Ką verta žinoti apie bitumines čerpes

 (9)
Bituminės čerpės šnekamojoje kalboje labai dažnai vadinamos bituminėmis čerpelėmis. Sunku pasakyti, kodėl jos vadinamos mažybine forma - galbūt dėl to, kad Lietuvos rinką pasiekė ne taip ir seniai, o galbūt palyginus su betoninėmis ir keraminėmis čerpėmis neturi nei tiek masės, nei tokios reputacijos. Tačiau ar tikrai bituminės čerpės tarp dangų yra trečias brolis?
Ką verta žinoti apie bitumines čerpes
© Shutterstock nuotr.

Sandara. Čerpės savo sandara yra nepilnai bituminės, jos susideda iš kelių sluoksnių. Sluoksnių sudėtis ir kiekis priklauso nuo gamintojo ir modelio, tačiau supaprastinus, ji atrodo maždaug taip. Čerpės centrinis sluoksnis gaminamas iš stiklo pluošto ar panašių savybių medžiagos. Tiek virš jo, tiek po juo yra bitumo sluoksniai, tad stiklo pluoštas čerpę savotiškai armuoja. Tuomet pačiame viršuje iš mineralų (dažnai natūralaus akmens pagrindu) pagamintas sluoksnis, suteikiantis spalvą. Jis atlieka ne tik dekoratyvinę, tačiau ir apsauginę funkciją - saugo dangą nuo atmosferos reiškinių. Čerpių apačia neretai būna iš lipnaus bitumo. Kaip ir minėta, sluoksnių sudėtis gali skirtis, tačiau technologijos esmė - bitumas išlieka visais atvejais.

Bitumo kokybė labai atsiliepia čerpių ilgaamžiškumui ir jo savybėmis. Sudėties variacijų gali būti įvairių, tačiau šiandien dažniausiai naudojamas oksiduotas arba modifikuotas bitumas. Teigiama, jog pastarasis, žinoma, priklausomai nuo priedų, kurie yra dedami, savo savybėmis yra efektyvesnis ir ilgaamžiškesnis.

Nors ir pakankamai nauja, teigiama, kad ši danga turi daug privalumų. Didžiausias bituminių čerpelių privalumas – jų kaina. Tai labai pigi, bene pigiausia iš medžiagų. Tiesa, tai tik medžiagos kaina, dengimo kaina iškelia faktas, kad šiai dangai reikia pakloto, dažniausiai iš OSB plokštės.

Ši danga minkšta, todėl gerai sugeria triukšmą, be to, gana paprastas dengimas, kuri galite atlikti ir patys. Dėl savo lankstumo ir paprasto apdirbimo, tokios čerpės itin tinka dengti netradicinių ar netaisyklingų formų stogus, atliekų kiekis po dengimo būna labai mažas. Taip pat technologija sukuria pakankamai hermetišką dangą iš tarpusavyje susiklijavusių sluoksnių. Gamintojai taip pat teigia, kad tokia danga gali laikyti iki 30-40 metų, tiesa, suteikiama garantija yra kiek trumpesnė.

Iš kitos pusės, reikia pažymėti, kad dangos pigumas yra sąlyginis. Ją pakeisti iš tiesų gali būti kur kas pigiau, jei jau turite paklotą, tačiau jei reikės jį įsirengti iš naujo, stogo dengimo kaina ženkliai pabrangs.

Dažnai įvardijami bituminių čerpelių trūkumai yra degumas bei tai, kad jos linkusios labiau samanoti nei kitų stogų dangos. Tiesa, samanojimas labai priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Taip pat jas reikia labai atidžiai rinktis ir skirti didelį dėmesį deklaruojamoms jų savybėms. Reikia atkreipti dėmesį į bituminių čerpelių elastingumą ir savybes, kurias jos išlaiko esant neigiamai temperatūrai. Elastingas, atmosferos išbandymus atlaikantis bitumas tarnauja ženkliai ilgiau.Paklota stogo danga ir konstrukcija kenčia nuo šalčio, judėjimo, pastato sėdimo, dangos plėtimosi ir temperatūros svyravimų. Mažo elastingumo bituminės čerpelės gali tapti per daug kietos ir skilti. Būtina nepamiršti, kad kai kurios čerpelių rūšys gaminamos tam tikriems regionams ir jeigu konkrečios čerpelės puikiai laiko pietų Europos šalyse ar šiltesnėse JAV valstijose, tai nereiškia, kad jos taip pat tarnaus ir šiauriau esančiose ir temperatūros kaita pasižyminčiose valstybėse, tokiose kaip Lietuva. 

Tvirtinimas. Bitumines čerpes galima kloti jei stogo nuolydis yra nuo 11-12 laipsnių. Stogo sluoksniai tokiai dangai įrengiami standartiškai, tačiau dėl savo ypatybių, grebėstas tokiai konstrukcijai ne itin tinka, tad geriausias pasirinkimas yra paklotai, pavyzdžiui, OSB plokštės. Tai padės išlyginti būsimo stogo dangą bei suteiks žymiai daugiau tvirtinimo taškų. Taip pat, nors tai galioja visiems stogams, reikia ypatingai kruopščiai suplanuoti ir sumontuoti ventiliacinį tarpą, kad konstrukcija gerai vėdintųsi. Taip išvengsite drėgmės, kuri itin pavojinga jūsų pagrindui ir gali jį greitai supūdyti.

Čerpės tvirtinamos vinimis (rekomenduojama po dvi vinis kiekvienai čerpei). Vietose šalia stogo kraštinių, stoglatakių ar dengiant kraigą, geriausia naudotis specialiais tokios dangos tvirtinimui skirtais bituminais klijais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.