Apgalvoti: koks stilius jums yra artimiausias; ar iš interjero dizainerio tikitės lygiaverčio bendradarbiavimo, ar norite palikti didžiąją dalį sprendimų jam; ar lengvai priimate sprendimus ar svyruojate ir būna sunku apsispręsti; kokie jūsų lūkesčiai terminų klausimu ir kita. Tam, kad būtų lengviau apsispręsti, kurį interjero dizainerį rinktis ir į ką atsižvelgti rinkimosi proceso metu, pakalbinome dvi interjero dizaineres: Kristiną Česnotytę bei Aliną Venskutę.
Pradėkime nuo to, kas apskritai yra interjero dizaineris ir kokia jo darbo specifika. „In.formus“ studijos dizainerė Kristina Česnotytė interjero dizainerį apibrėžia, kaip specialistą gebantį apjungti keletą, iš pirmo žvilgsnio nederančių asmeninių savybių, tam, kad pasiektų optimaliausią rezultatą darbe: „Geras asmens psichologijos išmanymas, atrodytų menkai jungiasi su inžineriniu išsilavinimu, o šie abu kartu nesikoreliuoja su estetika ir stiliaus pajautimu. Tačiau nebūdamas įvairiapusišku specialistu, sėkmės šioje srityje nepatirsi“.
Kalbant apie pačią darbo specifiką, dizainerė Alina Venskutė ją apibūdina taip: „Interjero dizaineris projektuoja erdvės vidų – tai yra tam tikrą išorinio pastato padiktuotą vidinę erdvę, kurią pritaiko užsakovo reikmėms. Pradžioje yra projektuojama planinė struktūra, o paskui tai struktūrai suteikiamas medžiagiškumas, stilistinė ir filosofinė idėja bei dekoruojama detalėmis“.
Gerai apgalvojus savo interjero lūkesčius bei susipažinus su dizainerio apibrėžimu, ateina metas ieškoti jums tinkamiausio interjero specialisto. Abi dizainerės sutartinai teigia, kad renkantis interjero dizainerį, svarbiausia jo atlikti darbai bei rekomendacijos. Taigi pirmiausia yra patariama išstudijuoti dizainerių portfolio albumus, susipažinti su jų atliktais darbais ir estetika. Anot A. Venskutės, nors visi dizaineriai yra ganėtinai lankstūs ir geba prisitaikyti prie užsakovo pageidavimų, derėtų atsižvelgti su kokiais projektais šie dažniausiai dirba: „Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį į dizainerio jau sukurtus ir realizuotus darbus, pristatomą stilistiką ir filosofiją. Jeigu savo namuose užsakovas svajoja turėti konservatyvią klasiką, tai jam netiks dizaineris, propaguojantis naujoves bei madą. Ir atvirkščiai“.
Dizainerės taip pat pabrėžia, kad renkantis interjero specialistą, kaina neturėtų būti svarbiausias rodiklis, K. Česnotytė: „Problema, mano manymu, yra ta, kad ne dizainerių idėjos ir jų siūlymas yra iš esmės blogas, o tai, kad žmogus pasirenka dizainerį dažniausiai atsižvelgdamas i kainą, o ne į konkretaus specialisto atliktus darbus“.
Susipažinus su dizainerių darbais ir įgūdžiais, ateina metas susitikti su patikusiais kandidatais ir užduoti rūpimus klausimus. Šiame etape svarbu išsiaiškinti dizainerio asmeninę darbo specifiką, gauti informaciją apie visas įeinančias paslaugas bei pajausti ar bus gera dirbti kartu. Abi dizainerės sutinka, kad tinkama komunikacija yra be galo svarbi. Todėl renkantis žmogų su kuriuo bus artimai bendradarbiaujama tam tikrą laiko tarpą, reikia atsižvelgti ar su juo jaučiamasi laisvai ir patogiai, ar galima drąsiai išsakyti savo lūkesčius ir gauti profesionalius bei argumentuotus atsakymus į visus klausimus.
Užsakovo ir interjero dizainerio santykiai yra pagrįsti bendradarbiavimu. Nuolatinis bendravimas, konsultavimasis, keitimasis idėjomis ir pastebėjimais yra esminiai šiame procese, kai kurie dizaineriai netgi užduoda tam tikrus „namų darbus“ užsakovams, kad geriau suprastų juos ir jų norus. Pasirinkus ir suderinus interjero idėją, ji yra detalizuojama: sutikslinami brėžiniai, parenkamos interjero medžiagos ir kiti elementai (baldai, santechnika, dekorai). Visas šis procesas vyksta siūlant variantus, derinant juos bei ieškant optimalių sprendimų kainos, kokybės, grožio klausimais. Taigi svarbu suvokti, kad interjero dizaineris pasieks geriausius ir tinkamiausius rezultatus, tik tuo atveju, jei užsakovai bus atviri ir nusiteikę bendradarbiauti.
