Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...
© Gamintojo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo kėdės iki katedros

Kartonas mūsų gyvenimui suteikia patogumo: tai tinkamiausia pakuotė begalei daiktų, pradedant baldais, baigiant picomis, kurios atsikratome, kai tik nebereikia. Atrodytų, ilgaamžiškumo ir patvarumo kartono privalumų sąraše nėra. Tad nors architektai nuo seno naudoja šią medžiagą maketams ir modeliams konstruoti, ilgokai niekas nemanė, kad ji tiktų stambesniems ir ilgaamžiškesniems objektams. Pasirodo, tinka...

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, 2011 metais žemės drebėjimas sugriovė katedrą, tad architektas Shigeru Banas po poros metų suprojektavo ir pastatė maldos namus iš kartono. Tina Hovsepian iš Los Andželo konstruoja „Cardborigami“ – kartoninius gyvenamuosius būstus benamiams. Architektės projektas sėkmingai įgyvendinamas ir netgi yra pelnęs solidžių apdovanojimų.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Vida Press

Vis dėlto didžiausią postūmį kartono metamorfozėms suteikė architekto Franko Gehry eksperimentai. Žinomiausias jų – kėdė „Wiggle Side“.

Kolekcija „Easy Edges“ patvaresnė, nei atrodo

Kartoniniai baldai pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pradėta aktyviai ieškoti pigesnių alternatyvų plastikui ar tradicinei medienai. Tačiau jie neišlaikė atsparesnio, patikimesnio ir ryškesnio plastiko konkurencijos, nes baldų gamybos technologija buvo neapgalvota – tik įvairiausiais būdais siekta sutvirtinti vieno sluoksnio kartoną.
Architektas Frankas Gehry pasuko kitu keliu. Pasakojama, kad aptikęs šalia savo biuro šūsnį gofruoto kartono jis sugalvojo panaudoti šį architektūriniams modeliams ir ėmė eksperimentuoti, pjaustydamas rankiniu pjūkliuku bei kišeniniu peiliuku įvairias formas ir jas klijuodamas. Taip jis sukūrė baldų gaminimo iš gofruoto kartono technologiją ir sugalvojo, kaip lakštus paversti skulptūras primenančiais baldais.

Baldų kolekciją „Easy Edges“, kuriai priklauso ir garsioji kėdė „Wiggle Side“, Frankas Gehry sukūrė 1969–1972 metais. Ją tuoj pat ėmė gaminti Šveicarijos kompanija „Vitra“. Visi kolekcijos baldai pagaminti iš 60 sluoksnių įvairiomis kryptimis suklijuoto gofruoto kartono, sutvirtinto paslėptais varžtais, o kraštai dekoruoti medienos plaušų plokšte.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

„Wiggle Side“ iš karto tapo sensacija – susidomėjimą kėlė tiek neįprasta medžiaga, tiek dizaino paprastumas ir drauge ekstravagantiškumas. Banguotas kėdės siluetas tarsi nuvilnija grindų link, tad atrodo, jog konstrukcija tuoj išsitiesins, tačiau iš tikro ji labai patikima ir tvirta.

Keistas posūkis

Kėdės „Wiggle Side“ pradėtos masiškai gaminti ir sėkmingai pardavinėti. Nors vieno baldo savikaina buvo 7 doleriai, o kainavo jis 730, po trijų mėnesių Frankas Gehry nutarė nutraukti gamybą. Motyvas gana keistas: menininkas baiminosi, kad jo, kaip dizainerio, šlovė užgoš jį kaip architektą!

Vis dėlto Frankas Gehry visiems laikams baldų nepamiršo ir kartais prie jų grįžta. Kurdamas baldus į jų dizainą menininkas perkelia architektūrines idėjas. Antroji kartoninių baldų kolekcija „Experimental Edges“ pasirodė 1983 metais. Ji buvo pagrįsta klasikinių krėslų proporcijomis bei formomis, bet nestokojo ir geros dozės ironijos. Žinomiausias šios kolekcijos kūrinys – krėslas „Red Beaver“.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.


Kompanija „Vitra“ ir dabar gamina du kolekcijos „Easy Edges“ baldus: kėdę „Wiggle Side“ ir taburetę „Wiggle Stool“.

Šokiruoti mėgstantis architektas

Nežinia, ko neteko baldų dizaino istorija, tačiau architektūra, kuriai Frankas Gehry skyrė visas savo kūrybines jėgas, tikrai laimėjo daug. Šis menininkas laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių architektų, pakeitusių tokių miestų kaip Barselona, Niujorkas, Praha veidą. Jis yra pelnęs daugiau nei šimtą įvairiausių apdovanojimų ir net prestižiškiausią JAV architektūros premiją, jo darbams skirta daugybė straipsnių ir monografijų, o jam pačiam suteikta įvairiausių mokslinių laipsnių. 1962 metais Los Andžele Franko Gehry įsteigtas biuras tapo vienu didžiausių pasaulyje – šio amžiaus pradžioje jame dirbo 200 architektų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje išgarsėjęs menininkas projektavo prekybos centrus, muziejus, koncertų sales, išsiskiriančius futuristinėmis formomis ir tradicijų ignoravimu, šmaikščiomis idėjomis ir beprotiškais vaizdiniais. Architektas vengia klasikinių ir racionalių šablonų, dalyvauja daugelyje neformalių projektų. Netgi jo namas turtingame Los Andželo rajone pastatytas iš statybinių atliekų atrodo kaip balta varna ir kelia kaimynų nepasitenkinimą (šie net norėjo bylinėtis...).

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

Pirmasis pasaulinę šlovę architektui atnešęs statinys – Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanijoje). Beje, dėl netradicinės šio pastato architektūros vyko audringi protestai. Franko Gehry kūrinys yra ir garsioji Barselonos olimpinėms žaidynėms (1992 m.) skirta skulptūra „El Peix“ – 56 m ilgio ir 35 m aukščio auksaspalvė žuvis, tapusi miesto simboliu (nuo to laiko žuvų motyvas kartojasi architekto darbuose).

Gamintojo VITRA nuotraukos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

Dizaino klasika: kaip plytelės gali pakeisti bet kuriuos namus

Kai 1904 metais Niujorke buvo atidarytas metro, vargu ar kas galvojo, kad jis visame pasaulyje išgarsins keramines plyteles. Taip, jei sienos fragmentas virtuvėje virš darbastalio ar dušo zona vonios kambaryje dekoruota pailgomis baltomis keraminėmis plytelėmis, kurių ilgio ir aukščio santykis 2:1, tai ne tik gražu bei madinga, bet ir yra tiesioginė nuoroda į XX amžiaus pradžios istoriją – ne bet kokią, o Amerikos metro.

5 skandinaviško Kalėdų dekoravimo paslaptys (2)

Skandinaviškas stilius pasižymi įstabiais šventinio periodo atributais, pradedant Šiaurės pašvaiste ir baigiant snieguotomis žiemos scenomis. Taigi Šiaurės Europos šalių stilius – puikus įkvėpimo šaltinis kiekvieniems namams šiais metais. Jei jus žavi modernumas ir minimalizmas, jums būtinai patiks neįmantri spalvų paletė ir elegantiški siluetai. Vis tik skandinaviškos Kalėdos nėra vien tik grynos ir baltos. Modernus šių šalių šventinis dekoras papildomas natūraliais, visada žaliuojančiais augalais, ir prabangiomis detalėmis iš kailio. Kaip tai įgyvendinti praktiškai, pataria Justina Lazdauskaitė iš daniškų baldų salono „BoConcept“.

Interjero elementas, kuris namams suteikia jaukumo ir prabangos įspūdį (1)

Kažin ar kas drįstų ginčytis, kad dirbtinis kailis – mielo jaukumo suteikianti medžiaga, mūsų dienomis dar ir tampanti itin aktualia interjero dizaino tendencija.

Ar japonų „ikigai“ nukonkuruos danų koncepciją „hygge“?

Ši japonų koncepcija gali atskleisti paslaptį, kaip atrasti ilgaamžiškumą ir gyvenimo tikslą, rašo elledecor.com.

Laužome taisykles: kaip interjere derinti nesuderinamus elementus

Panašiai kaip renkantis drabužius, taip ir įsirengiant namus egzistuoja nerašytos taisyklės, kuriomis dauguma mūsų vadovaujasi. Vis dėlto dažniausiai originaliausi namai yra tokie, kuriuos įrengiant taisyklės buvo laužomos. Jei rezultatas džiugina akį, kodėl nepamėginus?

Interjeras, kuris sukurtas pagal danų laimės formulę (6)

„Hygge“ fenomenas mane užvaldė ne dėl to, kad dievinu pledukus ir arba tikiu magiška žvakių galia. Studijuodama skandinavų vikingų kultūrą ir lygindama juos su baltų, aš ir daugelis kitų autorių, pastebėjome kokio giminingo mentaliteto esame tautos. Taip buvo anksčiau, tačiau dabar atrodo, kad dizaino srityje skandinavai sugebėjo išlikti autentiškais, o mes praradome savo unikalumą. Svarstau, ar „hygge“ tinka Lietuvai ir dalinuosi savo namų interjeru, įrengtu pagal šią koncepciją.

Dizaino tendencija, kuri padės namuose susikurti ramybės oazę

2017 metai padovanojo mums visiškai naują namų interjero tendenciją. Jeigu ieškote teigiamų pokyčių savo namuose, tuomet „Lagom“ vadinamas gyvenimo būdas yra kaip tik tai, ko jums reikia. „Lagom“ yra skandinaviškas žodis, reiškiantis kaip tik reikiamą kiekį. Jeigu norite išpažinti „Lagom“ gyvenimo būdą, keliais žingsniais dalijamės šiame straipsnyje.

Keturios 2018 m. dizaino tendencijos: tradicijos susilieja su naujovėmis

Stiprėja prasmingų ir alternatyvių pasirinkimų poreikis. Pasak dizainerių, kitais metais bus koncentruojamasi į kasdienos atributus, rankų darbo daiktus, tvarumą ir nepavaldumą laikui.

Dizaino klasika: beveik nepastebimas aksesuaras

Tiesą sakant, tik atsitiktinis pastebėjimas, kad rimto Stephen‘o Bayley ir Terence Conran‘o enciklopedinio leidinio „Dizainas: matoma inteligencija“ pirmajame puslapyje šalia pavadinimo yra įdėta ne kokios nors kultinės kėdės, o paprasčiausios sąvaržėlės nuotrauka, paskatino pažvelgti į ją kitaip. Ne kaip į patogią naudoti sulankstytą vielutę, bet kaip į dizaino istorijoje garbinamą daiktą.

12 dekoravimo patarimų, kurie patobulins bet kurį kambarį

Nemanykite, kad dizaineriai turi kokią nors slaptą taisyklių knygą. Šioje srityje nėra griežtų taisyklių, ką turime daryti. Mes esame kūrybingos asmenybės, vadovaudamiesi savo intuicija, mėgstame įsivaizduoti, svajoti ir tyrinėti. Vis dėlto, egzistuoja keletas bendriausių principų, kuriais vadovaujantis visada garantuotai gausite puikų rezultatą, rašo houzz.com.