Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?

Nors ekologiškos idėjos šalies statybos sektoriuje jau kuris laikas randa mokių gerbėjų, ne visi sprendimai randa kelią į tautiečių namus. Vienas iš tokių - apželdinti stogai. Jų kol kas įrengiama nedaug - jie nepigūs, reikalauja specifinės eksploatacijos, taip pat galbūt lemia ir nepasitikėjimas neišbandytomis naujovėmis.
Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Pirmosios žinomos žaliuojančių stogų terasos buvo Kabantieji Babilono sodai (Semiramidės sodai), atsiradę IV a. iki Kr. Maždaug prieš 1 000 metų, šiaurės šalyse norėdami apsisaugoti nuo šalčio, pietinėse – nuo kaitros, Skandinavijos ir Vidurinės Azijos šalių gyventojai pradėjo želdinti stogus.
Lietuviai, norėdami pagerinti stogo šiluminę ir priešgaisrinę izoliaciją, ant savo namų šiaudinių stogų taip pat kartais klodavo velėną.

Šiuolaikinių modernių apželdintųjų stogų pradininkė yra Vokietija. Joje šiuo metu yra apželdinta jau daugiau kaip 10 % stogų. Sparčiausiai tokie stogai plinta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausias pasaulyje – net 4,2 ha ploto apželdintas stogas yra ant fabriko „Ford Motors“ JAV.
Žemės plotų trūkumą jaučiančiose šalyse, tokiose kaip Japonija, kiekvienas, pradėjęs statyti namo pamatus, privalo kompensuoti užstatytą plotą apželdindamas nustatytą plotą žemės. Jeigu tam laisvos žemės nėra, apželdinami stogai.

Europoje šiuo metu neabejotina stogų apželdinimo lyderė yra Šveicarija. Čia vykdoma miestų biologinės įvairovės strategija, pagal kurią visi nauji pastatomi plokščiastogiai pastatai privalo būti apželdinti.

Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Aktyviai veikiančias organizacijas, skatinančias investicijas į žaliųjų stogų technologijas, turi ir kitos Europos šalys, pavyzdžiui: Italija, Austrija, Švedija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai ir kt. Kai kuriose šalyse tokioms iniciatyvoms paramą skiria ir vyriausybės.

Tačiau, nepaisant to, kad apželdintieji stogai yra gana brangūs (1 m2 įrengimo kaina su medžiagomis prasideda nuo 250 Lt be PVM), jų atsiranda vis daugiau. Pasak Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorės doc. dr. Rėdos Bistrickaitės, apželdintasis stogas – daugiau žmogaus filosofija, pasaulėžiūra nei ekonominis požiūris.

Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oazėmis, žalios erdvės ant stogų vėsina pastatus, iš miesto oro valo teršalus. Ant apželdintųjų stogų gali būti įrengiamos poilsio zonos, kurių reta tankiai apgyvendintuose miestuose.

Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdinimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kuriam nereikia nuolatinės priežiūros. Ekstensyviai apželdinant užveisiami augalai, kuriems augti užtenka nuo 2 iki 18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės.

Intensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas jau labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Augalams jau reikia nuo 15 iki 40 cm storio žemės substrato sluoksnio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, mažais arba net iki 15 m aukščio medžiais.

Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Apželdinimo sluoksnis. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, pavyzdžiui, oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Ekstensyviai apželdinant naudojami augalai turi būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgaamžiai, jiems nereikia ypatingos priežiūros. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys augalai, vijokliai, rožės, iki 2–3 m aukščio krūmai ir medžiai.

Žemės substrato sluoksnis turi greitai absorbuoti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Taip pat jis turi praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikalingu oro kiekiu. Substrate turi būti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Taip pat jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai.
Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinis vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.

Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją.
Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi apsaugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Taip pat jis turi apsaugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo.

Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir apsaugoti nuo šaknų skverbimosi. Tam naudojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės.

Biologinis plotas ant stogo – gyvas stogas. Augalai – tai natūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, betoninis miestas atgyja.

Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Parapetų ir stoglangių įrengimas

Viena iš didesnių problemų, su kuria susiduria apželdintųjų stogų montuotojai, – tai tinkamas įlajų įrengimas. Netinkamai įrengtos jos gali „apaugti“ žemėmis ir užkimšti perteklinio vandens nutekėjimo kanalus. 

Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Šlaitiniai apželdintieji stogai

Šlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga apželdinti intensyviai ir po to prižiūrėti. Sunkokai ant jų laikytųsi ir intensyviojo apželdinimo apkrovos.
Geriausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengiamos statmenos su stogo šlaitu atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis kaip 28–30 laipsnių, turi būti įrengiamos kelios atramos.

Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Apibendrinant...

Pasak R. Bistrickaitės, apželdintąjį stogą įsirengti, nors ir brangu, tačiau verta, nes toks stogas visada išsiskiria itin estetiška išvaizda, pagerina bendrą namo vaizdą, padidina namo vertę, sumažina šildymo ir vėdinimo išlaidas, net iki 40 dB sumažina aplinkos triukšmą, oro užterštumą, sukuria jaukų gamtos pojūtį, leidžia susikurti gamtos kampelį, kur galima maloniai leisti laisvalaikį.

Žalieji stogai – ar lietuviams jų reikia?
© Structum nuotr.

Apželdintieji stogai

– atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;

– gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą;
– gerina garso izoliaciją ir apsaugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;
– valo ir grynina orą, nes augalija geba filtruoti ir sulaikyti dulkes bei smogą iš oro;
– gali sumažinti vidutinę miesto temperatūrą 3–4 laipsniais, kai lauke 25–30 laipsnių šilumos;
– pagerina saulės baterijų darbą, mat apželdintas stogas neįkaista, todėl saulės baterijos veikia maksimaliai efektyviai.

 Apželdintųjų stogų apkrovų dydžiai

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Statybų sezonas: stogo šiltinimo darbai

Šiandien naujai statomi pastatai turi atitikti A + energinio naudingumo klasę. Tačiau daugelis statytojų, statančių būstą sau, o ne pardavimui, galvoja ir projektuoja net ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus.

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?