Žingsniai įsirengiant grindinį šildymą

 (32)
Rytais nusiprausę po dušu, visi kur kas maloniau atsistotume ant šiltų grindų. Apie tokias grindis žinoma jau nuo Romėnų imperijos laikų, kai prabangiose pirtyse po marmurinėmis grindimis cirkuliuodavo karštas vanduo.
Žingsniai įsirengiant grindinį šildymą
© Shutterstock nuotr.

Dažnai šildomų grindų įrengimas paaiškinamas efektyviai naudojama energija ir komfortinėmis sąlygomis patalpoje. Patalpą šildant radiatoriais, aukščiausia temperatūra būna prie lubų, o kojos tuo metu šąla. Taip neatsitiks įrengus šildomas grindis. Vasarą, kai vamzdžiais teka šaltas vanduo, šildomos grindys patalpas gali ir aušinti.

Šildomos grindys idealiai tinka vonios kambariui, prie pirties įėjimo, virtuvėje, prieškambaryje, rūsyje. Tokių grindų įrengimo technologijos, sukurtos užsienyje, yra taikomos ir Lietuvoje. Jei šios technologijos diegiamos pagal visus reikalavimus, neiškyla jokių problemų. Tačiau realybė toli gražu yra ne tokia. Norėdami sumažinti įrengimo ir eksploatacines sąlygas, lietuviai pradėjo "tobulinti" užsienyje sukurtas technologijas.

Šildyti galima elektra, naudojant specialius kabelius, pučiant šiltą orą grindyse esančiais kanalais, šiltam vandeniui cirkuliuojant grindyse įmontuotais vamzdeliais. Lietuvoje, kaip labiausiai paplitusį būdą, galima įvardinti šildymą elektra ir vandeniu.

Vandeniu šildomos grindys

Grindyse, šildant patalpas, reikia įrengti dviejų temperatūrų vandens cirkuliaciją. Kuomet šildomų grindų plotas yra nedidelis, galima pritaikyti kitą metodą šildomų grindų vandens temperatūrai reguliuoti. Tam naudojamas specialus ventilis, kuris yra montuojamas ant grįžtamojo vamzdyno ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, o kartu ir temperatūrą.

Automatinis patenkančio į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvas turėtų būti įrengiamas tam, kad būtų išvengta per aukštos temperatūros vandens pasklidimo grindų šildymo kontūre. Ribotuvas gali būti nustatomas 60-50°C temperatūrai. Kai pasiekiama ši temperatūra, vandens cirkuliavimas grindyse sumontuotuose vamzdeliuose automatiškai nutraukiamas ar sumažinamas pratekančio vandens debitas

Betono sluoksnis

Šildomų grindų pagrindas turi būti pakankamai stiprus, lygus ir sausas. Visų šildomų grindų sluoksniams įrengti reikalingas 8–10 cm grindų aukštis. Jeigu grindys nelygios, reikėtų naudoti savaime išsilyginančius skiedinius.

Svarbu sudaryti reikiamą betono sluoksnį virš vamzdelių. Kad būtų išvengta šaltų oro srovių prie grindų, patalpose, kuriose yra dideli langai, vamzdelius grindyse reikia montuoti tankiau. Gyvenamosioms patalpoms gali būti naudojami 16, 17, 18, 20 mm skersmens vamzdžiai. Didelių patalpų, tokių kaip angarų, stadionų, gruntui šildyti naudojamas 25 mm vamzdis. Vamzdžiai užbetonuojami smulkiagrūdžiu betonu, kurio storis virš šiluminės izoliacijos turi būti ne mažesnis kaip 6,5, o virš vamzdžių – ne mažesnis kaip 4,5 cm. Jeigu betono sluoksnis yra per storas, didės energijos sąnaudos, o kadangi nemažas šilumos kiekis bus akumuliuojamas betono masės, kils problemų dėl grindų temperatūrinio režimo valdymo. Jei betono sluoksnis bus per plonas, jis perkais vamzdelių klojimo vietose.

Prieš betonavimą vamzdžius reikėtų išbandyti ir betonuojant juose palikti darbinį slėgį. Betonuojant temperatūra patalpų viduje neturi viršyti 25 °C. Betonavimo metu neleistina šildyti klojamo betono, nes gali atsirasti įtrūkimų ar kitokių defektų. Betono keitėjimo metu, kelias paras po išbetonavimo, betono paviršius turi būti drėkinamas. Vėliau, kad neperkaistų betonas ir grindų paviršius, grindimis cirkuliuojančio vandens temperatūra negali viršyti 50 °C.

Temperatūrinės siūlės

Betono masė sušyla dėl tekančio šilto vandens grindyse esančiuose vamzdeliuose. Betonas turi gerą šilumos laidumą ir didelę šilumos akumuliaciją, kas sudaro sąlygas grindų paviršiui šilti vienodai. Norint tinkamai atlikti darbus, reikia įvertinti tūrinį betono plėtimąsi. Dėl pastarojo atsiranda vidiniai įtempimai. Norint to išvengti, reikia įrengti temperatūrines siūles visame patalpos perimetre, durų angose ir skersai patalpos. Jei vienas iš patalpos matmenų yra didesnis nei 8 m, reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Skersinės temperatūrinės siūlės turi būti įrengiamos šildomose grindyse, jei grindų plotas didesnis nei 30 m². Jei skersai patalpos įrengiamos temperatūrinės siūlės, tas pat turi būti padaryta ir grindų dangoje.

Temperatūrinėms siūlėms įrengti naudojamos elastingos izoliacinės medžiagos (pavyzdžiui, pūsto polietilieno juostos, kurių storis – apie 1 cm), turinčios grįžtamąją deformaciją.

Ties temperatūrinėmis siūlėmis vamzdis turėtų būti įveriamas į ne trumpesnio kaip 60 cm ilgo gofruotą plastmasinį šarvą.

Šilumos izoliacija

Taip pat svarbu nepamiršti sumontuoti tinkamą šiluminę izoliaciją tarp perdangos ir betono sluoksnio, kad šiluma nepatektų į apačioje esančias patalpas ar gruntą. Tam gali būti naudojamas polistirolas, akmens vata ar kitos medžiagos, kurios atitinka šildomoms grindims keliamus reikalavimus. Šiluminė izoliacija sumontuojama atskirais lakštais. Lakštų siūlės turi būti užsandarinamos, kad nepatektų betono.

Grindyse tarp patalpų, kuriose oro temperatūros yra vienodos ir naudojamas polistirolas, šilumos izoliacijos storis turėtų būti 3,2–3,5 cm.

Grindų dangos

Prieš klojant grindų dangą, šildomos grindys turi būti įkaitinamos. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 dienos po išbetonavimo. Jos pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Šildant patalpa turi būti vėdinama, tačiau reikia stengtis išvengti skersvėjų. Maksimali šildomų grindų temperatūra turi būti išlaikoma 4 dienas, arba kol betono sluoksnio drėgnumas bus 2,0–2,5 proc. Grindys aušinamos priešinga kaitinimui tvarka, sumažinant vandens temperatūrą ne daugiau nei 5 °C per parą.

Grindų dangą galima kloti tik tada, kai grindų paviršius atvėsintas maždaug iki 20 °C. Klojant grindų dangą, reikia griežtai laikytis klojamos dangos gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų.

Grindų dangoms galima naudoti medžiagas, kurios turi gamintojo ženklą, nurodantį, kad danga yra tinkama šildomoms grindims. Pasirinkta danga neturėtų skleisti jokių žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Viršuje esanti grindų danga lemia šilumos perdavimo į patalpą intensyvumą. Plytelės, marmuras, akmuo ir kitos didelį tankį turinčios dangos šilumą praleidžia geriausiai. Kiliminės dangos šį procesą stabdo. Jei grindys padengtos stora kilimine danga, gali prireikti didinti tiekiamo grindų sistemai vandens temperatūrą.

Dengiant medine grindų danga, reikia turėti omenyje tai, kad džiūdama mediena traukiasi, todėl gali susidaryti plyšiai. Taigi parketas turi būti 8–10 proc. drėgnumo. Betono pagrindas turėtų būti visiškai išdžiūvęs, o drėgnumas – ne didesnis kaip 1–1,5 proc., mat medis yra jautrus drėgmės pokyčiams.

Patalpos temperatūra

Gerai įrengtų šildomų grindų visas plotas šyla tolygiai, grindų paviršiaus temperatūra yra ne didesnė nei 26 °C, vamzdelių išklojimo vietose nejaučiami karšti ruožai, dangos paviršiuje nesusidaro įtrūkimai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą, o šis, kildamas nuo grindų paviršiaus aukštyn, maišosi su patalpos oru ir vėsta.

