Statybų sezonas: stogo šiltinimo darbai

Šiandien naujai statomi pastatai turi atitikti A + energinio naudingumo klasę. Tačiau daugelis statytojų, statančių būstą sau, o ne pardavimui, galvoja ir projektuoja net ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus.
© Shutterstock

Energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs keliais aspektais. Pirmiausia ir dažniausia visi kalba apie tai, kad tokie namai naudoja mažai energijos šildymui, todėl išlaidos šildymui bus mažos. Tačiau energiškai efektyvūs namai turi daug ir kitų privalumų.

Tokiuose namuose vidaus patalpų mikroklimatas yra žymiai geresnis, o kokybiškesnę gyvenamąją aplinką sukuria visas priemonių rinkinys: vėdinimo sistema, tiekianti šviežią orą į patalpas; gerai apšiltintos išorinės atitvaros, kurių paviršiai šilti; pastato sandarumas, kuris užtikrina jog patalpose nebus skersvėjų.

Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa vienu iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, izoliacinių sprendimų specialistai yra sukūrę visą eilę gaminių ir sprendimų, skirtų A, A+ ir A++ klasės pastų šiltinimui. Šiandien pristatome stogų ir palėpės perdangos šiltinimo sprendimus.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi šilumos izoliacijos storiai A, A+ ir A++ yra didesni, nei įprasta – gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės. Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš universalių mineralinės vatos plokščių. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). Paprastai tam yra naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.

Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija iš mineralinės vatos. Virš gegnės yra įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė) prie kurios yra glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios Sd ne didesnis kaip 0,02 m.

Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.

Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių, banguotų lakštų ar kitos stogo dangos.

Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.

A, A+, A++ pastatams svarbu:

*būti šilumos izoliacijos apvalkale
*teisinga orientacija pasaulio šalių atžvilgiu
*pastato forma
*efektyvūs langai
*apsauga nuo saulės
*gerai apšiltintos atitvaros
*efektyvi vėdinimo sistema
*šiluminių tiltelių mažinimas
*sandarumas

Palėpės perdangos šiltinimas

Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti.

Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia lengvai sumontuoti reikiamą izoliacijos sluoksnį. Mat čia šilumos izoliacijos storio neriboja gegnių aukštis.

Šiltinant palėpę, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių, nes šiltinimo medžiaga montuojama tiesiog ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją. Vandens garų ir oro izoliacinio sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais, pvz. siena.

Palėpei šiltinti taip pat rekomenduojamos universalios akmens vatos plokštės. Bendras šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas remiantis skaičiavimais, tačiau A klasės pastatuose jis turėtų būti apie 350–600 mm. Mineralinės vatos plokštės gali būti klojamos keliais sluoksniais taip, kad viršutinių plokščių siūlės nesutaptų su apačioje esančių plokščių siūlėmis. Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.


Plokščiojo stogo šiltinimas

Plokštieji stogai rečiau pasitaiko individualių namų statyboje Lietuvoje.

Tie kurie pasirinko plokščio stogo konstrukciją, pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį. Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę. Suklijavus plėvelės jungimosi siūles ant jos įrengiama šilumos izoliacija.

Plokščio stogo šiltinimui rekomenduojamos naudoti vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštės, kurių storis 210-440 mm. Ant jų įrengiamas viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis iš apkrovą laikančių šilumos izoliacijos plokščių, skirtos naudoti viršutiniam šilumos izoliacijos sluoksniui šiltinant renovuojamus arba naujai įrengiamus plokščiuosius stogus. Tokios plokštės yra būtinos ypač tais atvejais kai stogų šilumos izoliacijai keliami didesni nei įprasti stiprumo reikalavimai. Viršutinio šilumos izoliacijos sluoksnio plokštės klojamos taip, kad perdengtų apačioje esančių plokščių siūles. Stogo danga yra įrengiama tiesiog ant viršutinio šilumos izoliacijos sluoksnio plokščių ją prilydant ir/ar mechaniškai pritvirtinant.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Statybų sezonas: stogo šiltinimo darbai

Šiandien naujai statomi pastatai turi atitikti A + energinio naudingumo klasę. Tačiau daugelis statytojų, statančių būstą sau, o ne pardavimui, galvoja ir projektuoja net ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus.

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?