Kaip apšiltinti šlaitinį stogą?

Šiuo metu siūlomas ne vienas variantas, kaip galite palėpę paversti gyvenimui visus metus tinkama erdve. Apšiltinę šlaitinį stogą, sutaupysite energijos ir ženkliai sumažinsite šildymo sąnaudas. O vasaros metu palėpės erdvė išliks vėsi ir nereikės papildomo oro kondicionavimo.
Stogas
Stogas
© Shutterstock nuotr.

Žinoma, papildomas sluoksnis veiks ir kaip izoliacija nuo triukšmo. Todėl nusprendę apšiltinti savo namo šlaitinį stogą pirmiausia turite išsirinkti tinkamiausią būdą tai padaryti. 

Pagal skirtingas galimybes, lūkesčius, norimas medžiagų savybes galite pasirinkti nuo akmens vatos iki purškiamų putų. Svarbu nuspręsti, kiek galite skirti pinigų ir ar atliksite patys bei kokių savybių tikitės: šilumos, drėgmės pralaidumų ar ekologiškumo. Vienos medžiagos yra padengiamos labai plonu sluoksniu, kitoms gali tekti papildomai didinti gegnių aukštį.

Apšiltinimo priemonės

Mineralinė vata – vienas iš pigiausių variantų, bet patekus drėgmei praranda savo technines savybes.

Akmens vata – nekeičia formos, visai nedega. Didžiausi trūkumai, kad neatspari drėgmei ir neekologiška, nes neyranti.

Medžio ir kanapių vatos – nekeičia formos, ekologiškos, atsparios drėgmei, atsparios nuo parazitų, bet degi ir brangi.

Ekovata – atspari ugniai ir drėgmei, bet būtina speciali technika įsirengti, dengiant sausuoju būdu skleidžiasi dulkės.

Termovata – purškiama, tad ypač sandari, laidi vandens garams, bet yra degi ir brangi.
Purškiamos apšiltinimo sistemos yra atliekamos specialistų su specialia technika, tad jų atlikti patys negalite. Pavyzdžiui, akmens vatos įsirengimas nebūtinai turite patikėti į kitų rankas. Tai galite atlikti ir patys.

Įsirenginėjant tokią šilumos izoliaciją svarbu, kad šilumos izoliacijos plokštės būtų prigludusios prie vidinio šiltinamo paviršiaus. Šios plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad nesutaptų dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių siūlės arba nesusidarytų keturių kampų sandūros. Jos turi pilnai užpildyti stogo karkasą, o tarp pačių plokščių neturi likti plyšių. 

Minimalus šilumos izoliacinis sluoksnis turėtų būti nuo 250 mm. Įsirengiant šlaitinius stogus būtina laikytis Lietuvoje galiojančių statybos taisyklių „Palėpių projektavimo taisyklės“ ir techninio reglamento „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Šiuose taisyklių rinkiniuose rasite visus keliamus reikalavimus stogams ir patalpoms palėpėse.

Kiti aspektai - reglamentai, namo dalių funkcionalumas

Be šių klausimų dėl šilumos izoliacinės medžiagos pasirinkimo svarbios ir kitos namo sistemos dalys. Būtina efektyviai įrengti patalpų vėdinimo sistemas, tinkamai išdėstyti šilumos, garo ir vėjo papildomus sluoksnius.

Viską atlikus tinkamai bet kuri pasirinkta apšiltinimo medžiaga maksimaliai galės išnaudoti savo gerąsias savybes. Tam būtina įrengti vėdinamą oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame: kai hidroizoliacijai naudojate difuzinę plėvelę – vėdinamas oro tarpas turi būti tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos; kai hidroizoliacijai naudojate mažai garui laidžios medžiagos – vėdinamas oro tarpas turi būti tarp hidroizoliacijos ir apsaugos nuo vėjo.

Stogo vėdinimui užtikrinti, karnize turite palikti oro tarpus tarp pakalimo lentelių arba naudojamos specialios perforuotos dailylentės.

Negalima pamiršti ir vandens garų izoliacijos. Paprastai ją turite įrengti prieš šilumos izoliaciją iš šiltosios pusės. Siekiant užtikrinti stogo sandarumą, vandens garų izoliaciją turėtumėte įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių.

Kai kurios šilumą izoliuojančios medžiagos ant paviršiaus turi folijos pagrindą, kuris yra skirtas stogo garo izoliacijai išpildyti. Didelis pastato vidaus ir išorės temperatūrų skirtumas be ventiliacinių angų, kurios turi būti įrengtos stoge ir garo izoliacijos sluoksnio gali lemti tai, kad ant gali pradėti kauptis drėgmė ant stogo dangos ir po ja. Viso to pasekmė – nešančių konstrukcijų puvimas, kondensato išsiskyrimas į šilumą izoliuojantį sluoksnį, pratekėjimas lubose. 

O jei nuspręsite įsirenginėti apšiltinimą savo šlaitiniam stogui patys, nevenkite pasikonsultuoti bent su keliais skirtingais ekspertais, kad išgirstumėte jų nuomones, galėtumėte palyginti. Jei visgi kreipsitės į specialistus, pirmiausia pasidomėkite, kokiomis medžiagomis jie vykdo apšiltinimą, kokius pateikia jų privalumus ir trūkumus. Nepamirškite pasidomėti dėl jau atliktų apšiltinimo projektų, kokios pasitaikė klaidos, kokie buvo netikėtumai. Kartais specialistai gauna dideles nuolaidas pasiūlydami vienos ar kitos firmos gaminius, tad neskubėkite priimti sprendimų, kol neturėsite visos reikiamos informacijos apie apšiltinimo galimybes.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.