Medinė statyba: ar šis namas Vilniuje taps naujovių rinkoje pranašu? FOTO

Lietuviai myli medieną, tačiau kiekvienas savaip. Vieni itin mėgsta medines grindis bei natūralaus medžio akcentus, tačiau sienų nestatys iš nieko kito, kaip tik iš mūro. Kiti - atvirkščiai, mielai stato karkasinius namus, o sodyboje nori turėti rąstinį namuką. Tačiau ką pasakytų tiek vieni, tiek kiti, jei jiems būtų pasiūlyta ir sienas, ir perdangas įsirengti iš CLT - gryno medžio plokščių?

CLT plokštės (angliško termino Cross Laminated Timber trumpinys) lietuviškai dar vadinamos sluoksniuotomis medienos plokštėmis arba statmenai klijuotos medienos plokštėmis. Tokios plokštės gaminamos iš spygliuočių, dažniausiai iš eglės. CLT plokštės yra gaminamos iš kelių sluoksnių obliuotų medienos lentų – lamelių. Kas antras sluoksnis klijuojamas lentas pasukant 90 laipsnių kampu, taip sutvirtinant plokštę ir suteikiant jai optimalias konstrukcines savybes. Gamybos procesas primena klijuotos medienos gamybos procesą, tačiau šiame nekeičiama medienos pluošto kryptis. Technologija ir plokščių išvaizda taip pat primena faneros gamybos technologiją bei išvaizdą, tačiau statybinės plokštės matmenys yra nuo keliasdešimt kartų didesni. Plokštės gali būti įvairių matmenų, tačiau maksimalūs pločiai siekia 3-4 metrus, ilgiai 16-18 metrų.

Statyba iš šių plokščių neretai prilyginama surenkamų statybų vykdymui naudojant gelžbetonines plokštes. Abu surenkamos statybos metodai dalijasi beveik tais pačiais privalumais ir trūkumais, tačiau CLT plokštės tam tikrose vietose lenkia g/b plokštes geresnėmis savybėmis. Plokštės naudojamos tiek pertvaroms, tiek perdangoms bei stogams.

Pasaulyje tokios plokštės nėra naujovė, tačiau statybos projektuose masiškiau pradėtos naudoti prieš dešimtmetį, o šiandien dar greičiausiai yra tik kelyje į visuotinį pripažinimą. Europoje tokia statyba populiariausia vokiškai kalbančiose šalyse, Skandinavijoje. Kasmet didėja tokių plokščių bendras gamybos kiekis, statomi ir daugiaaukščiai namai – neseniai panašiu principu pastatytas keturiolikos aukštų daugiabutis Bergene. Tačiau ryškaus pasaulinio proveržio vis dar tikimasi, o Lietuvoje apskritai žengiami dar tik pirmi žingsniai. Nepaisant to, kai kurie namų savininkai jau ryžosi statyti namą iš CLT plokščių - vienas iš pavyzdžių stovi šalia Vilniaus esančiuose Kalnėnuose.

Šiame name panaudotos penkių sluoksnių 10 cm storio CLT plokštės. Apskritai galima pagaminti iki pusės metro storio plokštes, storesnės naudojamos daugiaaukščiams, tačiau konstrukciją vis tiek reikia šiltinti, kadangi, pasak namą statančios įmonės „Mediniai namai“ vadovo Giedriaus Vidrinsko, reikėtų bent metro tokios medienos, kad galėtum eksploatuoti neapšiltintą namą. Šis namas bus šiltinamas ekovata iš išorės ir bus dedama apdaila iš vidaus, todėl konstrukcinis sprendimas lieka nematomas. Vis dėlto, jei norima, kad statybos būdas atsispindėtų interjere, galima užsisakyti plokštes, kuriose paskutinis medienos sluoksnis yra apdailinis. Šiuo atveju, panaudoti įprasta statybinė CLT plokštė, kadangi medienos estetika nebuvo lemiantis kriterijus.

Statybos iš CLT plokščių privalumai.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docento dr. Antano Baltrušaičio teigimu, CLT plokštės pasižymi nemažai teigiamų savybių. „Tokiu būdu pastatomas stabilus statinys, konstrukcija, kurioje galima pjauti įvairias angas – jos dažnai išpjaunamos labai tiksliai jau įmonėje, o tai eliminuoja daug klaidų, kurias galima padaryti statybvietėje. Atlikti bandymai patvirtina, kad tokia statyba gerai išlaiko apkrovas. Statinys greitai renkamas, namo nereikia papildomai sandarinti, konstrukcija tampa monolitine. Esu matęs ir tokios statybos kombinacijų su betonu“, - vardija pašnekovas.

Vienas didžiausių privalumų yra tai, kad statybinė medžiaga paruošiama jau gamykloje. „Namas yra daromas pagal projektą - kas nubrėžta ant popieriaus, tas ir atvažiuoja į statybvietę. Angų langams pjovimas galimas iki pusės metro storio plokštėje, jos, kaip ir angos rozetėms yra išpjaunamos gamykliškai. Kai kada galima išpjauti statybvietėje“, - pasakoja G. Vidrinskas.

Dar vienas tokio statybų metodo privalumas yra namo surinkimo laikas. Atvežus plokštes į statybvietę, surinkti sienas galima labai greitai, per keletą dienų, priklausomai nuo namo dydžio.

Kita pabrėžiama konstrukcijos ypatybė - sandarumas. Tinkamai sumontuotos plokštės sudaro monolitišką konstrukciją, pastato sandarumui užtikrinti nereikia papildomų plėvelių, todėl, teigiama, taip lengviau įgyvendinti energetiškai efektyvaus ir pasyvaus namo standartų reikalavimus.

Į ekologiją šiais laikais rečiau žiūrima kaip į trečiaeilį kriterijų, todėl norintiems gyventi ekologiškame name, tokia statyba taip pat gali tapti išeitimi. G. Vidrinskas teigia, kad dažnai sulaukiama klausimo dėl technologijos metu naudojamų klijų ir tokio metodo ekologiškumo. „Šie klijai taip pat yra ekologiški, neturi formaldehidų, o jų rišiklis yra vanduo, todėl jie nekenkia savijautai ir sveikatai. Toks ekologiškas namas skirtas besirenkantiems medinį namą, bet nenorintiems tradicinės trobelės. Tai švarus namas su mikroklimatu, kuriam nebūtina rekuperacija“, - sako pašnekovas.

A. Baltrušaitis taip pat pastebi, kad mediniai pastatai apskritai pasižymi viena įdomia savybe - šilumos masės efektu. „Medis akumuliuoja šilumą savo sienoje, neįleidžia šalčio ir neišleidžia šilumos. Jis turi savybę, kad tam pačiam tūriui gerai užsandarinto medinio pastato su ta pačia termovarža, reikia mažiau energijos palaikyti temperatūrai nei kitai medžiagai – tai yra vadinamas šilumos masės efektas“, - paaiškina jis.

Vis dėlto, tokį namą panašiose į mūsiškę klimato zonose reikia papildomai apšiltinti. Šis namas šiltinamas celiuliozės putomis (ekovata). „Toks sprendimas leidžia medienai kvėpuoti. Mes naudojame užpurškiamas medžiagas, kurios yra besiūlės, nes nuo to priklauso sandarumas. Apšiltinti galima ir stiklo vata, bet tada neturėsite vienos bendros sistemos. Namas šiltinamas lygiai tiek, kiek reikalinga, pagal klases, tačiau medis yra pakankamai šilta medžiaga, todėl, tarkime, dešimt centimetrų storio konstruktyvas irgi įsiskaičiuoja į tą varžą. Su medžiu lengviau dirbti, jis neturi šalčio tiltų, kas būdinga betonui ar metalui“, - teigia pašnekovas.

Statybos iš CLT plokščių trūkumai.

Kaip ir daugelis į ekologiją orientuotų produktų, taip ir CLT plokštės kainuoja daugiau – tokios statybos kaštai yra didesni nei tradicinių statybų iš karkaso ar blokelių bei plytų.

Lyginant su kai kuriomis kitomis statybos rūšimis, naudojant CLT plokštes statybvietėje reikalinga keliamoji įranga.

Keletas sakinių apie degumą. Visiems gerai žinoma, jog sausa mediena dega, o kai kuriems tai tampa ir pagrindiniu motyvu nesvarstyti medinių namų statybos. Tiesa, medinių konstrukcijų degumas yra gajus mitas, teigia A. Baltrušaitis. Gaisro atveju tokios konstrukcijos užsidega ir dega, tačiau nesupleška akimirksniu. „Degant konstrukciniam medžiui, pirmiausia susidaro apanglėjęs sluoksnis, tačiau šis procesas yra lėtas. Aš, aišku, nekalbu apie tas dėžutes, kurios prapučiamos skersvėjo. Degant namui medinis karkasas išlaiko bent stabilią formą ir nesubyra kaip kortų namelis. Kitos medžiagos po kurio laiko tampa plastiškos, o mediena anglėdama gaisre nepraranda savo savybių, ilgiau išlaiko konstrukcinį stiprumą“, - teigia jis.

G. Vidrinskas pabrėžia, kad gamintojai vykdo ir pristato tokių medžiagų testus, jų rezultatus bei sertifikuoja savo produkciją. Ši medžiaga iš tiesų dega, tačiau penkiasluoksnė konstrukcija gali atlaikyti mažiausiai valandą nuolatinio degimo.

Statybos ateitis? A. Baltrušaitis mano, kad tokia statyba turi ateitį ir geras perspektyvas, nors lūžio taško vis dar laukiama. „Šiuo metu daugiausiai tokių plokščių gaminama Europoje, jomis domisi Kanadoje, Amerikoje. Dabartinės kliūtys – statybos kaštai, nedidelis rinkų skaičius, o gal ir tam tikra inercija. Greičiausiai proveržis įvyks Amerikoje, kadangi ten kaštų reikšmė statyboje kiek kitokia. Manau, kad pagrindinis jų panaudojimas galėtų būti daugiaaukščiuose pastatuose - neseniai Bergene pastatytas 14 aukštų namas, bet pati medžiaga yra ideali 5-6 aukštų namams statyti“, - teigia pašnekovas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis