Plokščių stogų ypatybės
Nepaisant to, kad dauguma Lietuvos namų stogų yra šlaitiniai, UAB „Vilmstata“ vadovas Vilmantas Guobys pastebi tendenciją, kad plokščių stogų paklausa auga: „Jei prieš kokius penkerius metus beveik darydavome tik šlaitinius stogus, dabar 30 proc. yra plokščių stogų, o 70 proc. – šlaitinių.“
Plokščias stogas kitaip dar vadinamas sutapdintu, kadangi stogas ir namo viršutinio aukšto lubos sutampa vienoje plokštumoje. Plokščiųjų stogų nuolydis gali būti nuo 0,7 ° iki 7°. Jei stogo nuolydis didesnis nei 7°, toks stogas jau laikomas vienšlaičiu, o ne plokščiuoju stogu.
Anot V. Guobio, toks stogas turi nemažai privalumų: „Plokščias stogas yra eksploatuojamas, galima jį naudoti kaip terasą, ypač jei sklypas mažesnis ir terasą sudėtinga padaryti lauke. Architektūriškai, namai atrodo modernesni, kubo formos. Šlaitinis stogas su pakalimais duoda tokios klasikos, o modernūs namai praktiškai gaminami tik su plokščiais stogais.“
Kitas privalumas – paprastesnis po stogų esančių patalpų planavimas. Turint šlaitinį stogą, palėpės pakraščiuose yra mažai erdvės. Anksčiau, tai nebuvo didelis minusas, kadangi šios buvo naudojamos tik sandėliavimui, tačiau, dabar žmonės vis dažniau palėpėje įsirengia gyvenamas patalpas. Tą padaryti sutapdinto stogo atveju yra kur kas paprasčiau.
Norint įsirengti plokščią stogą labai svarbu atsiminti, kad darbų atlikimo kokybė turi būti kur kas aukštesnė nei šlaitinio stogo atveju. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo patikimesnės konstrukcijos reikia, kadangi ant jo kaupiasi lietaus vanduo, sniegas, lapai. Todėl nekokybiškai padarytas stogas gali nesunkiai prakiurti ar net įgriūti, o surasti prakiurusią vietą plokščiajame stoge yra sudėtinga.
V. Guobys pažymėjo, kad plokščiasis stogas reikalauja nuolatinės priežiūros: „Tokį stogą reikia valyti, kad neužkimštų lietvamzdžiai, ant jo kaupiasi spygliai, lapai, sniegas. Žiemą plokščių stogų savininkams sniego kaupimasis gali pridaryti nemalonumų, dėl šios priežasties rekomenduojama į lietvamzdį nutiesti šildantį kabelį. Kita vertus, nors plokščią stogą ir reikia kruopščiai valyti, tą padaryti yra kur kas paprasčiau nei nuvalyti šlaitinį stogą.“
Plokščiųjų stogų hidroizoliacijai naudojamos ritininės dangos, dažniausiai bituminės. Jos kartu sulituojamos taip, kad nepraleistų kritulių. Svarbu paminėti, kad kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo lėčiau lietaus vanduo nuo jo nuteka, todėl reikia daugiau hidroizoliacijos sluoksnių. Lygindamas šlaitinio ir plokščio stogo kainas, V. Guobys teigė, kad šios daugmaž panašios.
Šlaitinis stogas
Dauguma namų Lietuvoje vis dar yra įrengti su šlaitiniais stogais. V. Guobio nuomone šių stogų paplitimą lemią tradicijos, žmonės nėra labai linkę eiti į naujoves ir pasitiki jau šimtmečius gyvuojančia stogų dengimo technologija.
Pasak stogdengio Mato Lukoševičiaus, šlaitiniai stogai turi nemažai pliusų: „Tokio stogo konstrukcija yra labai patikima ir tvirta. Uždengi stogą ir pamiršti, kokybiškai padarytas jis gali be remonto apsieiti dešimtmečius.“
M. Lukoševičiaus teigimu, lyginant su plokščiu stogu, šlaitiniams stogams keliami kur kas mažesni kokybės reikalavimai, jam nereikia atlaikyti tokių didelių apkrovų, kadangi vanduo ir sniegas nuo stogo iškart nuslenka. Dėl šios priežasties itin padidėja įvairios pasirinkimo galimybės, stogą galima dengti įvairiausiomis medžiagomis: skarda, čerpėmis banguotais lakštais ir kitomis dangomis.
Paklaustas apie pastoginių patalpų įrengimo nepatogumą šlaitinio stogo atveju, M. Lukoševičius suabejojo, ar tikrai plokščias stogas yra daug geresnis variantas: „Tą problemą šlaitinių stogų atveju yra labai nesunku išspręsti. Galima namo šonuose iškelti papildomą dvišlaitį stogą ir taip padidinti erdvę. Yra ir daugiau sprendimų, kaip žmonės gali spręsti šią problemą.“
