Vandens šildytuvai – kaip išsirinkti tinkamą?

Vandens šildytuvas, vadinamasis boileris, atrodo kaip vienas iš tų paprastų prietaisų, apie kurį daug galvoti nesinori. Vis dėlto pasirinkimo etapas yra svarbus. Vandens šildytuvus perkate ilgam laikui ir jūs garantuotai siekiate, kad jis sunaudotų kuo mažiau energijos, o kartu pateikintų visus gyventojų poreikius. Į ką atkreipti dėmesį renkantis vandens šildytuvus, pasakoja kalbinti ekspertai.
Vandens šildytuvai – kaip išsirinkti tinkamą?
© Shutterstock nuotr.

Šildymo šaltinis. Vandens šildytuvai skirstomi į elektrinius ir kombinuojamuosius. Pirmieji šildomi elektra, antruosius galima jungti ir su kitais namo šildymo mazgais – katilu, šilumos siurbliu ar saulės kolektoriumi.

„Žinant, kokius šilumos šaltinius naudosite, galima rinktis tinkamą vandens šildytuvą, nes nuo šilumos šaltinių priklauso ar reikalinga vieta elektriniam tenui, kokio ploto šilumokaičiai ir kiek jų reikia vandens šildytuve“ – sako šildymo įranga prekiaujančios įmonės „Elmitra“ direktorius Mindaugas Blažys.

Kombinuotus vandens šildytuvus galima skirstyti į skirtus:

Šildymo katilams ir elektriniams tenams. Šiuose vandens šildytuvuose montuojami šilumokaičiai yra sąlyginai nedidelio paviršiaus ploto, lyginant su vandens šildytuvo talpa. Jų plotas gali siekti 0.6–1.0 kv. m. pakabinamuose šildytuvuose, ir 1,0–3,5 kv. m. pastatomuose. Pastatomų šildytuvų talpa yra didesnė.

Šildymo katilams, elektriniams tenams ir saulės kolektoriams. Šiuose vandens šildytuvuose montuojami du šilumokaičiai - šildymo katilams ir saulės kolektoriams. Pastarasis – padidinto paviršiaus ploto, kad tinkamai „nuimtų“ šilumą, tiekiamą iš saulės kolektorių. „Esant nepakankamo ploto šilumokaičiui, galimas saulės kolektorių sistemos perkaitimas - dėl per mažo šilumokaičio paviršiaus ploto šiluma neatiduodama karštam buitiniam vandeniui, todėl grįžtą į saulės kolektorius. Dėl šios priežasties palaipsniui kylant saulės kolektorių sistemos temperatūrai ši užverda, o tai kenkia sistemai, yra trumpinamas jos eksploatacijos laikas“, - pasakoja M. Blažys.

Šilumos siurbliams ir elektriniams tenams. Pagrindinis šio tipo vandens šildytuvų bruožas – ypač didelis šilumokaičio paviršiaus plotas. „Geoterminio šildymo ar šilumos siurblių įrenginiai tiekia palyginti nedidelės temperatūros termofikacinį vandenį (50–60 oC), o norint paruošti buitinį vandenį iki 50–60 oC laipsnių temperatūros, reikia pakankamai galingo šilumokaičio, kuris sugebėtų perduoti šilumą net ir esant labai nedideliems temperatūros skirtumams tarp termofikacinio ir karšto buitinio vandens“, - pasakoja pašnekovas. Įsirengus šilumos šaltinį, kuris nesugeba pakelti buitinio vandens temperatūros iki 66 oC, būtina papildomai sumontuoti ir elektrinį teną. Juo vanduo pašildomas iki aukštesnės reikiamos temperatūros, taip išvengiant legioneliozės.

Šilumos siurbliams, saulės kolektoriams ir elektriniams tenams. Šiuose vandens šildytuvuose montuojami du didelio paviršiaus ploto šilumokaičiai. Viršutinis skirtas šilumos siurbliui, apatinis šilumokaitis – saulės kolektoriams. Papildomai galima įrengti ir elektrinį teną į tam skirtą vietą vandens šildytuvo išvalymui skirtame flanše.

Elektriniai šildytuvai. Jie vandeniui šildyti naudoja elektros energiją. Elektriniai šildyuvai patogūs, jeigu namuose nesate įsirengę jau minėtų papildomų šilumos šaltinių, o prijungti šildytuvo prie katilo neleidžia techniniai namo sprendimai. Jų įrengimas ir struktūra paprastesnė nei kombinuotųjų.

