Dizaino klasika: kartoninis iššūkis

Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui...
© Gamintojo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo kėdės iki katedros

Kartonas mūsų gyvenimui suteikia patogumo: tai tinkamiausia pakuotė begalei daiktų, pradedant baldais, baigiant picomis, kurios atsikratome, kai tik nebereikia. Atrodytų, ilgaamžiškumo ir patvarumo kartono privalumų sąraše nėra. Tad nors architektai nuo seno naudoja šią medžiagą maketams ir modeliams konstruoti, ilgokai niekas nemanė, kad ji tiktų stambesniems ir ilgaamžiškesniems objektams. Pasirodo, tinka...

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, 2011 metais žemės drebėjimas sugriovė katedrą, tad architektas Shigeru Banas po poros metų suprojektavo ir pastatė maldos namus iš kartono. Tina Hovsepian iš Los Andželo konstruoja „Cardborigami“ – kartoninius gyvenamuosius būstus benamiams. Architektės projektas sėkmingai įgyvendinamas ir netgi yra pelnęs solidžių apdovanojimų.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Vida Press

Vis dėlto didžiausią postūmį kartono metamorfozėms suteikė architekto Franko Gehry eksperimentai. Žinomiausias jų – kėdė „Wiggle Side“.

Kolekcija „Easy Edges“ patvaresnė, nei atrodo

Kartoniniai baldai pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pradėta aktyviai ieškoti pigesnių alternatyvų plastikui ar tradicinei medienai. Tačiau jie neišlaikė atsparesnio, patikimesnio ir ryškesnio plastiko konkurencijos, nes baldų gamybos technologija buvo neapgalvota – tik įvairiausiais būdais siekta sutvirtinti vieno sluoksnio kartoną.
Architektas Frankas Gehry pasuko kitu keliu. Pasakojama, kad aptikęs šalia savo biuro šūsnį gofruoto kartono jis sugalvojo panaudoti šį architektūriniams modeliams ir ėmė eksperimentuoti, pjaustydamas rankiniu pjūkliuku bei kišeniniu peiliuku įvairias formas ir jas klijuodamas. Taip jis sukūrė baldų gaminimo iš gofruoto kartono technologiją ir sugalvojo, kaip lakštus paversti skulptūras primenančiais baldais.

Baldų kolekciją „Easy Edges“, kuriai priklauso ir garsioji kėdė „Wiggle Side“, Frankas Gehry sukūrė 1969–1972 metais. Ją tuoj pat ėmė gaminti Šveicarijos kompanija „Vitra“. Visi kolekcijos baldai pagaminti iš 60 sluoksnių įvairiomis kryptimis suklijuoto gofruoto kartono, sutvirtinto paslėptais varžtais, o kraštai dekoruoti medienos plaušų plokšte.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

„Wiggle Side“ iš karto tapo sensacija – susidomėjimą kėlė tiek neįprasta medžiaga, tiek dizaino paprastumas ir drauge ekstravagantiškumas. Banguotas kėdės siluetas tarsi nuvilnija grindų link, tad atrodo, jog konstrukcija tuoj išsitiesins, tačiau iš tikro ji labai patikima ir tvirta.

Keistas posūkis

Kėdės „Wiggle Side“ pradėtos masiškai gaminti ir sėkmingai pardavinėti. Nors vieno baldo savikaina buvo 7 doleriai, o kainavo jis 730, po trijų mėnesių Frankas Gehry nutarė nutraukti gamybą. Motyvas gana keistas: menininkas baiminosi, kad jo, kaip dizainerio, šlovė užgoš jį kaip architektą!

Vis dėlto Frankas Gehry visiems laikams baldų nepamiršo ir kartais prie jų grįžta. Kurdamas baldus į jų dizainą menininkas perkelia architektūrines idėjas. Antroji kartoninių baldų kolekcija „Experimental Edges“ pasirodė 1983 metais. Ji buvo pagrįsta klasikinių krėslų proporcijomis bei formomis, bet nestokojo ir geros dozės ironijos. Žinomiausias šios kolekcijos kūrinys – krėslas „Red Beaver“.

