Dizaino klasika: rafinuotai paprastas ketaus katilas

Kai ketaus katilą – tokį labai praktišką virtuvės rakandą – meno kritikai vadina ir tobulu skandinaviško dizaino pavyzdžiu, ir Suomijos piktograma, o jo atvaizdas atsiduria ant 1998 metais išleisto pašto ženklo, imi galvoti, kad kasdienė buitis nėra toks nuobodus dalykas, kaip kartais atrodo...

Moderni tradicijos interpretacija

Timo Tapani Sarpaneva (1926–2006) – garsus suomių pramoninio dizaino atstovas, originalius meninius sprendimus harmoningai derinęs su praktišku objektų funkcionalumu, o novatoriškas idėjas išraiškingai susiejęs su tradicinėmis formomis. Tokiems epitetams pagrįsti tiktų išvardyti ilgą sąrašą menininko kūrinių (ir šiandien eksponuojamų įvairiuose pasaulio muziejuose), tačiau užtenka ir vienintelio jo darbo – ketaus katilo, kurį galima laikyti jo kūrybinio požiūrio simboliu.

Konstruktyvus sprendimų funkcionalumas, nepretenzinga forma, sumanus dizainas ir apgalvotos eksploatavimo sąlygos išryškino tikrąsias, o ne įsivaizduojamas daikto savybes ir propagavo rafinuoto paprastumo estetiką, pagrįstą praktiškumu bei ilgaamžiškumu.

Modernią senovinio ketaus katilo versiją, skirtą kasdienybės rutinai suteikti šventišką atspalvį, Timo Sarpaneva sumąstė remdamasis savo senelio kalvio patirtimi. Puodą dizaineris sukūrė 1959-aisiais, kompanija „Iittala“ pradėjo jį gaminti po metų, indas iš karto buvo pastebėtas Milano trienalėje, o šiandien jis puikuojasi nuolatinėje Moderniojo meno muziejaus Niujorke (MoMA) ekspozicijoje.

Gamintojo nuotr.

Nuo viryklės – ant stalo, arba Sėkmės paslaptis

Ketaus katilas „Sarpaneva“ labai praktiškas maistui gaminti, tačiau nė kiek ne mažiau patrauklus patiekti į stalą. Dar vienas genialus dizainerio patobulinimas – nuimama ąžuolinė rankena, skirta pakelti arba dangtį, arba visą katilą nenusideginus pirštų.

Katilo vidus padengtas emaliu – jis saugo, kad neįsigertų kvapų. Maistą galima gaminti tiek orkaitėje, tiek ant viryklės. Timo Sarpaneva sukūrė 3 litrų talpos katilą, o 2010 metais „Iittala“, pažymėdama jo penkiasdešimtmetį, pradėjo gaminti ir talpesnį – 4 litrų – modelį.

Ko reikia žmogui

Timo Sarpaneva yra pasakęs, kad jo idėja buvo perkurti tradicinį objektą taip, jog šis išsiskirtų ne ypatingu naujumu, o galimybe pagaminti „velniškai gerą elnienos troškinį“. (Ketaus katile maistas verda tolygiai pasiskirstančioje šilumoje, todėl idealiai tinka ilgą laiką troškinti patiekalus.)

Pasak kritikų, nors daug septintajame dešimtmetyje sukurtų buities reikmenų atsidūrė muziejuose, bet ne visiems taip gerai tinka apibūdinimas „dizaino klasika“ kaip katilui „Sarpaneva“, kuris ir šiuolaikiškoje virtuvėje atrodo kaip čia buvęs (tiesa, naudojamas jis paprastai jau ne elnienos troškiniui gaminti).

Pralenkė italus?

Timo Sarpaneva pradėjo karjerą, kai Suomijos dizainas išgyveno aukso amžių: 1949 metais baigė grafikos dizainą Taikomojo meno institute (Institute for Industrial Arts) Helsinkyje, pradėjo dirbti pasaulinio garso kompanijoje „Iittala“, su kuria susiejo ilgametę karjerą ir kuriai 1956 metais sukūrė lengvai atpažįstamą ir įsimenamą logotipą. Bendradarbiavo Timo Sarpaneva ir su daugeliu kitų Suomijos bei užsienio gamintojų, buvo įkūręs savo biurą.

Šeštajame dešimtmetyje nebuvo nė vienos Milano trienalės, kurioje Timo Sarpaneva nebūtų gavęs apdovanojimo. (1954-aisiais pelnė pagrindinį prizą už stiklo dirbinius ir tapo žinomas, 1956-aisiais čia eksponuota stiklo skulptūra „Orkidea“ JAV žurnalo „House beautiful“ pristatyta kaip gražiausias metų gaminys.) Simboliška, kad pripažinimą dizaineris pelnė Italijoje, turinčioje daugelio amžių stikladirbystės patirtį ir šiek tiek iš aukšto vertinančioje ne tokią garsią suomių dizaino mokyklą. Tačiau Timo Sarpanevai pavyko įveikti šią kliūtį: gal todėl, kad jis nepasitenkino tradiciniais stiklo apdorojimo būdais, o nuolat eksperimentavo, sėkmingai derino meno kūrinių unikalumą ir masinės gamybos buitiškumą.

Atskleisti „formos paslaptį“

Nors Timo Sarpanevos vizitine kortele laikomi meniški stiklo dirbiniai, pelnę jam pasaulinę šlovę, sunku rasti medžiagą, su kuria dizaineris nedirbo. Jam buvo pavaldūs ir keramika, ir tekstilė, ir metalas, ir medis, ir plastikas, ir porcelianas. Beje, sklido gandai, kad Andy Warholas (amerikiečių poparto įžymybė) yra pasakęs, jog Timo Sarpanevos kurti audiniai galėtų būti įrėminti kaip paveikslai, tik pats dizaineris tai nuleido juokais.

Timo Sarpaneva buvo pirmasis suomių dizaineris, kuriam suteiktas Karališkojo meno koledžo (Royal College of Art) Londone garbės daktaro vardas – tai įvyko tais pačiais 1967 metais, kai jis sukūrė didžiausią savo šalyje stiklo skulptūrą, puošusią Suomijos paviljoną Monrealyje vykusioje parodoje „Expo 67“. Devintajame dešimtmetyje dizainerio aistra „formos paslapčiai“ apėmė ir miestų statybos problemas: jis ėmė kurti architektūrinius etiudus.

Menininką labiausiai traukė indai (jo pasiekimų sąraše – prezidento rezidencijai skirta sidabro indų ir stiklo vazų kolekcija), daug laiko leido gamybiniuose cechuose, kartais pats siūlė revoliucinius technologijos patobulinimus ir netgi gavo nemažai savo išradimų patentų.

Timo Sarpanevos apdovanojimų sąrašas užima ne vieną puslapį, asmeninės parodos sulaukė sėkmės Stokholme, Kopenhagoje, Niujorke, Londone, Paryžiuje, Tokijuje. Po Timo Sarpanevos mirties keturi jo vaikai 2008 metais įsteigė kompaniją „Sarpaneva Design Oy“ – ji užsiima menininko autentiškų kūrinių (beje, kainos išties įspūdingos) pardavimu ir parodų salės veikla.

Ir pabaigai – skandinaviškas dizainas toks garsus ir populiarus, nes čia tobulai dera forma ir funkcija. Puodas „Sarpaneva“ akivaizdžiai tai įrodo. Kompanija „Iittala“ jo gamybą atnaujino 2003 metais ir teigė, kad laikui nepavaldus ir stilingas dizainas yra funkcionalus virtuvėje ir be galo patrauklus ant pietų stalo valgomajame.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis