150 kv.m. skydinio karkasinio namo įrengimas: kokius sprendimus teko priimti

Viskas prasideda nuo sklypo. Erdvi aikštelė, iš visų pusių supama pušyno, per kurią teka upelis... Tokia iš pirmo žvilgsnio visiškai nuo civilizacijos izoliuota vieta iš tiesų yra vos keli šimtai metrų nuo plento. Nežinodamas, kad savo gyvenimą ir namus čia kuria jauna Vaidos, Žydrūno ir jų dukrų šeima, šios vietos nerastum.

Tyla, didelė atvira erdvė, gaivus oras, o už pusvalandžio kelio automobiliu – didmiesčio centras. Sklypo vieta, dydis ir orientacija pasaulio šalių atžvilgiu paskatino jo savininkus kreiptis į architektę, kad ši suprojektuotų erdvų į pietus stikliniu fasadu atsuktą namą. Šeimininkai visuomet žavėjosi fachverku, tad pirminis projektas atspindėjo šias svajones: buvo apsistota ties dviejų aukštų dvišlaičiu karkasiniu namu.

Pradėjus nagrinėti projektą, šeimininkai turėjo atsakyti į galybę klausimų, išsamiau paaiškinti savo norus ir poreikius, kai kuriuos sprendimus pagrįsti, o kai kurių – atsisakyti... Svarbiausia namo projektavimo dalis – tai tinkamai išrikiuoti savo prioritetus, blaiviai įvertinti norus ir galimybes, argumentuotai pagrįsti kiekvieną pasirenkamą sprendimą. Juk namo – kad ir kokį statytumėt – taip lengvai nebeperdarysi.

Taigi projektas pakito neatpažįstamai: pradinis variantas buvo perdarytas į vieno aukšto 150 kv. metrų namą. Iš pirmo žvilgsnio pastatas atrodo visai nedidelis, tačiau vietos jame pakanka viskam: įrengti trys miegamieji, didelėje gyvenamojoje erdvėje tilpo svetainė, valgomasis ir virtuvė. Žinoma, dar yra katilinė, dvi higienos patalpos, ūkinė patalpa su skalbykla ir holas.

Ilgą laiką gyvenę mieste ir pripratę prie patogaus gyvenimo, Vaida ir Žydrūnas nė kiek neabejodami pardavė butą miegamajame rajone, tačiau statydamiesi namą pasirūpino, kad įprastas komfortas būtų ir čia. Nenorėdami tapti „etatiniais“ kūrikais, rūpintis, kur laikyti malkas arba granules per šildymo sezoną, ir neturėdami galimybės jungtis prie dujotiekio, jie nusprendė būstui šildyti pasinaudoti žemės gelmių energija: visame name išvedžiotas grindinis šildymas, išgręžti du po 80 m gylio gręžiniai (bendras kontūras – 160 m), sumontuotas geoterminis šilumos siurblys. Sandariame ir šiltame name vietos neužims radiatoriai, o geoterminei šilumai užtikrinti svarbu tik viena – nenutrūkstamas elektros tiekimas.

Tačiau atsargūs ir praktiški šeimininkai vien šia šildymo sistema nepasikliauja. Jei nutiktų taip, kad elektra dingtų – nuo šių sutrikimų ar avarijų niekas nesame apsaugoti, – namus šildys natūrali ugnis. Židinyje, už į viršų pakeliamo stiklo durelių, linksmai spragsinčios liepsnos užduotis – kurti romantišką ir jaukią nuotaiką, raminti bei kviesti pailsėti, o jei prireiks – ir šildyti namus. Žinoma, vargu ar židinio pakaktų nuolatiniam namo šildymui, tačiau sulaukti, kol elektros tinklo gedimas bus pašalintas, nebus taip sunku. Ilgai ieškotas židinys buvo įkurdintas svetainės centre, į šoną nustumiant šiuolaikinį jo varžovą televizorių – pastarajam parinkta vieta kampe, netoli lango.

Nors neliko stiklinio namo fasado, kuris buvo numatytas pirminiame projekte, dideli mergaičių miegamųjų ir svetainės bei valgomojo langai, orientuoti į rytus ir pietus, leidžia mėgautis gamtos vaizdais, sklindančia šviesa ir saulės šiluma. Arba atverti langą ir pro jį išeiti tiesiai į terasą.

Kad neužgožtų supančios gamtos grožio, namo išorės apdaila labai kukli: tamsiai dažytomis medinėmis dailylentėmis iškaltos sienos, juodomis betoninėmis čerpėmis dengtas stogas ir balti langų rėmai.

Ateity prie namo tikrai atsiras garažas, kuriame apsigyvens du šeimos automobiliai ir bus laikoma visa jiems būtina „amunicija“, o įvairūs įrankiai, kiemo priežiūros įranga bei technika bus įkurdinti ūkiniame pastate.