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.


Kompanija „Vitra“ ir dabar gamina du kolekcijos „Easy Edges“ baldus: kėdę „Wiggle Side“ ir taburetę „Wiggle Stool“.

Šokiruoti mėgstantis architektas

Nežinia, ko neteko baldų dizaino istorija, tačiau architektūra, kuriai Frankas Gehry skyrė visas savo kūrybines jėgas, tikrai laimėjo daug. Šis menininkas laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių architektų, pakeitusių tokių miestų kaip Barselona, Niujorkas, Praha veidą. Jis yra pelnęs daugiau nei šimtą įvairiausių apdovanojimų ir net prestižiškiausią JAV architektūros premiją, jo darbams skirta daugybė straipsnių ir monografijų, o jam pačiam suteikta įvairiausių mokslinių laipsnių. 1962 metais Los Andžele Franko Gehry įsteigtas biuras tapo vienu didžiausių pasaulyje – šio amžiaus pradžioje jame dirbo 200 architektų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje išgarsėjęs menininkas projektavo prekybos centrus, muziejus, koncertų sales, išsiskiriančius futuristinėmis formomis ir tradicijų ignoravimu, šmaikščiomis idėjomis ir beprotiškais vaizdiniais. Architektas vengia klasikinių ir racionalių šablonų, dalyvauja daugelyje neformalių projektų. Netgi jo namas turtingame Los Andželo rajone pastatytas iš statybinių atliekų atrodo kaip balta varna ir kelia kaimynų nepasitenkinimą (šie net norėjo bylinėtis...).

Dizaino klasika: kartoninis iššūkis
© Gamintojo nuotr.

Pirmasis pasaulinę šlovę architektui atnešęs statinys – Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanijoje). Beje, dėl netradicinės šio pastato architektūros vyko audringi protestai. Franko Gehry kūrinys yra ir garsioji Barselonos olimpinėms žaidynėms (1992 m.) skirta skulptūra „El Peix“ – 56 m ilgio ir 35 m aukščio auksaspalvė žuvis, tapusi miesto simboliu (nuo to laiko žuvų motyvas kartojasi architekto darbuose).

Gamintojo VITRA nuotraukos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dizaino ABC

Sužinokite, koks interjero stilius dominuoja lietuvių namuose

Skandinaviškas santūrumas ir toliau karaliauja naujai įrengiamuose lietuvių interjeruose. Kita vertus, klasikiniai akcentai taip pat populiarūs. Tokiomis pagrindinėmis įžvalgomis apie vyraujančias tendencijas pasidalijo ekspertai.

Dizaino klasika: drąsus protestas

Gėlėtą raštą įsileisti į namus nedrąsu ne tik mums, net ir gamintojai kartais būna įtariai nusiteikę jų atžvilgiu. Vieno žinomiausių raštų pasaulyje – „Unikko“ – istorija (o gal legenda) išskirtinė, nes atsirado jis todėl, kad tekstilę gaminančios kompanijos savininkė liepė dizaineriams nekurti gėlėtų raštų. Bet gerai, kad ne visi kūrėjai nori paklusti nurodymams...

Kaip susikurti svajonių erdvę: Provanso stiliaus miegamasis (2)

Kai už lango jau įsisiūbavo rugsėjis, į namus norisi įnešti bent kažkiek jaukumo. Provanso stilius gali suteikti namams šilumos, ramybės ir komforto. Pietų Prancūzijos regionas asocijuojasi su šviesiomis, raminančiomis spalvomis, jaukiais ir minkštais baldais, maloniais aromatais. Kaip sukurti tokį stilių savo miegamajame?