Norint užtikrinti norimą patalpos oro temperatūrą, reikia reguliuoti šilumos srauto dydį, kurį perduoda šildomos grindys į patalpas. Tam šildomoje patalpoje įmontuojamas temperatūros reguliatorius, kuriuo nustatoma norima patalpos temperatūra. Programuojamu reguliatoriumi temperatūrą galima keisti.

Tačiau būtina paminėti, kad šildomos grindys sumažins santykinį patalpos drėgnumą, oras bus sausesnis. Jei patalpose esantis oras yra per sausas (mažiau nei 30 proc.), galite pradėti justi gerklės, akių gleivinės, veido ar rankų odos džiuvimą, patirti diskomfortą, gali kilti kitokių sutrikimų. Tačiau bėdų dėl sveikatos neturėtų iškilti, jei grindys bus įrengtos vonios kambaryje, prie pirties įėjimo, virtuvėje ar prieškambaryje. Tačiau jei tai bus gyvenamieji kambariai, galbūt reikėtų įvertinti ir drėkinimo galimybes.

Statybajums.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Šildymas

Šilumos siurblys oras-vanduo. Ką reikia žinoti? (3)

Aeroterminis šilumos siurblys, dar vadinamas – „Oras-vanduo“ tipo šilumos siurbliu, kaip šilumos šaltinį naudoja lauko orą. Kitaip tąriant, šio šilumos siurblio pagalba lauko oras paimamas ir toliau perduodamas patalpoms. Oras-vanduo siurbliai galutinę šilumą perduoda į vandenį, tad patalpos yra šildomos per radiatorius arba per grindinę šildymo sistemą. Ką dar svarbu žinoti?

Kur vertėtų įrengti malkinę? (9)

Vietos parinkimas malkinei – nemažiau svarbus sprendimas nei pačios malkinės statybos. Nuo to priklauso ne tik kiemo estetika, bet ir patogumas. Ir nors vienintelio atsakymo, kurioje vietoje laikyti malkas, nėra, atskaitos taškas dažnu atveju turėtų būti katilinės vieta.

Klausia skaitytojas: kas atsakingas už smarvę iš kaimynės kamino? (7)

Sulaukėme klausimo iš skaitytojo: "Gyvenu aštuonių butų namo antrame aukšte. Pastačius namą, jame buvo įrengtas šildymas iš rūsio, ten buvo katilinė, vėliau buvo pajungtas centrinis šildymas. Dabar visi šildosi patys. Apačioje gyvenanti kaimynė įsirengė savo kaminą į buvusį katilinės kaminą, bet kai ji užkuria krosnį pas mus stipriai jaučiasi smalkių smarvė".

4 faktai, kuriuos verta žinoti apie saulės kolektorius (13)

Nors šildymo sezonas jau beveik baigėsi ir nebekamuos mintys apie išlaidas už šildymą, net ir šiltuoju metų laiku išlaidos už karštą vandenį išliks aktualios. Norėtumėte jas sumažinti? Įdarbinkite saulę! Tikriausiai jau esate girdėję apie saulės kolektorius - tačiau ar viską apie juos žinote?

Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis gyvatuką (3)

Nors pasibaigęs žiemos sezonas ir artėjanti vasara verčia pamiršti kone viską, kas susiję su šildymo sistema, įsirengiant vonios kambarį privalu turėti omenyje, kad gyvatuką (arba rankšluosčių džiovintuvą) naudosite visus metus. Dėl to patartina gerai apsvarstyti, kokį gyvatuką derėtų rinktis.

Paprastas kieto kuro krosnelės atnaujinimas

Krosnelės net ir šiandieninėje Lietuvoje yra paklausios ne tik kaip šilumos šaltinis, tačiau ir kaip interjero detalės. Tiesa, grožis labiau pabrėžiamas įsirengiant židinį, tačiau atviri židiniai be ortakių nėra tokie funkcionalūs. O štai krosnelės gali atrodyti gražiai ir gerokai prišildyti patalpą ar net kelias. Jos patvarios, tačiau ilgus metus naudojant, be abejo, nusidėvės. Tuomet tikrai gali kilti noras seną krosnelę atnaujinti.