Laukymėje esančiame sklype tenka atlikti ir specifinius darbus. Nors aplink namą iš visų pusių žaliuoja laukinė pieva, šeimininkai kruopščiai ravi savo kiemą. Tenka rauti pušaites. Jos lengvai dygsta ir greitai auga, tad, laiku nepasirūpinus, per kelerius metus miškas užgrobtų visą kiemą. Gyvenimas gamtoje gal ir reiškia šiek tiek daugiau rūpesčių.

Specialisto komentaras
Žydrūnas Stonkus,
UAB „Stonkus House“ direktorius

Jei namas statomas iš kokybiškų medžiagų, laikantis visų technologinių reikalavimų – tiek tų, kuriuos pateikia inžinerinės įrangos ar medžiagų gamintojai, tiek ir tų, kurie suformuluoti mokslininkų ir įrašyti į Statybos techninį reglamentą (STR), – jis tikrai bus ir šiltas, ir sandarus, ir energiškai efektyvus. Deja, statytojai dažnai nori sutaupyti. Nors pats noras gal ir suprantamas, tačiau jo pasekmės gali kainuoti gerokai daugiau nei sutaupyta suma. Kad taip nenutiktų, reikėtų atsižvelgti į keletą aspektų.

Ko gero, daugiausia pastangų reikia apsisprendžiant, kokiame name norite gyventi: net jei visą laiką svajojote apie pilį, vargu ar ją statysite. Taigi būtina atsižvelgti į tai, kiek ir kokių žmonių – suaugusiųjų, vaikų, vyresnio amžiaus žmonių jame gyvens, labai gerai pagalvoti apie namo dydį ir aukštų skaičių. Būtina apsispręsti, kiek ir kokių patalpų jums reikės, ar bus atskiros ūkinės patalpos (katilinė, skalbykla, sandėliukai ir pan.), ar norite bendros gyvenamosios erdvės, o gal – atskiros virtuvės. Ar džiaugsitės savo namu, priklausys nuo to, kaip atidžiai įvertinsite savo norus, šeimos narių poreikius, laiką ir finansus, kuriuos galite skirti namo statybai ir vėlesnei priežiūrai.
Geriau statyti mažesnį namą nei rinktis prastesnes medžiagas ar ignoruoti technologinius reikalavimus. Galbūt verta atsisakyti kokio sandėliuko, sumažinti holą ar drabužinę, ištrinti iš projekto lodžiją, kad nereikėtų taupyti tegu ir nematomoms, bet labai svarbioms medžiagoms: langų sandarinimo juostoms ar plokštėms grindinio šildymo vamzdynui uždengti.

Labai svarbu pagalvoti, ar pasirinktas sprendimas nereikalaus nuolatinių papildomų pastangų. Šio namo šeimininkai pasirinko geoterminį šildymą, kad nereikėtų rūpintis kūrenimu, katilo priežiūra ir kitais susijusiais dalykais. Įvertinus sutaupytą laiką, darbą, kurui sandėliuoti būtinas patalpas (jų statyba ir eksploatavimas irgi kainuoja), paties kuro atvežimą, sukrovimą ir nemažą investiciją (juk niekas neperka malkų glėbeliais), katilo priežiūrą (namai turi būti šildomi, net kai šeimininkų jame nėra), toks sprendimas tikrai nėra per brangus.

Namo statybai turėtų vadovauti vienas žmogus, išmanantis ir valdantis procesą, o ne kiekvienam darbui ieškoti atskirų įmonių ar darbininkų. Net jei pagal patentą dirbantis meistras puikiai išmano savo darbą, jis turi komunikuoti su kitais darbininkais. Dažniausiai būna priešingai: vieni darbą tik pradeda, kiti pabaigia, o kilusius klausimus atėjusieji sprendžia taip, kaip jiems atrodo tinkamiausia. Įprastai tai baigiasi „papildomais darbais“, sugaištama laiko ir, deja, atsiranda papildomų išlaidų, kurių buvo galima išvengti. Bet kuris namas gali būti labai kokybiškas – tereikia, kad jis būtų statomas taip, kaip reikia.

Kiek įprastai trunka tokio namo statyba?

Projektavimo etapo trukmė – apie 1 mėn. Namo konstrukcijų gamyba ir montavimas pasirašius sutartį – 3 mėn. Gamykloje sumontuojama: gipso pluošto plokštės, elektros dėžutės, sieniniai laidų kanalai, sienose paslėpti unitazų ir praustuvių rėmai.

Namo „dėžutės“ montavimo darbams prireikia 2 dienų. Montuojant pakanka pasirūpinti elektros generatoriumi. Sienos iškyla praėjus ne daugiau kaip 4 mėn. nuo sutarties pasirašymo. Vidaus apdaila trunka 2 mėn. Taigi – nuo pirmo brūkšnio popieriaus lape iki įkurtuvių – tik pusė metų.

Simo Linkevičiaus ir Žydrūno Stonkaus nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis