Stogo dangos įrengimas pagal konstrukciją: viskas nuo A iki Z

 (7)
Kur yra sienos, bus ir stogas. O jei yra stogas, jam galioja ir pagrindiniai konstrukcijų įrengimo, sandarumo, šiltinimo bei dangos montavimo principai.
© Shutterstock nuotr.

Beje, stogo dangos tipas nustatomas dar rengiant namo projektą, tad idealu būtų jį uždengti tokia, kokia buvo numatyta. Jei statybos metu persigalvosite, gali atsitikti taip, kad stogo konstrukcija ne itin derės su jo danga.

Gegnės

Visų šlaitinių stogų montavimas prasideda nuo gegnių. Gegnynas skirtas tam, kad į laikančiąsias sienas tolygiai nukreiptų paties stogo, ant jo krentančių kritulių ir jį plėšiančio vėjo apkrovas. Daugiausia stogą spaudžia ne kas kita kaip žiemą iškritęs sniegas. UAB „Danstemos statyba“ duomenimis, sniego svoris gali sudaryti 60 proc. viso stogo konstrukcijai tenkančio krūvio. Vėjo apkrova sudaro apie 17 proc., o paties stogo danga – iki 13 proc., net jei tai – masyvios čerpės ar nendrės.

„Apkrova stogo konstrukcijoms skaičiuojama ne mažesnė kaip 600 kg/m2, – teigia „Danstemos statybos“ direktorius Edmundas Pranculis. – Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrinta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai. Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos – mineralinės vatos plotį – 60 cm“. Jei naudojama lengvesnė stogo danga – skardos lakštai, bituminės čerpės ar beasbestis šiferis, gegnes pakanka montuoti kas 90 cm.

Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, mat Lietuvoje šių medžių daugiausia, jų mediena mažiausiai klaiposi ir nelinkusi pūti. Kameriniu būdu mediena džiovinama iki 18–20 proc., tada dengiama antiseptikais ir antipirenais. Dažniausi gegnių matmenys – 50 × 200 ir 60 × 200 mm, jei daromi didesni atstumai – 80 × 200 mm. Gegnės prie kraigo jungiamos varžtais, plokštelėmis arba dygiuotomis plokštelėmis –priklauso nuo stogo konstrukcijos. Tvirtinamos ir ilgasriegiais strypais, ir trapecijos formos mediniais antdėklais.

Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį – horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai. Prie mūro jie priveržiami maždaug kas metrą, nepamirštant po jais pakloti hidroizoliacijos, kad tiesiogiai nesiliestų prie mūro.
Ilgos gegnės gali linkti, tad šiam įlinkiui sumažinti naudojamos horizontalios stygos, sukabinančios gegnių porą didžiausio galimo jų įlinkio vietoje. „Jei gegnės nepavyksta daryti ištisinės, ją galima sudurti. Sudūrimą geriau daryti ten, kur yra atrama, taip bus tvirčiau“, – pataria E. Pranculis.
Čia būtų pravartu įsitikinti, ar stogo šlaitas stačiakampio formos. Jeigu stogas gerai paruoštas, neturėtų susidaryti didelė paklaida: stogo įstrižainių skirtumas neturėtų būti daugiau kaip 1–2 cm.

Izoliacinė plėvelė

Sumontavus gegnes, ant jų klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas šiltinamas, arba priešvėjinė – jei šiltinama perdanga. Šiems darbams vertėtų nepagailėti pastangų ir pinigų, mat nuo izoliacinės plėvelės klojimo kokybės labai priklauso stogo konstrukcijos sandarumas, o kartu – ir namų šiluma bei šildymui išleidžiamų pinigų kiekis...

Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10–15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu. Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Šitaip perteklinė stogo konstrukcijos drėgmė, susikondensavusi ant plėvelės, nubėgs tiesiai į lietaus vandens nuleidimo sistemą.

Specialisto komentaras (Ignas Baltrušaitis, UAB „Baltijos brasta“ projektų vadovas)

Rinkdamiesi difuzinę plėvelę, atkreipkite dėmesį į dvi pagrindines jos charakteristikas: plėvelės storį (gramatūrą) ir jos funkcinio sluoksnio storį.

Bendras plėvelės storis svarbus tik montuojant, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų, o funkcinio sluoksnio storis – pagrindinis parametras, nusakantis, kaip gerai plėvelė atliks savo funkciją. Kiek ji bus laidi garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui, kaip ilgai ji nepraras savo izoliacinių savybių.

Daugelio rinkoje siūlomų difuzinių plėvelių funkcinio sluoksnio storis geriausiu atveju 20–40 µm. (plauko storis 50–100 µm). Tai kaipgi patikėti savo gerovę vos ne triskart plonesnei nei plaukas užtvarai? Tokios plėvelės greitai pažeidžiamos, mažai atsparios UV spinduliams, karščiui... o ir pats jų naudojimo konstrukcijoje laikas smarkiai ribotas.

Kad ir kelių sluoksnių būtų difuzinė stogo plėvelė, kad ir kokie žodžiai būtų išsakyti jos patvarumui bei kokybei išgirti – visuomet rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis. Ir nepamirškite kelių esminių montavimo principų: plėvelės kloti su užlaidomis, naudoti lipnias juostas visiškam sandarumui užtikrinti ir palikti bent 5 cm vėdinimo tarpą.

Grebėstai

Tolesnis veiksmas – išilginių grebėstų („makaronų“) montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra nepakeičiami dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, grebėstai užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją po stogo danga. Be to, grebėstais suformuotas tarpas sudaro galimybę nutekėti susidariusiam kondensatui. Taigi ar rengiate čerpinį stogą ir grebėstams naudojate tašus, ar bituminį, skardinį arba kitokį lengvų dangų stogą ir naudojate lentų ar OSB plokščių paklotą, šios kartys yra būtinos.

Pagal statybos techninio reglamento reikalavimus minimalus oro tarpo dydis turi būti 20 mm, tad toks parenkamas mažiausias „makarono“ storis. Plotis nustatomas pagal gegnę ir gali būti 50–70 mm. Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, o ant jų jau klojama pati stogo danga. Iš esmės grebėstų matmenys priklauso nuo dengiamos dangos tipo, gegnių žingsnio, stogo apkrovos ir nuolydžio. Grebėstų matmenų rekomendacijos dažniausiai nurodomos dangų montavimo instrukcijose, vis dėlto kokie tinkami būtent jūsų namo stogui, geriausiai gali pasakyti stogo konstrukcijas projektuojantis ir skaičiuojantis specialistas.

Dangų įvairovė

Stogą dengti, atsižvelgdami į savo skonį ir turimą biudžetą, galite skarda, čerpėmis, beasbesčiu šiferiu, šiaudais, malksnomis, bituminėmis čerpelėmis... ar net akmeniu.

E. Pranculis pataria, renkantis dangą, atsižvelgti į kelis esminius niuansus. Stogo dangą derinkite prie pastato tipo – juk nėra prasmės ūkinį pastatą dengti kokia ilgalaike danga. Derinkite prie architektūrinės stogo konfigūracijos: vienur labiau tinka skardos lakštai, o kitur patogiau montuoti čerpes. Derinkite stogą prie aplinkos, atkreipkite dėmesį į deklaruojamą dangos eksploatavimo laiką. Galų gale pažiūrėkite į piniginę ir blaiviai įvertinkite, kiek galite sau leisti, neprarasdami kokybės.

Stogo kaina sudaro apie ketvirtadalį namo kainos, tad investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Svarbiausia – nepadaryti klaidos įsigyjant pigesnes, bet mažiau kokybiškas medžiagas. Juk nenorite būti tas šykštuolis, kuris moka du kartus?

...ir visa kita

Visus stoglangius, kaminus, vėdinimo kanalus ir kitas angas reikėtų numatyti taip pat dar rengiant projektą ir, kiek įmanoma, to projekto laikytis.

Apskaičiuota, kad stoglangiai šviesos įleidžia 40 proc. daugiau nei sienose montuojami vertikalūs langai. Spręsdami, kiek norite įsistatyti stoglangių, nepamirškite, kad jų stiklo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. patalpos grindų ploto. Šitaip patalpos bus pakankamai apšviestos.

Stoglangių matmenys turėtų būti pasirenkami taip, kad per juos į patalpą patektų kuo daugiau dienos šviesos. Reikėtų atsižvelgti į stogo nuolydį ir atstumus tarp gegnių. Tarkim, kuo mažesnis nuolydis, tuo ilgesnis turėtų būti langas, o plotis paprastai parenkamas taip, kad langas tilptų tarp gegnių. Atstumas tarp gegnės krašto ir stoglangio rėmo turėtų būti po 20–30 mm iš kiekvienos pusės.

Stoglangių įstatymo aukštis parenkamas pagal aplinkybes. Be to, turi būti patogu langą atidaryti ir uždaryti. Tad apatinis lango rėmas gali būti 90–110 cm nuo palėpės grindų. Viršutinis rėmas, kuriame yra atidarymo rankenėlė, galėtų būti 185–220 cm aukštyje nuo grindų. Jei stoglangio atidarymo vyriai yra lango viršuje, tai jų apatinis kraštas nuo grindų turėtų būti apie 120 cm. Jei langai projektuojami aukštai, jie atidaromi ir uždaromi specialiomis lazdelėmis ar patogiu nuotolinio valdymo pultu.

Stoglangiai montuojami po to, kai stogas uždengiamas plėvele ir užkalami skersiniai grebėstai, kuriems paprastai naudojami 50 × 50 mm tašai. Langai laikosi ant šių skersinių grebėstų. Nuo gegnių stoglangis atskiriamas šilumos izoliaciniu sluoksniu. Difuzinė stogo plėvelė prapjaunama ir užlenkiama ant laikančiojo rėmo, kampai suklijuojami metalizuota lipnia juosta. Pradžioje dedamas izoliacinis rėmas, kuris tvirtinamas kampuose ant papildomų skersinių grebėstų. Ant izoliacinio rėmo dedamas rėmas, kuris laikys varčią. Montuoti langą reikėtų išėmus varčią. Tada montuojama varčia, ją subalansavus, užsandarinami kraštai tarp rėmo ir gegnės. Priklijuojama apsauginė išorinė plėvelė, sumontuojamas vandens nutekėjimo latakas. Iš vidaus angokraščiai izoliuojami kieta akmens vata. Dedama stoglangio garo izoliacija ir sujungiama su stogo garo izoliacija, tada montuojama apdaila.

Kamino jungtį su stogu geriausia apskardinti, nebent projekte numatyta kitaip. Kadangi skardinant geriau į kaminą nesukti jokių varžtų, pagaminamas jį apspaudžiantis skardinimo rėmas. Virš stogo kaminas turi iškilti tiek, kad susidarytų gera trauka ir nekiltų gaisro pavojaus. Jei kaminas nuo kraigo nutolęs iki 1,5 m, tai virš kraigo jis turi iškilti ne mažiau kaip 0,8 metro. Jei yra 1,5–3 m atstumu, tai neturėtų būti žemesnis už kraigą. O jei kaminas iškilęs daugiau kaip 3 metrus, tuomet nuo kraigo brėžiame įsivaizduojamą 10 laipsnių žemyn pasvirusią liniją, kurios sankirta su kamino ašimi parodo reikiamą kamino aukštį. Geriausią trauką garantuoja anga, esanti virš stogo kraigo.

Nepamirškite, jog naujosiose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse (nuo 2014 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 50 cm atstumai iki degių medžiagų statinio konstrukcijų – gegnių ir grebėstų. Jei dūmtraukio paviršius izoliuotas storesne nei 5 cm nedegia medžiaga, šį atstumą galima sumažinti iki 25 cm. „Kamino kokybė labai svarbi namo saugumui, – pataria E. Pranculis. – Juk daugiausia gaisrų kyla dėl nesandaraus kamino. Todėl montuojant kaminą reikėtų labai atidžiai rinktis medžiagas. Labiausiai tam tinka moduliniai „Schiedel“ kaminai, turintys keraminius įdėklus ir pasižymintys ypač didele priešgaisrine sauga“.

Renovuojate?

Per pažeistą ir nesandarią seną stogo dangą, prastai pritvirtintą hidroizoliaciją drėgmė pakliūva ant stogo konstrukcijų medienos ir ją pažeidžia.

Pašalinę renovuojamo stogo dangą ir grebėstus, pirmiausia įvertinkite fizinę gegnių būklę. Ar jos nepapuvusios, ar nepažeistos kinivarpų, ar pernelyg neįlinkusios ir neišsikraipiusios... Pasak E. Pranculio, pažeidimai dažniausiai taisomi abejotinas gegnes dubliuojant naujomis. Senuose namuose pažeistas gegnes dažniausiai nepatogu pašalinti, nes tektų pažeisti pernelyg daug apdailos, kurią paskui pernelyg sunku atkurti. Pažeista gegnė sutvirtinama, prie jos medvaržčiais glaudžiai prisukant naująją taip, kad šiai atitektų konstrukcijos svoris. Ji taip pat turėtų apkrovą perduoti mūrtašiui. Sutaisius gegnes, užklojama stogo plėvelė, sukalami grebėstai ir paklojama nauja danga.

Šiltinimas

Ar tai būtų naujas, ar kapitališkai suremontuotas stogas, tikriausiai norėsite jį apšiltinti. Jei nusprendėte šiltinti ne perdangą, o pačius stogo šlaitus, tai galima padaryti iškėlus gegnes – arba vėliau, iš vidaus.

Pirmuoju atveju, kai gegnės jau sumontuotos, iš vidinės stogo pusės prie gegnių pritvirtinamas virvelių tinklas, kuris sulaikys šiltinamąją medžiagą, kad toji nenukristų žemyn. Ant virvelių tarp gegnių suklojami mineralinės vatos dembliai, ir visa ši konstrukcija iš viršaus užklojama difuzine plėvele. Jei nusprendėte šiltinti stogą vėliau, jau uždengus jį, – šiltinamąją medžiagą iš pastogės vidaus įsprauskite tarp gegnių ir užfiksuokite virvelėmis. Tada, prikalus iš vidaus skersinius grebėstus, pravartu įtaisyti ir antrąjį – plonesnį, maždaug 5 cm storio, šiltinamąjį sluoksnį. Izoliacinė medžiaga montuojama taip, kad užklotų pirmojo sluoksnio siūles ir šitaip sumažintų šilumos tiltelius. Garo izoliaciją geriausia montuoti tarp pirmojo ir antrojo šiltinamųjų sluoksnių, atidžiai užsandarinant visas sujungimo vietas, mat šitaip mažiausia tikimybė jai būti pažeistai montuojant vidaus apdailą.

„Jei norite šiltinti perdangas, o ne stogą, tam geriausiai tinka biri vata, – pataria E. Pranculis. – Ji patikimai saugos šilumą, užpildys visus plyšius. Tai ypač aktualu, kai ant perdangos montuojamos įvairios komunikacijos ar rekuperacinė sistema“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.