Kas yra gamtinis karkasas ir ką būtina apie jį žinoti

Gamtinis karkasas yra valstybės saugomų teritorijų tinklas užtikrinantis jų tarpusavio gamtinius ryšius ir geoekologinę pusiausvyrą. Statyboms šiuose plotose gali būti taikomi įvairūs apribojimai.
© Shutterstock nuotr.

Gamtinio karkaso paskirtis yra sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti, sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; didinti šalies miškingumą; reguliuoti urbanizaciją, technogenizaciją ir žemės ūkio plėtrą.

Ekologinis tinklas yra gamtinio karkaso dalis. Daugiau apie gamtinio karkaso apsaugą, jo nustatymo tikslus ir apribojimus veiklai sužinosite iš Saugomų teritorijų įstatymo 21 ir 22 straipsnių.

Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Šių teritorijų apsaugos režimai yra labai skirtingi. Didžiąją dalį gamtinio karkaso teritorijų sudaro miškai, pelkynai, vandens telkiniai, sako Aplinkos ministerijos specialistai.

Gamtinio karkaso ribos, aktualios atskiriems sklypams, nustatomos savivaldybių bendraisiais planais. Šiuos planus tvirtina, įgyvendina ir keičia, informaciją apie konkrečius sklypus, jų priklausymą gamtiniam karkasui, vertybes ir konkretų veiklos reglamentavimą teikia savivaldybių administracijos.

Norėdami sužinoti, ar jūsų sklypui taikomi ir kokie veiklos apribojimai, pirmiausiai pasidomėkite, ar jūsų sklypas nėra valstybiniame parke (kokioje zonoje) draustinyje (kokiame), miške, prie vandens telkinio (kokiu atstumu). Papildomi, tik gamtiniam karkasui taikomi apribojimai išdėstyti Gamtinio karkaso nuostatuose, kuriuos rasite ČIA.

Ar galima statyti statinius gamtiniame karkase?

Gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos – rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama gyvenamuosius kvartalus – formuoti urbanizuotas teritorijas, sudarytas iš 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gyvenamieji kvartalai gamtiniame karkase gali būti formuojami tik kitos paskirties žemėje.

Žemės ūkio paskirties žemėje mažesniu kaip 150 m. atstumu gali būti statomi 1 - 4 ūkininko ūkių sodybų gyvenamieji statiniai. Šis atstumas matuojamas nuo sodybos ar namų valdos pastato, esančio (arba nustatyta tvarka patvirtintame teritorijų planavimo dokumente numatyto) arčiausiai naujai planuojamo sklypo ribos.

Jei esate ūkininkas ir jūsų žemės ūkio paskirties sklypas yra pakankamo dydžio, galite projektuoti sodybą išlaikydami teisės aktais reikalaujamą atstumą. Jei rajono bendrasis planas numato jūsų turimame sklype plėtoti gyvenamąją statybą, tuomet galite rengti detalųjį planą, kuriuo pakeitus žemės paskirtį, galėtumėte projektuoti sodybą arčiau esamų, tačiau pusę to sklypo turėtumėte skirti atskirajam želdynui.

Žemės ūkio teritorijose statiniais gali būti užstatoma iki 10%, o kitos paskirties sklypuose – iki 30 % ploto.

Ar galima keisti pagrindinę žemės paskirtį gamtiniame karkase?

Pagrindinės tikslinės konservacinės ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirties keitimą rezervatuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos stebėsenos teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr.108-3902).

Kitose gamtinio karkaso teritorijose žemės ūkio paskirtis gali būti keičiama į kitą tik tada, kai tai numato nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti bendrieji savivaldybių ar jų dalių planai, kuriuose nurodomas perspektyvinis žemės naudojimo būdas ar pobūdis. Numatant keisti žemės paskirtį gamtiniame karkase Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti įvertintos galimos reikšmingos šių planų įgyvendinimo pasekmės kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, numatytos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti. Miškų ūkio paskirties keitimą ir miško pavertimą kitomis naudmenomis reglamentuoja Miškų įstatymo 11 straipsnis.

Kokios gamtinio karkaso teritorijos vadinamos „urbanizuojamomis“? Kaip urbanizuojamose teritorijose formuoti atskiruosius želdynus?

Urbanizuojamomis laikomos teritorijos, kurių paskirtį bendrasis planas numato keisti iš žemės ūkio į kitą – tiek atskiruose sklypuose, tiek jų grupėse. Tai perspektyvinės miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų urbanizuojamos teritorijos, kuriose būtina išlaikyti apsaugos ir statybų pusiausvyrą.

