Koks stogas geriau – plokščias ar šlaitinis?

 (40)
Dažnas žmogus galvodamas apie individualų namą įsivaizduoja, kad šis gali būti tik šlaitinis. Tačiau nepaisant gausiai Lietuvoje paplitusių tokio stogo tipų, tai nėra vienintelė alternatyva.
Koks stogas geriau – plokščias ar šlaitinis?
© Shutterstock nuotr.

Plokščių stogų ypatybės

Nepaisant to, kad dauguma Lietuvos namų stogų yra šlaitiniai, UAB „Vilmstata“ vadovas Vilmantas Guobys pastebi tendenciją, kad plokščių stogų paklausa auga: „Jei prieš kokius penkerius metus beveik darydavome tik šlaitinius stogus, dabar 30 proc. yra plokščių stogų, o 70 proc. – šlaitinių.“

Plokščias stogas kitaip dar vadinamas sutapdintu, kadangi stogas ir namo viršutinio aukšto lubos sutampa vienoje plokštumoje. Plokščiųjų stogų nuolydis gali būti nuo 0,7 ° iki 7°. Jei stogo nuolydis didesnis nei 7°, toks stogas jau laikomas vienšlaičiu, o ne plokščiuoju stogu.

Anot V. Guobio, toks stogas turi nemažai privalumų: „Plokščias stogas yra eksploatuojamas, galima jį naudoti kaip terasą, ypač jei sklypas mažesnis ir terasą sudėtinga padaryti lauke. Architektūriškai, namai atrodo modernesni, kubo formos. Šlaitinis stogas su pakalimais duoda tokios klasikos, o modernūs namai praktiškai gaminami tik su plokščiais stogais.“

Kitas privalumas – paprastesnis po stogų esančių patalpų planavimas. Turint šlaitinį stogą, palėpės pakraščiuose yra mažai erdvės. Anksčiau, tai nebuvo didelis minusas, kadangi šios buvo naudojamos tik sandėliavimui, tačiau, dabar žmonės vis dažniau palėpėje įsirengia gyvenamas patalpas. Tą padaryti sutapdinto stogo atveju yra kur kas paprasčiau.

Norint įsirengti plokščią stogą labai svarbu atsiminti, kad darbų atlikimo kokybė turi būti kur kas aukštesnė nei šlaitinio stogo atveju. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo patikimesnės konstrukcijos reikia, kadangi ant jo kaupiasi lietaus vanduo, sniegas, lapai. Todėl nekokybiškai padarytas stogas gali nesunkiai prakiurti ar net įgriūti, o surasti prakiurusią vietą plokščiajame stoge yra sudėtinga.

V. Guobys pažymėjo, kad plokščiasis stogas reikalauja nuolatinės priežiūros: „Tokį stogą reikia valyti, kad neužkimštų lietvamzdžiai, ant jo kaupiasi spygliai, lapai, sniegas. Žiemą plokščių stogų savininkams sniego kaupimasis gali pridaryti nemalonumų, dėl šios priežasties rekomenduojama į lietvamzdį nutiesti šildantį kabelį. Kita vertus, nors plokščią stogą ir reikia kruopščiai valyti, tą padaryti yra kur kas paprasčiau nei nuvalyti šlaitinį stogą.“

Plokščiųjų stogų hidroizoliacijai naudojamos ritininės dangos, dažniausiai bituminės. Jos kartu sulituojamos taip, kad nepraleistų kritulių. Svarbu paminėti, kad kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo lėčiau lietaus vanduo nuo jo nuteka, todėl reikia daugiau hidroizoliacijos sluoksnių. Lygindamas šlaitinio ir plokščio stogo kainas, V. Guobys teigė, kad šios daugmaž panašios.

Šlaitinis stogas

Dauguma namų Lietuvoje vis dar yra įrengti su šlaitiniais stogais. V. Guobio nuomone šių stogų paplitimą lemią tradicijos, žmonės nėra labai linkę eiti į naujoves ir pasitiki jau šimtmečius gyvuojančia stogų dengimo technologija.

Pasak stogdengio Mato Lukoševičiaus, šlaitiniai stogai turi nemažai pliusų: „Tokio stogo konstrukcija yra labai patikima ir tvirta. Uždengi stogą ir pamiršti, kokybiškai padarytas jis gali be remonto apsieiti dešimtmečius.“

M. Lukoševičiaus teigimu, lyginant su plokščiu stogu, šlaitiniams stogams keliami kur kas mažesni kokybės reikalavimai, jam nereikia atlaikyti tokių didelių apkrovų, kadangi vanduo ir sniegas nuo stogo iškart nuslenka. Dėl šios priežasties itin padidėja įvairios pasirinkimo galimybės, stogą galima dengti įvairiausiomis medžiagomis: skarda, čerpėmis banguotais lakštais ir kitomis dangomis.

Paklaustas apie pastoginių patalpų įrengimo nepatogumą šlaitinio stogo atveju, M. Lukoševičius suabejojo, ar tikrai plokščias stogas yra daug geresnis variantas: „Tą problemą šlaitinių stogų atveju yra labai nesunku išspręsti. Galima namo šonuose iškelti papildomą dvišlaitį stogą ir taip padidinti erdvę. Yra ir daugiau sprendimų, kaip žmonės gali spręsti šią problemą.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Statybų sezonas: stogo šiltinimo darbai

Šiandien naujai statomi pastatai turi atitikti A + energinio naudingumo klasę. Tačiau daugelis statytojų, statančių būstą sau, o ne pardavimui, galvoja ir projektuoja net ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus.

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?