Kaip išsirinkti apšiltinimo medžiagas (1)

Tinkamai apšiltinę savo namus, galite sukurti patogesnį ir pastovesnį namų klimatą, tuo pat metu žymiai pagerindami savo namų energinį taupumą. Stogo arba lubų apšiltinimas padės išlaikyti jūsų namus normalios temperatūros, tuo pat sutaupant lėšų šildymo sąskaitų atžvilgiu. Tad kokias medžiagas pasirinkti?

Granulinis, bet ne katilas. Kas?

Šildymo granulėmis pranašumai pastaruoju metu, ko gero, viena populiariausių ir aktyviausiai aptarinėjamų temų, kalbai pasisukus apie individualios šildymo įrangos ir kuro pasirinkimą. Aistringai ginčijamasi dėl granulių kokybės svarbos, skirtingų granulinių katilų savybių, priežiūros niuansų, talpyklos dydžio ir daugybės kitų aspektų. Tačiau neabejotinai sutariama dėl vieno – šildytis granulėmis gerokai patogiau ir kur kas labiau apsimoka nei įprastu kietuoju kuru – malkomis.

Kodėl sienų šiltinimas iš vidaus prišaukia pelėsį? (41)

Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus – gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau specialistų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atlikus šiltinimo darbus, kambariuose gali atsirasti nepageidaujamos pelėsio kolonijos.

Kaip saugiai ir praktiškai laikyti malkas sodyboje (7)

Kaip gi atrodytų tradicinės sodybos be malkų? Malkos gali būti skirtos ir pagrindinei krosniai, ir pirtelės ar karšto kubilo krosnelei, laužui susikurti ir maisto lauko židinyje ar šašlykinėje išsikepti. Jos pardavinėjamos ir nedideliais paketais, kuriuos gal ir patogu pirkti, jei į sodybą važiuojate kartą per tris mėnesius, tačiau dažniau jose apsilankantys ar netgi gyvenantys tokių žaidimų negali sau leisti ir perka malkas didesniais kiekiais. Tačiau kur jas laikyti?

Kuo saulės kolektoriai gali būti naudingi žiemą? (20)

Sakysite niekuo? Tačiau verta ne tik pasižiūrėti į žiemos mėnesių temperatūras bei saulėtumą, tačiau ir įvertinti tai, kad kartais pasitaikantys dideli speigai dažnai reiškia giedrą dangų. Tai džiugina ir nenuilstantį konstruktorių Petrą Dargį. "Jeigu speigas, vadinasi - saulė. Valio, suveikia saulės kolektoriai!", - džiaugasi jis.

Specialistai perspėja: senos krosnelės ir židiniai kenkia ir jums, ir aplinkiniams (1)

Kaskart prasidėjus šildymo sezonui Aplinkos apsaugos agentūra skambina pavojaus varpais – oro tarša miestuose ir gyvenvietėse viršija normas. Žiemą daug kietųjų dalelių išskiria gyventojų kūrenami technologiškai pasenę židiniai ir malkinės krosnelės. Pasaulyje ši problema sprendžiama paprastu, bet efektyviu būdu – orą teršiančius šildymo prietaisus skatinama keisti ekologiškais kompensuojant dalį naujų krosnelių įsigijimo išlaidų.

Skaitytojo patirtis: keičiame radiatorius daugiabutyje 2 dalis (35)

Mūsų skaitytojos Kristinos istorija apie lango keitimą daugiabučiame name paskatino grandininę reakciją. Redakcija su malonumu pasinėrė į vilniečių Karolio ir Miglės radiatorių keitimo rūpesčius, tad tęsiame antrąją pasakojimo dalį.

Balkono apšiltinimas: keturi svarbūs momentai (2)

Ploto niekada nebus per daug, mąsto ne vienas, gyvenantis itin ankštame bute. Jų negąsdintų ir su padidėjusia kvadratūra šiek tiek išaugę mokesčiai, tačiau ką daryti, jei laisvės plėstis nėra tiek daug? Visgi vienas iš lengviausių būdų prisidurti tuos kelis kvadratinius metrus – išnaudoti balkono plotą.

Šildymo sistemos: vakar, šiandien ir rytoj (24)

Vis garsiau kalbant apie energetinę nepriklausomybę, didėjančią miestų taršą ir senkančius išteklius, pasaulis ieško naujų, efektyvių šildymo būdų. Jau dabar aktyviai svarstoma, kaip miestų tinklus prijungti ir prie atsinaujinančių išteklių, gaminančių žemo potencialo šilumą.