Sutapdintųjų stogų įrengimas

Gyvenamosios statybos srityje populiariausi šlaitiniai stogai, tačiau, pasak specialistų, daugiausia ploto Lietuvoje užima plokštieji sutapdintieji stogai. Jais dažniausiai uždengiami visuomeninės paskirties, pramonės įmonių pastatai, sandėliai, dauguma daugiabučių namų, tačiau jau ir individuali gyvenamoji statyba vis dažniau renkasi plokščiuosius sutapdintuosius stogus.
Sutapdintųjų stogų įrengimas
© Fotolia nuotr.

Visi pastatų stogai, tarp jų ir sutapdintieji, privalo būti įrengiami pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Reglamente nustatomi projektavimo ir statybos reikalavimai naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai renovuojamų pastatų stogams.

Pagal reglamentą plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7° iki 1,4°, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas.

Pastatų stogus veikia daug veiksnių: stogų savoji masė, sniego apkrova, laikinoji apkrova, atsirandanti eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo ir kt.), vėjo apkrova, kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir trauka), atmosferos krituliai (lietus, sniegas, kruša), oro drėgmė, saulės radiacija, teigiamos ir neigiamos temperatūros poveikiai. Todėl visi stogai turi atlaikyti visas apkrovas ir patikimai apsaugoti nuo atmosferos poveikių. Jie turi neišleisti šilumos žiemą, o vasarą apsaugoti nuo saulės kaitros. Stogai turi nepraleisti vandens, būti atsparūs ugniai ir ilgalaikiai.

Pagal reglamentą, projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:
1. garus izoliuojančio sluoksnio;
2. nuolydžio formavimo sluoksnio;
3. termoizoliacinio sluoksnio;
4. vėjui nelaidaus sluoksnio;
5. vėdinamojo oro sluoksnio;
6. vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
7. papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
8. hidroizoliacinės stogo dangos;
9. hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.

Atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir panaudotus statybos produktus, gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai.

Sutapdintųjų stogų laikančiosios konstrukcijos – tai surenkamųjų gelžbetonio plokščių paklotas, padėtas ant sienų, sijų arba santvarų. Tokie denginiai yra nedidelio nuolydžio arba visiškai plokšti, dažniausiai su vidine vandens nutekėjimo sistema. Sutapdintųjų stogų nuolydžiai įrengiami keičiant termoizoliacijos storį arba iš kintamojo sauso smėlio sluoksnio. Kartais paklotas padedamas su nuolydžiu, tada patalpos lubos būna pasvirusios.

Paklotams tvirtinti būtina naudoti tinkamus, gamintojo rekomenduotus savigręžius varžtus ir tinkamai juos sumontuoti. Tvirtinti paklotus prie plieninių konstrukcijų galima ne tik tradiciniais cinkuotais savigręžiais varžtais, bet ir automatiškai įkalamomis smeigėmis. Tvirtinti paklotą būtina prie kiekvienos plieninės atraminės konstrukcijos, o vienus su kitais pakloto lapus rekomenduotina tvirtinti kas 30–40 cm.

Žymėjimas

Pastaruoju metu į Lietuvos rinką iš Vakarų bei Rytų Europos šalių ir Amerikos įvežta daug bituminių, polimerinių, hidroizoliacinių medžiagų stogams dengti. Bituminės ir polimerinės bituminės ritininės stogo dangos žymimos numeriu ir sutrumpinta medžiagos formule, kad būtų lengviau orientuotis tarp jų savybių. Kiekvienas komponentas, sudarantis dangą, aprašomas sutartiniais žymenimis. Dangoje esantis pagrindas (armuojamasis sluoksnis) žymimas taip:
- stiklūnas – „V“,
- poliesterio pluoštas – „PV“,
- stiklo audinys – „G“.

Šalia esantys skaičiai nurodo medžiagos kvadratinio metro svorį, išreikštą gramais. Jei dangos bituminis dengiamasis sluoksnis modifikuotas, prieš pagrindo žymenį rašoma „PYE“, jei plastifikuotas – „PVP“. Dangoms iš oksiduoto bitumo arba dangoms, kuriose yra nepakankamas polimerinių medžiagų kiekis, užtikrinantis visišką polimerinių bituminių stogo dangų standartų atitikimą, nerašomas joks simbolis.

