Aktyvaus sėdėjimo filosofija – kas tai?

Norvegų dizaineris, aktyvaus sėdėjimo koncepcijos pradininkas ir pirmosios klūpimos kėdės išradėjas, Peteris Opsvikas prieš maždaug keturis dešimtmečius teigė, kad žmogus yra sukurtas judėti, tokia yra jo prigimtis ir kūno sandara. Ilgas buvimas statiškose padėtyse vargina ir kenkia jo kūnui, o ilgainiui tai virsta ligomis. Sėdėjimas ne išimtis, tad sėdėdamas žmogus turi nuolat judėti, išlikti aktyvus. Iki pat šiol Peteris Opsvikas kuria aktyvaus sėdėjimo kėdes, o sėdėseną, kai kėdė prisitaiko prie kūno ir skatina jį judėti sėdint, šiandien vadiname aktyviu sėdėjimu.

Ką gi žmogui duoda aktyvus sėdėjimas ir kur jis pritaikomas? Prie visų tradicinių veiklų, kurias veikiame sėdėdami už stalo, paskutiniais dešimtmečiais prisidėjo kompiuteris. Vieni mūsų mielai, kiti neišvengiamai jam skiriame nemažą laiko dalį. Šiandieniniame pasaulyje nuo ankstyvos paauglystės iki garbingų metų mes sėdime ilgai ir dažniausia statiškai. Stengiamės nepersikreipti, nesikūprinti, bet ar pavyksta? Dar vaikystėje girdėjome, kad norint turėti tiesų ir sveiką stuburą sėdėti reikia taisyklingai: nugara tiesi, kojos sulenktos per kelius 90 laipsnių kampu. Tie, kas bandė (greičiausia visi), žino, kad šitaip vargu ar išsėdėsi vos 10 minučių. Raumenys pavargsta ir kūnas pamažu užima padėtį, kuri atrodo patogesnė, deja – netaisyklinga, statiška. Taip yra dėl to, kad kėdė neprisitaiko prie kūno ir nepadeda jam keisti sėdėjimo padėties, o žmogus tai daryti paprasčiausiai pamiršta, įsigilinęs į darbą. Tad pirmiausia aktyvus sėdėjimas padeda ten, kur sėdime ilgiausiai – prie darbo stalo.

Aktyvaus sėdėjimo kėdės yra išskirtinio dizaino, tačiau deramai įsikomponuoja tiek į modernų, tiek į klasikinį interjerą ir suteikia jam išskirtinumo. Jos yra skirtos visai eilei funkcijų: darbui, poilsiui, atsipalaidavimui, nugaros negalavimų gydymui, o taip pat naudojamos namų valgomajame, restoranuose ir klubuose, įstaigų viešosiose erdvėse, laukiamuosiuose – visur, kur žmogui tenka ilgiau sėdėti. Aktyvaus sėdėjimo kėdės interjere kartu yra naudingos sveikatai, labai patrauklios akiai ir net gali provokuoti naujovėms.

Svarbu, kad kėdėse nėra jokių įmantrių reguliavimo mechanizmų, kuriais ilgainiui žmonės nebesinaudoja ir ergonominė kėdė lieka paprasta patogia kėde. Sėdėjimas ant jų iš statiškos veiklos virsta nežymiu judėjimu. Nežymiu tik iš pirmo žvilgsnio, nes jei šitaip judėsime tuos šimtus valandų, kuriuos statiškai prasėdime, rezultatai bus žymūs.

Aktyvaus sėdėjimo baldai padeda fiziškai aktyviai leisti laiką darbo metu: padirbėti atsistojus, sėdėjimą paversti fiziškai aktyvesne veikla, leisti kūnui judėti, rinktis padėtį intuityviai, apie tai net negalvojant, bet išlaikant natūralias kūno padėtis. Tai yra aktyvus sėdėjimas. Pastebėsime, kad tai ne blaško, o priešingai – padeda susikaupti, nes pagerėja kraujo ir deguonies apykaita, daugiau jo patenka į smegenis. Ne veltui sakoma, kad geriausia sėdėjimo padėtis yra kita po tos, kurioje sėdime dabar.

Aktyvus sėdėjimas, ar jokia kita koncepcija jokiu būdu nepakeis poreikio žmogui aktyviai judėti, sportuoti, būti gamtoje. Tačiau galimybė sėdint likti aktyviam ženkliai sumažins sėdimo gyvenimo būdo, tokio artimo šiuolaikiniam žmogui, padarinius mūsų sveikatai ir neabejotinai pagyvins bet kokį namų ar biuro interjerą. Tad siūlome pasidomėti aktyviu sėdėjimu plačiau ir atrasti jo naudą sau, kol šeimos gydytojas nenukreipė išsitirti stuburo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis