotekoje dirbusių apšvietimo specialistų, senosios sistemos nebeatitiko šiandienos reikalavimų nei šviesos kokybe, nei jos kiekiu, nei ekonominės naudos atžvilgiu. Dabar moderni šviesa pabrėžia pastato monumentalumą, paryškina kolonas, stogo puošybos elementus, o vidaus erdvėse šiuolaikiški apšvietimo sprendimai tarnauja skaitymo, pažinimo ir bendravimo džiaugsmui.

5 interjero dizaino Instagramo profiliai, kuriuos įdomu sekti

Tęsiame naują straipsnių seriją, kurią pildysime kiekvieną mėnesį. Instagramo platforma jau seniai įtraukusi įvairaus amžiaus ir specialybių auditoriją, tad pats metas iš jos pasisemti idėjų ir dizaino srityje.

Diskusija: aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis interjero dizainerį

Darbas su interjero dizaineriu – laikini, bet ganėtinai glaudūs santykiai, kurių metu yra kuriama namų erdvė. Kadangi gyvenamoji erdvė yra labai asmeniška, netgi intymi aplinka, kuria dalinamasi su pačiais artimiausiais žmonėmis, paprastai siekiama, kad ji atspindėtų savininko charakterį, vertybes bei skonį. Todėl prieš pradedant kurti interjerą ir ieškoti profesionalo, kuris galėtų vizualizuoti ir įgyvendinti visus interjero sumanymus, verta skirti laiko savęs pažinimui.

Dizaino klasika: kėdė „Acapulko“ – siestai ir fiestai

Nedažnai nutinka taip, kad klasika tapęs dizaino objektas nėra siejamas su žinomu kūrėju, bet išgarsėja todėl, kad asocijuojasi su turistų rojumi, tingiu poilsiu ir nerūpestingomis linksmybėmis. Kaip tik toks likimas ištiko kėdę „Acapulko“.

50 interjero dizaino patarimų, kuriuos turite žinoti

Nesvarbu, pradedate statytis savo namus, planuojate jų renovaciją ar laimingai gyvenate jau kelerius metus, interjero dizainą visada galima patobulinti ar pataisyti. Tai tęstinis, niekada nesibaigiantis procesas, kurio metu visada galima kažką išmokti ar kilus naujai idėjai, ją vienaip ar kitaip įgyvendinti savo namų interjere.

Skandinaviškas stilius – gaivus ir natūralus impulsas jūsų namams

Artėjant ilgiems ir tamsiems rudens vakarams, vis daugiau laiko praleisime jaukiuose namuose. Virtuvėse dažniau tarškės indai, vakarėliai iš lauko persikels į valgomuosius ir svetaines, o ant naktinio stalelio išaugs knygų stirtos. Ruduo – tinkamiausias laikas pasirūpinti namais, atnaujinti baldus, sudėlioti trūkstamus erdvės akcentus.

Darbo zona namuose: 2 gudrybės, kaip įrengti išradingai ir taupiai

Žurnalo „Mano namai“ rugsėjo mėnesio numeryje siūlome pasisemti idėjų, kaip originaliai ir stilingai įrengti darbo zoną namuose. Tačiau ne visada į ją verta daug investuoti: kartais jos reikia tik laikinai, kartais jai skirta ne pati reprezentatyviausia vieta. Funkcionalų ir patrauklų darbo kampą galima suprojektuoti pernelyg neišlaidaujant.

Kaip persikraustyti netraumuojant vaiko: 5 esminiai principai

Kraustymasis veikia mus visus, tačiau vaikus – ypač. Jie gali nerimauti dėl to, kaip jausis naujuose namuose, kaip atrodys jų kambarys, ar bus su kuo žaisti kieme ir dėl daugybės kitų dalykų. Pabandėme atsakyti į klausimą, kaip paversti persikėlimą į naujus namus nuostabia patirtimi ir nuotykiu.

Kaip padidinti mažą erdvę: 5 patikrinti receptai (5)

Jeigu gyvenate mažoje erdvėje ir jaučiatės ankštai – tai ne problema. Tiesiog reikia pokyčių, kuriuos kiekvienas galite lengvai įgyvendinti ir savo namuose. Šįkart pateikiame 5 receptus, kaip sukurti erdvės įspūdį.