Traukos centrai namų erdvėje

Įsivaizduokite, kad einate siaura senamiesčio gatvele, ir jums pamažu atsiveria vis nauji pastatai, arkos, skverai, kol galiausiai išeinate į nedidelę aikštę, kurioje sustojate ir atidžiau, kiek iš tolesnės perspektyvos žvelgiate į vietą, kurioje atsidūrėte. Arba prisiminkite kelią per mišką, kai tarp medžių šakų šmėžuoja dalelė erdvės, kuri pilnai pasimato jau paėjus kiek toliau, o atsivėrus miško proskynai, atrodytų, jus supanti aplinka kvieste kviečia stabtelti, apsidairyti, atsikvėpti.

Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi jūsų namuose?

Kiekvienas iš mūsų atmintyje turime didžiulį vaizdinių bagažą. Tikriausiai didžioji jų dalis ten pateko vaikystėje, kada beveik visa aplinkos informacija buvo nauja, įdomi, žadinanti smalsumą. Dauguma atmintyje saugomų vaizdinių turbūt net neturi pavadinimų – juos į bagažą įsidėjome dar tada, kada nemokėjome regimo vaizdo susieti su konkrečia mintimi ar sąvoka. Tačiau net ir tokie ankstyvi iš atminties iškilę vaizdiniai gali priminti emocinius patyrimus, su šiais vazidiniais susijusios aplinkos atmosferą.

Pojūčius žadinantys namai - kas tai?

Kuriant interjerą įprasta rūpintis jo vizualia dalimi – kad viskas derėtų tarpusavyje, gražiai išsidėliotų erdvėje, kad spalvų gama būtų patraukli akiai, raštai ar ornamentai dėliotų vaizdinį ritmą. Tačiau, pasak britų dizainerės Ilse Crawford, kuriant interjerą svarbu nepamiršti ir kitų pojūčių – lytėjimo, uoslės, skonio ir klausos. Tiesa ta, kad suvokdami Pasaulį mes daugiausia naudojamės rega, tačiau, kaip teigia I. Crawford, tokiu būdu tolstame nuo mus supančios aplinkos. Rega sudaro galimybę atstumui, žvilgsniui iš šalies, tuo tarpu kiti keturi pojūčiai priartina mus prie aplinkos, padeda kurti su ja artimesnį, betarpiškesnį ryšį.

Dviejų kambarių butas Vilniuje: jaukaus skandinaviško stiliaus pavyzdys (6)

Artėjant ilgiems ir tamsiems rugsėjo vakarams, vis daugiau laiko praleisime jaukiuose namuose. Ruduo – tinkamiausias laikas pasirūpinti buto interjeru, atnaujinti baldus, sudėlioti trūkstamus erdvės akcentus. Iš kur semtis idėjų? Šį kartą įkvėpimo ieškome autentiškame, šimtmečio senumo pastate, kurio pirmame aukšte įkurtas jaukus, skandinaviško stiliaus dviejų kambarių butas.

Namų jaukumo paslaptis, kurios reikėtų pasimokyti iš danų (7)

​Danai, kaip skelbia ne vieno tarptautinio tyrimo rezultatai, jaučiasi laimingiausi iš visų pasaulio gyventojų. Ir jie šiuos rezultatus sieja su tuo, kad jų gyvenime yra hygge.

Specialiai iš Danijos: dizaineriai išdavė 5 interjero tendencijas, kurios turėtų įsikurti jūsų namuose

Kupinos elegancijos, įkvepiančios ir nereikalaujančios viso kambario remonto – tokios yra šių ir kitų metų namų dekoravimo tendencijos. Dalijamės dizainerių iš „BoConcept“ įžvalgomis.

Naujasis IKEA katalogas kviečia atverti namus gyvenimui

IKEA mylėtojams rugpjūtis yra tarsi Kalėdos, mat tai yra metas, kai pašto dėžutes ir parduotuvę pasiekia naujas IKEA katalogas. Jau penkti metai iš eilės lietuviai kviečiami pasitikti šviežiausias gražesnio gyvenimo namuose kūrimo idėjas.