Apšvietimo planai – pirmaeiliai
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto dekanas profesorius Alvydas Klimas pripažino, kad neskiriant deramo dėmesio apšvietimui smarkiai skurdinama gyvenamoji aplinka.
„Apšvietimą galėtume skirstyti į dvi dalis: funkcinį, kuris užtikrina patogumą, ir dekoratyvinį, kuris kuria nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į funkcinį apšvietimą, nes tai susiję su mūsų darbo ir poilsio zonomis. Ar galėsime patogiai dirbti, vienaip ar kitaip apšvietę erdvę, ar tinkamai pailsėsime, susikūrę tam tikrą intymumą, atpalaiduojamą atmosferą?“ – į tokius klausimus, anot pašnekovo, reikėtų atsakyti projektuojant apšvietimą.
Šį būsto įrengimo etapą specialistai galėtų palyginti su šachmatų žaidimu – kad būtų įgyvendinti optimalūs sprendimai, reikia numatyti ne vieną ėjimą į priekį.
Anot interjero dizainerės Eglės Rekašienės, didžiausia klaida pradėti galvoti apie apšvietimą tuo metu, kai būste jau suformuotos pertvaros ir išvedžiota elektros įranga. Vis dėlto neretai būsto šeimininkams tenka taikytis su pardavėjų primestomis taisyklėmis.
„Bazinė elektros įranga parduodamame būste dažniausiai yra minimali, tačiau šiandien vien bendro apšvietimo nebepakanka. Kaip sovietiniais laikais: randi vieną laidą lubų spingsulei, po šakutės lizdą vienoje ir kitoje sienoje ir turi tuo džiaugtis. Apie ką nors daugiau – funkcinį, akcentinį apšvietimą – negalvojama. Tada tenka iš esmės keisti elektros laidų išvedžiojimo planą, – aiškino pašnekovė. – Be to, projektuoti apšvietimą, kaip ir jungiklių, šakutės lizdų išdėstymą, galima tik numačius funkcines zonas ir galutinį baldų išdėstymą erdvėse.“
Kiekvienai zonai – savi reikalavimai
VDA Klaipėdos fakulteto vadovas A. Klimas pripažino, kad, nepasirūpinus apšvietimo sprendimais projektavimo ir statybų stadijoje, tam tikros priemonės leidžia ir vėliau šiek tiek koreguoti situaciją.
„Galima prijungti toršerų, įvairiausių šviestuvų ir sukurti vienokias ar kitokias nuotaikas, paryškinti arba apšviesti tam tikras funkcines zonas. Tačiau svarbu, kad tuos prietaisus būtų kur įjungti. Tad bet kokiu atveju elektros taškai turi būti išdėlioti įvertinus galimus apšvietimo variantus ateityje“, – aiškino A. Klimas. Tačiau, interjero dizainerės E. Rekašienės pastebėjimu, šiuo atveju gali tekti taikytis su nepatogiai tysančiais ar kabančiais laidais.
Kūrėja atkreipė dėmesį, kad šviesos šaltiniai turi būti suprojektuoti taip, kad patenkintų įvairius poreikius. Televizoriui žiūrėti pravartu numatyti dekoratyvų apšvietimą, knygai skaityti patogu pasistatyti toršerą, o į laiptus nukreipti akcentinį apšvietimą, kuris sykiu gali tarnauti ir kaip dekoratyvinis elementas, pavyzdžius vardijo pašnekovė.
Anot E. Rekašienės, itin svarbu, kad apšvietimas būtų tinkamai suprojektuotas darbo zonose, kad ant jų nekristų šešėlių, antraip neišvengiamai teks ieškoti papildomų šviesos šaltinių.
Pataria neprarasti saiko
Interjero dizainerė pripažino, kad kartais tenka susidurti ir su balastiniais sprendimais. Neracionaliai, netinkamoje vietoje suprojektuoti šviestuvai faktiškai nenaudojami, tad įvadui, jungikliui, galiausiai šviestuvui pinigai išmetami į balą.
„Pasitaiko, kad butą į namą pakeitę žmonės bedekoruodami erdves perlenkia lazdą su akcentiniais šviestuvais – iš vienos nišos spindi 15, iš kitos – 4 švieselės ir panašiai. Namai atrodo tarsi kalėdinė eglutė“, – vaizdžiai palygino interjero dizainerė E. Rekašienė.