Gamtinio karkaso teritorijose, kurias pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius planus numatyta urbanizuoti, turi būti įgyvendinamos bendrųjų ir specialiųjų kraštovaizdžio tvarkymo, saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniais nustatytos gamtinio karkaso kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės.

Jei šių sprendinių nėra, keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą (gyvenamųjų, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijų), formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir jų dalys; miškų ūkio paskirties žemės sklypai (žemės ūkio paskirties sklype buvusios miško naudmenos); kitos paskirties atskirųjų (rekreacinių, apsauginių ir ekologinių) želdynų žemės sklypai; visuomeninės paskirties teritorijų rekreacinių miškų žemės naudojimo pobūdžio žemės sklypai.

Be tom, svarbu žinoti, jog gamtinio karkaso kitos tikslinės paskirties sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 30 procentų ploto, išskyrus miestų, miestelių bendruosiuose planuose numatytas visuomeninės paskirties teritorijas, kuriose, įvertinus teritorinę erdvinę kraštovaizdžio struktūrą, geoekologinį potencialą, numatomą sklypo naudojimo pobūdį, užstatymo tankumas gali būti padidintas iki 50 procentų ploto.

Rajonų savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose nustatytos gamtinio karkaso formavimo, apsaugos ir tvarkymo priemonės ir jo ribos detalizuojamos, atskirųjų želdynų vieta, plotas, konfigūracija nustatomi gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis arba specialiaisiais kraštovaizdžio planais, apimančiais teritoriją, ne mažesnę, negu kaimo gyvenamoji vietovė ar miesto dalis. Nesant tokių planavimo dokumentų, atskirieji želdynai formuojami planuojant atskirus sklypus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 22 punktu, „želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių statinių“.

Pavyzdžiui, norint keisti 10 arų sklypo paskirtį į kitą (gyvenamajai statybai) gamtinio karkaso teritorijose reikalaujama formuoti 5 a. atskirą sklypą atskirajam želdynui ir 5 a. sklypą gyvenamajai statybai. Mažesnių sklypų atveju ši nuostata netaikoma.

Projektuojant atskiruosius želdynus gamtiniame karkase, turi būti vadovaujamasi Gamtinio karkaso nuostatų 20.2, 21, 22 punktuose išdėstytais metodiniais reikalavimais, atskirasis želdynas turėtų apimti jautriausią ekologiniu požiūriu sklypo dalį.

Miškų ūkio paskirties žemė negali būti traktuojama kaip atskirasis želdynas ir įskaičiuojama į Nuostatų 10 p. minimą atskirųjų želdynų struktūrą, nes atskirieji želdynai yra kitos, o ne miškų ūkio paskirties žemėje.

Miškas (pagal Miškų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 35-1161) 2 straipsnio 1 dalį - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės)), esantis kaip naudmena žemės ūkio ar kitos paskirties žemėje, gali būti atskirojo želdyno, formuojamo atskiru kitos paskirties želdynų sklypu, kūrimo pagrindas, įskaičiuojant miško naudmenų plotą prie šiems želdynams priskirtino ploto, tačiau lygiagrečiai detaliajam planavimui, turi būti atliekama miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūra.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sklypas

Drenažas: ką svarbu žinoti, prieš įsirengiant drenažo sistemą?

Norint apsaugoti namą statomą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje labai svarbu įrengti drenažą, kuris surinkdamas vandenį nusausintų teritoriją. Tie, kurie to nepadarė statydami namą, bet nebegali pakęsti drenuojamo sklypo, gali tai padaryti ir vėliau. Įrengtas drenažas padės apsaugoti namo pamatus bei rūsį nuo vandens pertekliaus keliamų problemų.

Trumpas sklypo įsigijimo ABC (3)

Kad išsvajoto būsto statybų eigoje nekiltų rimtų nesklandumų ir netektų atsimušti į sieną, kuri sustabdytų statybų procesą, reikėtų žinoti pagrindinius, svarbiausius niuansus jau prieš įsigyjant sklypą. Radom sklypą, statysime namą, reikės projekto - dažni teiginiai, kuriuos architektai išgirsta per telefono ragelį. Dažnai atbėgę klientai rodo visai neseniai įsigytą sklypą ir klausia: kiek mums kainuos namo statybos? Deja, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad esame priversti statytojui pateikti gluminantį atsakymą – įsigytame sklype nieko statyti negalima. Jau nuo pat pradžių, kilus idėjai įsigyti sklypą, reikia pasistengti užkirsti kelią gresiančios nemalonioms pasekmėms, patatarimais dalinasi UAB „Archigroup Lt“ komercijos direktorė Sandra Golcova.

