Statome prie vandens telkinio: į ką atkreipti dėmesį

Pastatams, esantiems šalia vandens telkinių, taikomi įvairūs reikalavimai - tai, kad turite sklypą prie vandens ir planuojate ten pasistatyti pirtelę, dar nereiškia, kad ji ten tikrai stovės. Šiame tekste galite sužinoti apie tai kaip nustatoma pakrantės apsaugos juosta ir kitus niuansus.
© Shutterstock nuotr.

Statinių statybą vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose (arti vandens telkinio) reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902; toliau – Saugomų teritorijų įstatymas).

Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

Paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio nuostatas paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių; keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose.

Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose - su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiai nustatomi saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose.

Taip pat yra patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Naujo neypatingo ir ypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) nustatyta tvarka gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Naujo nesudėtingo statinio statybai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Parengta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistų informaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sklypas

Drenažas: ką svarbu žinoti, prieš įsirengiant drenažo sistemą?

Norint apsaugoti namą statomą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje labai svarbu įrengti drenažą, kuris surinkdamas vandenį nusausintų teritoriją. Tie, kurie to nepadarė statydami namą, bet nebegali pakęsti drenuojamo sklypo, gali tai padaryti ir vėliau. Įrengtas drenažas padės apsaugoti namo pamatus bei rūsį nuo vandens pertekliaus keliamų problemų.

Trumpas sklypo įsigijimo ABC (3)

Kad išsvajoto būsto statybų eigoje nekiltų rimtų nesklandumų ir netektų atsimušti į sieną, kuri sustabdytų statybų procesą, reikėtų žinoti pagrindinius, svarbiausius niuansus jau prieš įsigyjant sklypą. Radom sklypą, statysime namą, reikės projekto - dažni teiginiai, kuriuos architektai išgirsta per telefono ragelį. Dažnai atbėgę klientai rodo visai neseniai įsigytą sklypą ir klausia: kiek mums kainuos namo statybos? Deja, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad esame priversti statytojui pateikti gluminantį atsakymą – įsigytame sklype nieko statyti negalima. Jau nuo pat pradžių, kilus idėjai įsigyti sklypą, reikia pasistengti užkirsti kelią gresiančios nemalonioms pasekmėms, patatarimais dalinasi UAB „Archigroup Lt“ komercijos direktorė Sandra Golcova.

Kaip suformuoti žemės sklypą ar pakeisti žemės sklypo paskirtį? (12)

Jeigu turite žemės sklypą, dar nereiškia, kad galite jame daryti, ką tik norite. Tiems, kurie savo žemės sklype bandė pasistatyti namą ar užsiimti kokia nors kitokia veikla, turbūt teko susidurti su viena labai aiškia taisykle – tavo planai ir vizijos turi sutapti su valstybės planais ir vizijomis. Tai nustato teritorijų planavimo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą. Ir nors atrodo, kad tai yra didelis suvaržymas, įstatymo esmė yra užtikrinti gerovę valstybės gyventojams – neracionalus ir chaotiškas teritorijų vystymas gali pakenkti gyvenimo kokybei, kraštovaizdžio saugojimui, aplinkos darnai, gamtos ir kultūros paveldo objektams bei biologinei įvairovei. Taigi, ko imtis, kad sau priklausančioje žemėje galėtumėte legaliai, nepažeisdami įstatymų įgyvendinti savo planus?

Statome namą ant šlaito: dažniausiai daromos klaidos

Vakaro saulės nutviekstos kalvos, nusagstytos įvairių formų ir spalvų namukais, daugeliui žmonių sukelia šiltus ir romantiškus jausmus. Vienas didžiausių namo, pastatyto ant šlaito, privalumų – įspūdingi vaizdai pro miegamojo ar svetainės langus, taip pat – prabangos ir išskirtinumo pojūtis.

6 būtini statiniai sodybos ir sodo namelio erdvėje (20)

Tvarka ir organizuotumas visuomet suteikia tam tikrą pasitenkinimą – juk daug smagiau, kai grėbliai bei šluotos saugiai kabo sandėliuke, tualetas ir dušas – vienas šalia kito, o sodo namelis yra pakankamai erdvus visiems svečiams suguldyti.

Dilema: kada geriau nuotekų valymo įrenginys, o kada – „bačka“? (32)

Nuotekų valymo įrenginiai – populiarus sprendimas priemiesčiuose, kuriuose nėra kanalizacijos. Tačiau kaimo vietovėse jie populiarumu dar negali lygintis su tradicine lietuviška nuotekų „bačka“. Visgi specialistai nenurašo ir šio sprendimo. Esą yra atvejų, kai ir jis gali būti efektyvus.

Baigėsi era, kai sklypą galėjai formuoti pagal vieną akmenį jame (19)

Norint iš valstybės ne aukciono, tai yra lengvatine, tvarka gauti sklypą, kuriame kėpso tik nykstantys pamatai, reikės gerokai pasistengti. Ne tik Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir teismai vis griežčiau vertina situaciją, ar tikrai valstybiniame sklype esantys statiniai yra naudojami. Tik statinių naudojimo faktas gali užtikrinti tokio statinio savininkui ramybę, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta ne aukciono tvarka, nebus nutraukta.

Gelžbetoninis namas: "chruščiovkė" kieme ar modernus sprendimas? (2)

Žvelgdami į pilką senų daugiabučių peizažą ar klausydamiesi raudų apie dideles šildymo sąskaitas, galėjote jau seniausiai nurašyti gelžbetonį kaip pagrindinę statybinę medžiagą. Tačiau toks požiūris nėra visiškai teisingas, kadangi iš gelžbetonio plokščių statomi ir įprasti gyvenamieji namai, kurie yra šilti ir ilgaamžiai.

Kada kviestis geodezininkus ir kaip tam pasiruošti (16)

Naujosios technologijos gerokai palengvino inžinierių – geodezininkų darbą. Tačiau nors technologiškai geodezinius matavimus įmanoma daryti visus metus, specialistai teigia, kad patogiausias metas – vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Medinė statyba: ar šis namas Vilniuje taps naujovių rinkoje pranašu? FOTO (80)

Lietuviai myli medieną, tačiau kiekvienas savaip. Vieni itin mėgsta medines grindis bei natūralaus medžio akcentus, tačiau sienų nestatys iš nieko kito, kaip tik iš mūro. Kiti - atvirkščiai, mielai stato karkasinius namus, o sodyboje nori turėti rąstinį namuką. Tačiau ką pasakytų tiek vieni, tiek kiti, jei jiems būtų pasiūlyta ir sienas, ir perdangas įsirengti iš CLT - gryno medžio plokščių?