Jei danga prilydomoji, prie sutartinių ženklų rašoma raidė „S“. Jei priklijuojamoji – „DD“. Prie prilydomųjų dangų taip pat nurodomas dangos storis milimetrais –
3, 4 ar 5. Formulės pabaigoje nurodomas pabarsto tipas. Jei jis smulkiagrūdis, rašoma raidė „s“, jei stambiagrūdis arba plokštelinės struktūros (skalūnas), rašoma raidė „b“. Dangos, skirtos ventiliuojamajam sluoksniui sudaryti, prieš formulę žymimos raide „V“. Pavyzdys: PYE-PV-180S4b – tai danga, modifikuota SBS tipo polimerais, jos pagrindas – poliesterio pluoštas, kurio svoris 180 g/m2, danga tvirtinama prie pagrindo prilydant, storis 4,2 mm, iš viršutinės pusės pabarstyta skalūnu.

Priešgaisriniai reikalavimai

Kaip ir kiti stogai, sutapdintieji turi atitikti tam tikrus priešgaisrinius reikalavimus. Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus. II laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai irgi turi būti ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės, jei pastato stogo plotas, neatsižvelgiant į jo aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 4 lentelėje. III laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogams išorės degumo reikalavimai nekeliami. Jei pastato stogas kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, kurią sudaro: paklotas, šiltinimo medžiaga su garų izoliacija bei hidroizoliacija ir t.t.

Montavimas

Montuojant sutapdintuosius stogus labai svarbu, kad jie gerai priglustų prie sienų. Tai daroma prijungiant ritininę dangą prie parapeto. Jei parapetas žemas, ritininė danga klojama ant parapeto, o jei aukštas – prikalama vinimis prie į griovelį įdėtos medinės detalės (1 pav.).

Sutapdintieji stogai gali būti vėdinamieji ir nevėdinamieji. Įrengiant vėdinamąjį stogą, tarp dangos ir termoizoliacijos paliekamas oro sluoksnis, per kurį ir vėdinama. Sutapdintieji stogai su vėdinamaisiais oro tarpsluoksniais gali būti įrengiami bet kokio klimato regionuose. O nevėdinamuosius stogus rekomenduojama įrengti tik ten, kur skaičiuojamoji žiemos temperatūra iki –30 °C.

Vėdinamųjų sutapdintųjų stogų oro tarpsluoksnis daromas horizontalus arba su nuolydžiu. Pirmuoju atveju oras juose juda dėl vėjo slėgio, antruoju – stogo kraige įrengus angą arba šachtą, susidaro tarpsluoksnio ir išorinio oro lyginamųjų svorių skirtumas. Vėdinamųjų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (t. y. tais atvejais, kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų.
Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjusios vietos ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir pan.) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.

Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. Kryžmiški termoizoliacinių statybos produktų sujungimai, įrengiant sutapdintuosius stogus, neleidžiami.

Labai svarbu, kad plokščiajame stoge būtų tinkamai įrengta vandens nuvedimo sistema. Dažniausiai įrengiamas vandens nuvedimo nuo plokščiojo denginio paviršiaus būdas – vidinė vandens nutekėjimo sistema. Ji įrengiama naudojant specialias vandens surinkimo įlajas, kurios sujungiamos su vamzdžių stovais, esančiais pastato viduje. Stovais vanduo nuteka į lietaus kanalizaciją. Vidinė vandens nutekėjimo sistema leidžiama bet kokio aukščio pastatams.

Įrengus neorganizuotąją vandens nutekėjimo sistemą, atsiranda pavojus, jog gali sudrėkti išorinė siena, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, įrengiami ne mažesnio kaip 500 mm pločio karnizai. Neorganizuotąją vandens nutekėjimo sistemą leidžiama įrengti ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose. Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema dažniausiai įrengiama iki penkių aukštų pastatuose. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.