Anot kūrėjos, jei norisi šiltų, jaukių erdvių, reikėtų vengti šalto spektro elektros lempučių. Kartais, kad aplinka taptų jaukesnė, užtenka pakeisti reguliuojamų šviestuvų skleidžiamos šviesos srauto kampą.
Verta žinoti, kad tamsūs paviršiai sugeria šviesą, o šviesūs ją gerai atspindi ir išsklaido. Tad jei šviesos srautas bus orientuotas į tamsius plotus, gali susidaryti niūrokas vaizdas. Akcentinis apšvietimas taip pat turėtų būti ne savitikslis, o panaudotas išskirtiniams interjero elementams, faktūroms išryškinti.
Nors pašnekovai pripažino, kad racionaliai suprojektuotas apšvietimas taupo būsto įrengimo lėšas, ekonominės naudos efektą labiau linkę sieti su numatytais naudoti apšvietimo elementais.
Technologijų revoliucija
Specialistai pripažįsta, kad šiandienos technologijos leidžia įgyvendinti drąsiausius sumanymus.
„Su šviesos diodų – LED – apšvietimu atsirado galimybių kurti ir spalvotą, ir paslėptą, ir labai intensyvų apšvietimą. Šios technologijos padeda išsaugoti erdves, reikia mažiau vietos šviestuvams, projektuojamas įleidžiamas, paslėptas apšvietimas. Šiandien ir patiems dizaineriams atsiveria dilema, kaip spėti su tais technologiniais pokyčiais, kaip įžvelgti naujų produktų galimybių ir panaudoti jas dizaine“, – teigė VDA Klaipėdos fakulteto dekanas A. Klimas.
Nors egzistuoja tam tikri apšvietimo projektavimo principai, vienareikšmiškai pasakyti, kiek ir kokių šviestuvų reikėtų vonios kambaryje, virtuvėje ar svetainėje – neįmanoma. Anot specialistų, kiekvienas atvejis yra individualus, o sprendimus diktuoja ne tik pačių patalpų parametrai, langų išdėstymas jose ir panašiai, bet ir pasirinktas interjero stilius.
A. Klimas pripažino, kad seniai projektuojantiems dizaineriams kartais sunku išvengti inercijos, per daugelį metų susiformuoja tam tikri kūrybiniai metodai ir principai. „Šie štampai ir turėtų nykti ateinant naujoms technologijoms“, – mano pašnekovas.
Namai – ne šviestuvų salonas
VDA atstovo žodžiais, šiais laikais yra tiek įvairovės, kad sudėtinga kalbėti apie mados tendencijas. „Vienu metu vyravo minimalistinis apšvietimas – buvo vadovaujamasi logika, kad svarbu ne pats šviestuvas, o šviesa – ji sklinda, bet nelabai suprantama iš kur. Vėliau išryškėjo mišraus apšvietimo tendencija, o kaip priešprieša nulaižytai minimalistinei formai imta naudoti puošnius, įmantrios formos šviestuvus. Iš esmės konkrečių receptų nėra, mados tendencijos veikiau skirtos ne kūrėjams, o vartotojams, kurie specialistams gali iškelti tam tikrą kūrybinę užduotį“, – teigė VDA profesorius A. Klimas.
Interjero dizainerės E. Rekašienės teigimu, šiuo metu dominuoja naujoji klasika. „Žmonės persisotino modernu, pavargo nuo šaltų namų, tad į klasiką linksta ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir 20-mečiai. Be abejo, tai turi įtakos ir tam tikroms tendencijoms. Klasikinio stiliaus interjere prožektorių nepakabinsi, čia vyrauja toršerai, kandeliabrai, ant komodų, spintelių statomi šviestuvėliai“, – vardijo pašnekovė.
Vis dėlto, anot kūrėjos, šiandien prioritetas labiau skiriamas ne pačiam prietaisui, o apšvietimui. „Turi žaisti šviesa, bet ne šviestuvai. Nėra nieko baisiau, kai namai virsta šviestuvų salonu. Todėl vis labiau linkstama į tai, kad bendroje erdvėje pasitenkinama vienu ar dviem akcentais: pavyzdžiui, vienas dekoratyvus šviestuvas pakabinamas svetainėje, kitas – valgomojo zonoje, jis gali būti nuleidžiamas. Visi kiti suleidžiami į lubas ir susilieja su plokštuma, tad tokie šveistuvai nekrinta į akis, tik jaukina aplinką“, – aiškino interjero dizainerė E. Rekašienė.