Kaip suformuoti žemės sklypą ar pakeisti žemės sklypo paskirtį? (12)

Jeigu turite žemės sklypą, dar nereiškia, kad galite jame daryti, ką tik norite. Tiems, kurie savo žemės sklype bandė pasistatyti namą ar užsiimti kokia nors kitokia veikla, turbūt teko susidurti su viena labai aiškia taisykle – tavo planai ir vizijos turi sutapti su valstybės planais ir vizijomis. Tai nustato teritorijų planavimo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą. Ir nors atrodo, kad tai yra didelis suvaržymas, įstatymo esmė yra užtikrinti gerovę valstybės gyventojams – neracionalus ir chaotiškas teritorijų vystymas gali pakenkti gyvenimo kokybei, kraštovaizdžio saugojimui, aplinkos darnai, gamtos ir kultūros paveldo objektams bei biologinei įvairovei. Taigi, ko imtis, kad sau priklausančioje žemėje galėtumėte legaliai, nepažeisdami įstatymų įgyvendinti savo planus?

Statome namą ant šlaito: dažniausiai daromos klaidos

Vakaro saulės nutviekstos kalvos, nusagstytos įvairių formų ir spalvų namukais, daugeliui žmonių sukelia šiltus ir romantiškus jausmus. Vienas didžiausių namo, pastatyto ant šlaito, privalumų – įspūdingi vaizdai pro miegamojo ar svetainės langus, taip pat – prabangos ir išskirtinumo pojūtis.

6 būtini statiniai sodybos ir sodo namelio erdvėje (20)

Tvarka ir organizuotumas visuomet suteikia tam tikrą pasitenkinimą – juk daug smagiau, kai grėbliai bei šluotos saugiai kabo sandėliuke, tualetas ir dušas – vienas šalia kito, o sodo namelis yra pakankamai erdvus visiems svečiams suguldyti.

Dilema: kada geriau nuotekų valymo įrenginys, o kada – „bačka“? (32)

Nuotekų valymo įrenginiai – populiarus sprendimas priemiesčiuose, kuriuose nėra kanalizacijos. Tačiau kaimo vietovėse jie populiarumu dar negali lygintis su tradicine lietuviška nuotekų „bačka“. Visgi specialistai nenurašo ir šio sprendimo. Esą yra atvejų, kai ir jis gali būti efektyvus.

Baigėsi era, kai sklypą galėjai formuoti pagal vieną akmenį jame (19)

Norint iš valstybės ne aukciono, tai yra lengvatine, tvarka gauti sklypą, kuriame kėpso tik nykstantys pamatai, reikės gerokai pasistengti. Ne tik Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir teismai vis griežčiau vertina situaciją, ar tikrai valstybiniame sklype esantys statiniai yra naudojami. Tik statinių naudojimo faktas gali užtikrinti tokio statinio savininkui ramybę, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta ne aukciono tvarka, nebus nutraukta.

Gelžbetoninis namas: "chruščiovkė" kieme ar modernus sprendimas? (2)

Žvelgdami į pilką senų daugiabučių peizažą ar klausydamiesi raudų apie dideles šildymo sąskaitas, galėjote jau seniausiai nurašyti gelžbetonį kaip pagrindinę statybinę medžiagą. Tačiau toks požiūris nėra visiškai teisingas, kadangi iš gelžbetonio plokščių statomi ir įprasti gyvenamieji namai, kurie yra šilti ir ilgaamžiai.

Kada kviestis geodezininkus ir kaip tam pasiruošti (16)

Naujosios technologijos gerokai palengvino inžinierių – geodezininkų darbą. Tačiau nors technologiškai geodezinius matavimus įmanoma daryti visus metus, specialistai teigia, kad patogiausias metas – vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Medinė statyba: ar šis namas Vilniuje taps naujovių rinkoje pranašu? FOTO (80)

Lietuviai myli medieną, tačiau kiekvienas savaip. Vieni itin mėgsta medines grindis bei natūralaus medžio akcentus, tačiau sienų nestatys iš nieko kito, kaip tik iš mūro. Kiti - atvirkščiai, mielai stato karkasinius namus, o sodyboje nori turėti rąstinį namuką. Tačiau ką pasakytų tiek vieni, tiek kiti, jei jiems būtų pasiūlyta ir sienas, ir perdangas įsirengti iš CLT - gryno medžio plokščių?