Gyvieji stogai – kodėl Lietuvoje tai dar retas reiškinys?

 (2)
Apželdintieji pastatų stogai – Lietuvoje dar gana retas reiškinys. Gal dėl didokos kainos, gal dėl eksploatacijos ypatumų, o gal dėl tautiečių nepasitikėjimo naujovėmis tokių stogų kol kas įrengiama nedaug. Tačiau, pasak specialistų, apželdinti stogą verta.
© Fotolia nuotr.

Juk augalais apželdintas stogas visada estetiškai atrodo, pagerina bendrą namo vaizdą, padidina namo vertę, sumažina šildymo ir vėdinimo išlaidas, net iki 40 dB sumažina aplinkos triukšmą, valo orą ir sukuria jaukų gamtos kampelį, kur galima maloniai leisti laisvalaikį.
Nors apželdintieji stogai yra gana brangūs (1 kv.m. įrengimas su medžiagomis kainuoja nuo 70 eurų be PVM), jų atsiranda vis daugiau. Specialistų teigimu, apželdintasis stogas – daugiau žmogaus filosofija, pasaulėžiūra nei ekonominis požiūris.

Apželdintieji stogai:
– atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;

– gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą;

– gerina garso izoliaciją ir saugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;

– valo ir grynina orą, nes augalija filtruoja orą ir sulaiko dulkes bei smogą;

– vasarą gali sumažinti vidutinę miesto temperatūrą 3–4 laipsniais (esant 25–30 °C);

– neįkaista, todėl pagerėja saulės baterijų darbas ir jos veikia didžiausiu pajėgumu.

Dar vienas didžiulis pranašumas – apželdintasis stogas mažina pastato patalpų temperatūrai palaikyti skirtos energijos sąnaudas. Šaltuoju metų laiku sumažėja energijos sąnaudos šildymui, o karštuoju – vėsinimui.

Žaliasis plotas ant namo – tai gyvas stogas. Augalai yra natūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, atgyja betoninis miestas. Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oazėmis, žaliosios erdvės ant stogų vėsina pastatus, valo miesto orą, mažina užterštumą. Ant apželdintųjų stogų galima įrengti ir poilsio zonas, kurių reta tankiai apgyvendintuose miestuose.

Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdinimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvusis apželdinimas yra stogo apželdinimas augalais, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros. Jiems augti užtenka 2–18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės.

Intensyvusis apželdinimas – tai toks stogo apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriuos reikia nuolat prižiūrėti. Toks apželdinimas labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Šiuo atveju augalams jau reikia 15–40 cm storio žemės substrato sluoksnio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, žemaūgiais medžiais arba net užaugančiais iki 15 m aukščio.

Renkantis apželdintąjį stogą, nereikia baimintis, kad vanduo pateks į vidų, nes pastato stogą nuo dirvožemio ir augalijos skiria vandeniui nelaidi danga.

Žaliojo stogo sluoksniai

Apželdinant stogą, įrengiami šie sluoksniai
(iš viršaus į apačią):

– augalai;
– žemės substrato sluoksnis;
– vandenį filtruojantis sluoksnis;
– drenažo sluoksnis;
– hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis;
– vandenį sulaikantis hidroizoliacijos sluoksnis;
– šilumos izoliacija;
– garso izoliacija;
– skiriamasis sluoksnis;
– gelžbetonio plokštė.

Augalai. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, tokie kaip oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Ekstensyviai apželdinant, naudojami augalai turi būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgamečiai, nereiklūs priežiūrai. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys augalai, vijokliai, rožės, ne aukštesni kaip 2–3 m krūmai ir medžiai.

Žemės substrato sluoksnis turi greitai sugerti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Jis turi praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikiamu oro kiekiu. Substrate turi būti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Be to, jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai.

Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.

Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją.

Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi saugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Be to, jis turi saugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo.

Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir neleisti skverbtis šaknims. Tam naudojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės.

Apželdintųjų stogų apkrovos

Visus išvardytus sluoksnius lengviausia įrengti ant plokščio sutapdintojo stogo, tačiau neretai nusprendžiama apželdinti ir šlaitinius stogus.

Šlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga intensyviai apželdinti ir paskui prižiūrėti. Jie sunkokai atlaikytų ir intensyviojo apželdinimo apkrovas.

Tinkamiausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengtos stogo šlaitui statmenos atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis nei 28–30 laipsnių, reikia įrengti kelias tokias atramas.

Apželdinant stogus, kartais pasitaiko problemų dėl įlajų bei parapetų įrengimo. Neįgudę ar specialiai tam nepasiruošę statybininkai dažnai pridaro klaidų. Dėl jų pastatų savininkai lieka nepatenkinti, nes patiria nepatogumų dėl pratekančio vandens ir pan. Taigi apželdintuosius stogus labai svarbu įrengti pagal profesionaliai parengtas schemas ir statybos produktų gamintojų instrukcijas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Statybų sezonas: stogo šiltinimo darbai

Šiandien naujai statomi pastatai turi atitikti A energinio naudingumo klasę. Tačiau daugelis statytojų, statančių būstą sau, o ne pardavimui, galvoja ir projektuoja jau A+ ir net aukštesnės energinio naudingumo klasės namus.

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?