Žingsniai įsirengiant grindinį šildymą

 (32)
Rytais nusiprausę po dušu, visi kur kas maloniau atsistotume ant šiltų grindų. Apie tokias grindis žinoma jau nuo Romėnų imperijos laikų, kai prabangiose pirtyse po marmurinėmis grindimis cirkuliuodavo karštas vanduo.
Žingsniai įsirengiant grindinį šildymą
© Shutterstock nuotr.

Dažnai šildomų grindų įrengimas paaiškinamas efektyviai naudojama energija ir komfortinėmis sąlygomis patalpoje. Patalpą šildant radiatoriais, aukščiausia temperatūra būna prie lubų, o kojos tuo metu šąla. Taip neatsitiks įrengus šildomas grindis. Vasarą, kai vamzdžiais teka šaltas vanduo, šildomos grindys patalpas gali ir aušinti.

Šildomos grindys idealiai tinka vonios kambariui, prie pirties įėjimo, virtuvėje, prieškambaryje, rūsyje. Tokių grindų įrengimo technologijos, sukurtos užsienyje, yra taikomos ir Lietuvoje. Jei šios technologijos diegiamos pagal visus reikalavimus, neiškyla jokių problemų. Tačiau realybė toli gražu yra ne tokia. Norėdami sumažinti įrengimo ir eksploatacines sąlygas, lietuviai pradėjo "tobulinti" užsienyje sukurtas technologijas.

Šildyti galima elektra, naudojant specialius kabelius, pučiant šiltą orą grindyse esančiais kanalais, šiltam vandeniui cirkuliuojant grindyse įmontuotais vamzdeliais. Lietuvoje, kaip labiausiai paplitusį būdą, galima įvardinti šildymą elektra ir vandeniu.

Vandeniu šildomos grindys

Grindyse, šildant patalpas, reikia įrengti dviejų temperatūrų vandens cirkuliaciją. Kuomet šildomų grindų plotas yra nedidelis, galima pritaikyti kitą metodą šildomų grindų vandens temperatūrai reguliuoti. Tam naudojamas specialus ventilis, kuris yra montuojamas ant grįžtamojo vamzdyno ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, o kartu ir temperatūrą.

Automatinis patenkančio į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvas turėtų būti įrengiamas tam, kad būtų išvengta per aukštos temperatūros vandens pasklidimo grindų šildymo kontūre. Ribotuvas gali būti nustatomas 60-50°C temperatūrai. Kai pasiekiama ši temperatūra, vandens cirkuliavimas grindyse sumontuotuose vamzdeliuose automatiškai nutraukiamas ar sumažinamas pratekančio vandens debitas

Betono sluoksnis

Šildomų grindų pagrindas turi būti pakankamai stiprus, lygus ir sausas. Visų šildomų grindų sluoksniams įrengti reikalingas 8–10 cm grindų aukštis. Jeigu grindys nelygios, reikėtų naudoti savaime išsilyginančius skiedinius.

Svarbu sudaryti reikiamą betono sluoksnį virš vamzdelių. Kad būtų išvengta šaltų oro srovių prie grindų, patalpose, kuriose yra dideli langai, vamzdelius grindyse reikia montuoti tankiau. Gyvenamosioms patalpoms gali būti naudojami 16, 17, 18, 20 mm skersmens vamzdžiai. Didelių patalpų, tokių kaip angarų, stadionų, gruntui šildyti naudojamas 25 mm vamzdis. Vamzdžiai užbetonuojami smulkiagrūdžiu betonu, kurio storis virš šiluminės izoliacijos turi būti ne mažesnis kaip 6,5, o virš vamzdžių – ne mažesnis kaip 4,5 cm. Jeigu betono sluoksnis yra per storas, didės energijos sąnaudos, o kadangi nemažas šilumos kiekis bus akumuliuojamas betono masės, kils problemų dėl grindų temperatūrinio režimo valdymo. Jei betono sluoksnis bus per plonas, jis perkais vamzdelių klojimo vietose.

Prieš betonavimą vamzdžius reikėtų išbandyti ir betonuojant juose palikti darbinį slėgį. Betonuojant temperatūra patalpų viduje neturi viršyti 25 °C. Betonavimo metu neleistina šildyti klojamo betono, nes gali atsirasti įtrūkimų ar kitokių defektų. Betono keitėjimo metu, kelias paras po išbetonavimo, betono paviršius turi būti drėkinamas. Vėliau, kad neperkaistų betonas ir grindų paviršius, grindimis cirkuliuojančio vandens temperatūra negali viršyti 50 °C.

Temperatūrinės siūlės

Betono masė sušyla dėl tekančio šilto vandens grindyse esančiuose vamzdeliuose. Betonas turi gerą šilumos laidumą ir didelę šilumos akumuliaciją, kas sudaro sąlygas grindų paviršiui šilti vienodai. Norint tinkamai atlikti darbus, reikia įvertinti tūrinį betono plėtimąsi. Dėl pastarojo atsiranda vidiniai įtempimai. Norint to išvengti, reikia įrengti temperatūrines siūles visame patalpos perimetre, durų angose ir skersai patalpos. Jei vienas iš patalpos matmenų yra didesnis nei 8 m, reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Skersinės temperatūrinės siūlės turi būti įrengiamos šildomose grindyse, jei grindų plotas didesnis nei 30 m². Jei skersai patalpos įrengiamos temperatūrinės siūlės, tas pat turi būti padaryta ir grindų dangoje.

Temperatūrinėms siūlėms įrengti naudojamos elastingos izoliacinės medžiagos (pavyzdžiui, pūsto polietilieno juostos, kurių storis – apie 1 cm), turinčios grįžtamąją deformaciją.

Ties temperatūrinėmis siūlėmis vamzdis turėtų būti įveriamas į ne trumpesnio kaip 60 cm ilgo gofruotą plastmasinį šarvą.

Šilumos izoliacija

Taip pat svarbu nepamiršti sumontuoti tinkamą šiluminę izoliaciją tarp perdangos ir betono sluoksnio, kad šiluma nepatektų į apačioje esančias patalpas ar gruntą. Tam gali būti naudojamas polistirolas, akmens vata ar kitos medžiagos, kurios atitinka šildomoms grindims keliamus reikalavimus. Šiluminė izoliacija sumontuojama atskirais lakštais. Lakštų siūlės turi būti užsandarinamos, kad nepatektų betono.

Grindyse tarp patalpų, kuriose oro temperatūros yra vienodos ir naudojamas polistirolas, šilumos izoliacijos storis turėtų būti 3,2–3,5 cm.

Grindų dangos

Prieš klojant grindų dangą, šildomos grindys turi būti įkaitinamos. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 dienos po išbetonavimo. Jos pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Šildant patalpa turi būti vėdinama, tačiau reikia stengtis išvengti skersvėjų. Maksimali šildomų grindų temperatūra turi būti išlaikoma 4 dienas, arba kol betono sluoksnio drėgnumas bus 2,0–2,5 proc. Grindys aušinamos priešinga kaitinimui tvarka, sumažinant vandens temperatūrą ne daugiau nei 5 °C per parą.

Grindų dangą galima kloti tik tada, kai grindų paviršius atvėsintas maždaug iki 20 °C. Klojant grindų dangą, reikia griežtai laikytis klojamos dangos gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų.

Grindų dangoms galima naudoti medžiagas, kurios turi gamintojo ženklą, nurodantį, kad danga yra tinkama šildomoms grindims. Pasirinkta danga neturėtų skleisti jokių žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Viršuje esanti grindų danga lemia šilumos perdavimo į patalpą intensyvumą. Plytelės, marmuras, akmuo ir kitos didelį tankį turinčios dangos šilumą praleidžia geriausiai. Kiliminės dangos šį procesą stabdo. Jei grindys padengtos stora kilimine danga, gali prireikti didinti tiekiamo grindų sistemai vandens temperatūrą.

Dengiant medine grindų danga, reikia turėti omenyje tai, kad džiūdama mediena traukiasi, todėl gali susidaryti plyšiai. Taigi parketas turi būti 8–10 proc. drėgnumo. Betono pagrindas turėtų būti visiškai išdžiūvęs, o drėgnumas – ne didesnis kaip 1–1,5 proc., mat medis yra jautrus drėgmės pokyčiams.

Patalpos temperatūra

Gerai įrengtų šildomų grindų visas plotas šyla tolygiai, grindų paviršiaus temperatūra yra ne didesnė nei 26 °C, vamzdelių išklojimo vietose nejaučiami karšti ruožai, dangos paviršiuje nesusidaro įtrūkimai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą, o šis, kildamas nuo grindų paviršiaus aukštyn, maišosi su patalpos oru ir vėsta.

Norint užtikrinti norimą patalpos oro temperatūrą, reikia reguliuoti šilumos srauto dydį, kurį perduoda šildomos grindys į patalpas. Tam šildomoje patalpoje įmontuojamas temperatūros reguliatorius, kuriuo nustatoma norima patalpos temperatūra. Programuojamu reguliatoriumi temperatūrą galima keisti.

Tačiau būtina paminėti, kad šildomos grindys sumažins santykinį patalpos drėgnumą, oras bus sausesnis. Jei patalpose esantis oras yra per sausas (mažiau nei 30 proc.), galite pradėti justi gerklės, akių gleivinės, veido ar rankų odos džiuvimą, patirti diskomfortą, gali kilti kitokių sutrikimų. Tačiau bėdų dėl sveikatos neturėtų iškilti, jei grindys bus įrengtos vonios kambaryje, prie pirties įėjimo, virtuvėje ar prieškambaryje. Tačiau jei tai bus gyvenamieji kambariai, galbūt reikėtų įvertinti ir drėkinimo galimybes.

Statybajums.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 svarbiausi kriterijai renkantis židinį namams (2)

Židinių specialistai prieš einant į saloną siūlo pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kokiu tikslu židinys įrengiamas. Vienu šūviu galima nušauti du zuikius – židinys gali tapti puikiu estetiniu akcentu ir kartu teikti apčiuopiamos naudos, jei panaudosite jį namų erdvėms šildyti.

Apšiltintas dūmtraukis – patikima namų apsauga nuo gaisro (1)

Vasara prabėga greitai – tris mėnesius džiaugiamės jos šiluma, o paskui devynis mėnesius gyvename prisiminimais apie ją, rašo 7dach.ru. Gal dėl to žmonės vis dažniau įsirengia židinius, kurie skleidžia ne vien šilumą, bet ir jaukumą.

Paprasti būdai, kaip sušildyti būstą be pinigų (4)

Gavus pirmąsias sąskaitas už šildymą, dažnai susigriebiama už galvos, tačiau ar viską padarėte, kad jos būtų mažesnės? „Ne visada turima išteklių sutvarkyti ar atnaujinti šilumos ūkį, skirti reikiamą dėmesį probleminėmis vietoms, tokioms kaip langai ar „kiauros“ sienos, tačiau gerinti padėtį galima nuo mažų žingsnelių, teigiama pranešime spaudai.

Aprasoję langai: kaip spręsti šią problemą? (15)

Plastikiniai langai rasoja dėl kasdienių priežasčių – valgio gaminimo, prausimosi, dujinio šildymo, net kvėpavimo. Šiltas ir drėgnas patalpų oras, nusėdęs ant šalto lango stiklo, atvėsta ir taip ant lango paviršiaus susidaro kondensatas.

Specialistai pataria: kaip savo būste gyventi šilčiau? (2)

Atšalę orai ir prasidėjęs šildymo sezonas skatina susimąstyti – ar išties brangiai mokėdami už šilumą gyvename šiltai? Ne paslaptis, jog šaltuoju metų laiku ne visi galime pasidžiaugti tikrai komfortiškais būstais, o nemenkai mokėdami už šildomą plotą norime gyventi šiltai ir jaukiai. Specialistų teigimu, atnaujinus arba papildomai apšiltinus būstą ne tik padidėja namų energijos suvartojimo efektyvumas, bet ir sumažėja sąskaitos už šildymą.

Ką reikia žinoti statant A klasės namą? (35)

Kaip žinia, jau nuo šių metų lapkričio 1-osios naujai statomi pastatai turės atitikti A klasės energinio naudingumo reikalavimus. Šie reikalavimai bus taikomi pastatams, kuriems statybos leidimas bus išduotas po minėtos datos, ir pastatams, kuriems neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, jeigu jų statybos darbai bus pradėti po lapkričio 1-osios. Pasidomėjome, kuo pasižymi A energinės klasės namai ir kaip didėjantys energinio naudingumo reikalavimai atsilieps statybų sektoriui.

Dilema: šiltinti namą iš vidaus ar iš išorės? (33)

Kai kurių daugiabučių gyventojai, nesulaukdami kaimynų sutarimo dėl namo renovacijos ir norėdami gyventi ne tik šiltai, bet ir taupiai, imasi sienas šiltinti iš vidaus. Noras gyventi šilčiau yra sveikintinas, tačiau toks sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas ir laikytinas kraštutine alternatyva.

Energiškai efektyvūs, ekologiški, pasyvūs namai: ar visi jie reiškia tą patį? (6)

Pradėjus domėtis šiuolaikiškų namų statybomis, nuo namus apibūdinančių sąvokų, rodos, gali net galva susisukti: taupus, energiškai efektyvus, pasyvus (arba aktyvus), ekologiškas ar net „išmanus“ namas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie apibūdinimai atrodo visiškai vienodi, įvardijantys tokį patį – modernų, „sveikatai draugišką“ ir nebrangaus išlaikymo – namą, vis dėlto šios sąvokos yra skirtingos. Tiesa, neverta „tikrųjų“ paaiškinimų ieškoti užsienio literatūroje – skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.

Patarimai nusprendusiems sutaupyti buto šildymo sąskaita (1)

Senų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius buto šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam – kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Dar kitas norėtų sutaupyti atsisakęs tik kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitęs juos naujais. Kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus pertvarkyti namo šildymo sistemą ar visai nuo jos atsijungti, reikia paisyti tam tikrų reikalavimų.

3 pagrindiniai dalykai, kurių nederėtų pamiršti savarankiškai šildantis būstą

Prasidėjusį šildymo sezoną, kaip ir kasmet, su nerimu pasitiko ne tik dalis papildomas išlaidas turėsiančių skaičiuoti gyventojų, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems kasmet šaltuoju metų laiku tenka skubėti gesinti dėl netvarkingų ar neprižiūrėtų šildymo sistemų kilusių gaisrų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pažymi, kad nelaimių priežastimi neretai tampa nepakankamas gyventojų dėmesys saugiam būsto apšildymui ir keleto esminių priešgaisrinės saugos principų nesilaikymas.

Šildymo sistemos: nuo pigiausių iki lengviausiai prižiūrimų (28)

Tiek statant naują namą, tiek remontuojant senąjį, vienas svarbiausių būsto savininkams kylančių klausimų – kokį šildymo būdą pasirinkti. Norėdami nustatyti, kokiu kuru pigiausia šildyti būstą, turėsit įvertinti tris dalykus – sistemos įrengimo kaštus, naudojamo kuro kainą, eksploatacijos ir priežiūros išlaidas. Dar vienas rodiklis, į kurį būtina atsižvelgti, – komforto lygis įsirengus vieną arba kitą sistemą.

Kodėl medžio granulės laikomos efektyviu kuru? (21)

Rinkdamiesi kuro rūšį atsižvelgiame į daug dalykų – pirmiausia, žinoma, įvertiname kainą, tačiau ne mažiau svarbūs ir kuro patogumo, gabenimo ir laikymo veiksniai. Žinoma, daug šių rūpesčių atkrenta, jei šildomasi dujomis ar elektra. Vis dėlto, kietasis kuras išlieka pigiausia šildymo rūšis. Šįkart aptarsime vieną iš kietojo kuro rūšių – medienos granules.

Kaip greitai ir efektyviai sušildyti sodo namelį? (22)

Už lango įsivyravus šaltesniems orams pats metas pagalvoti, kaip šildyti sodo namelį. Tai ypač aktualu, kai namelis nepritaikytas gyventi žiemą. Jeigu nespėjote sumontuoti didelės krosnies arba katilo su radiatoriais, teks ieškoti alternatyvių būdų sodo nameliui šildyti.

Šildymo sezonas: kaip užkirsti kelią gaisrui namuose (1)

Atvėsus orams ir prasidedant šildymo sezonui, smarkiai išauga šildymo sistemų gedimų grėsmė – dėl jų kasmet Lietuvoje kyla 800 gaisrų, o draudikų sukaupta informacija rodo, kad patirtas nuostolis paprastai siekia iki 1000 eurų. Tad besiruošiant šildymo sezonui namuose, ekspertai primena svarbiausias taisykles.

Kokios malkos geriausiai pleška?

Malkos – viena populiariausių privatiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių. Jos naudojamos tiek kietojo kuro katiluose, tiek krosnelėse ir židiniuose. Jei norite, kad jie kuo ilgiau šildytų jūsų namus, turite žinote keletą dalykų apie malkas.