Talpa. Kokios talpos prietaisą jums įsigyti, reikėtų nuspręsti pagal išnaudojamo vandens debetą bei žmonių kiekį šeimoje. Santechnika ir šildymo produktais prekiaujančios įmonės „Jaukurai“ atstovas Aidas Jurėnas teigia, kad keturių asmenų šeimai galėtų užtekti 100-120 l talpos vandens šildytuvo. Rinkoje egzistuoja ir mažesnių vandens šildytuvų, tarkime – 80 l, 50 l, 30 l, 15 l, 10 litrų. Patys mažiausieji yra naudojami, sodo nameliuose, parduotuvėse ir panašiose vietose, kur vandens poreikis nedidelis. „Jie pastatomi po spintele ar po praustuvu ir vandens rankoms nusiplauti ar išplauti kelias lėkštes visiškai pakanka. Gali būti ir kitas atvejis - kai vanduo yra neekonomiškai šildomas - šildytuvas yra vienoje pastato dalyje, o reikalingas maišytuvas už didelio atstumo. Kol vanduo atbėga, jis pravėsta. Tada toje vietoje prisijungia mažas šildytuvas, jame atbėgantis drungnas vanduo yra pašildomas iki karšto“, - pasakoja A. Jurėnas.

Išmatavimai. Visi šildytuvų tipai gali būti vertikalūs ir horizontalūs, pakabinami ir pastatomi. Žinoma, reikėtų rinktis pagal tai, kaip sutalpinsite šildytuvą į norimą erdvę, tačiau jeigu yra galimybė rinktis, geresnis pasirinkimas būtų vertikalus šildytuvas. „Jo paviršiaus plotas yra mažesnis ir vertikaliame vandens šildytuve karštas vanduo su šaltu geriau susiskluoksniuoja, pasiskirsto ir geriau įšyla,. Horizontalūs vandens šildytuvai turi didesnį plotą, o šaltas vanduo greičiau vėsina karštą. Renkantis iš horizontalių šildytuvų, reikėtų rinktis didesnės talpos, norint išvengti vandens aušinimo“, - pataria pašnekovas.

Kaitinimo elementai. Elektriniuose šildytuvuose jie būna spiraliniai ir keramikiniai. Keramikiniai išvysto didesnę galią, yra patikimesni ir ilgaamžiškesni, tačiau naudoja daugiau energijos ir šildyti trunka ilgiau nei analogiškai šildant spiraliniu kaitinimo elementu. Taip yra dėl to, kad pastarieji yra integruoti į plieninę kolbą, kuri kontaktuoja su vandeniu, tad šildytuvas turi šildyti kolbą, kuri yra tarsi laidininkas, kai spiraliniai variniai elementai su vandeniu kontaktuoja iškart. Šildymo greitis priklauso nuo šilumos elemento galios – ji gali būti įvairi 1.2kW, 1.5kW ar 2 kW. „Šildymo įranga eina link žymėjimų ir klasių, kaip ir visa elektronika. Atsiranda vandens šildytuvų su energerine A klase. Jei B klasės šildytuvas sunaudojan 1,8 kWh per parą, pavertus į litus yra apie 90 centų per parą, tai A klasė leidžia sutaupyti apie 40 ct į parą. Galima paskaičiuoti, kiek tai būtų per metus. Ne visi gamintojai tai turi, standartizuotų žymėjimų dar nėra, tačiau tie, kurie gamina atsižvelgdami į taupymą ir ekonomiškumą, pasistengs, kad tai matytumėte“, - pasakoja A. Jurėnas.

Elemento galia. Vandens įšilimo greitis priklauso nuo kaitinimo elemento galios ir talpos. Tiesa, talpos klausimas gali būti mažiau aktualus, jei naudosite didelės galios ar greitaeigį šilumokaitį. „Įprasti 100 l talpos šildytuvai šildant įtekantį šaltą vandenį kaista 3,5 valandos, mažesnės talpos, tarkime, 30 litrų maždaug per valandą 20 min. O 10 l talpos šildytuve vanduo paruošiamas per pusvalandį. Po to kaitinimo elemento darbą kontroliuoja termostatas. Nustatote norimą temperatūrą ir jeigu ji nukrenta iki, tarkime, 50 laipsnių, prietaisas vėl įsijungia ir šildo. Tuomet pašildoma gana greitai“,- pasakoja A. Jurėnas.

Naujovės. Kaip ir visose srityse, taip ir vandens šildyme gamintojai vietoje nestovi. Iš nesenų naujienų galima paminėti protingus šildytuvus – jie įsimena šeimos narių vartojimo įpročius. „Įsirengiate šildytuvą, prijungiate vandenį, o programėlė pora savaičių seka, kaip tą vandenį naudojate. Ir, jeigu naktį mes vandens nenaudojame, šildytuvas pats sumažins energija, palaikys vandens temperatūrą iki 30-40 laipsnių, ryte sukels iki 60, o dieną vėl sumažins. Taip taupysite vandenį“, - pasakoja A. Jurėnas.

Montavimas. A.Jurėno teigimu, elektrinį šildytuvą susimontuoti yra gana paprasta. „Reikia tinkamai pakabinti, atvesti šaltą vadenį ir nepamiršti įtaisyti apsauginio vožtuvėlio, kuris būna komplektacijoje. Montuoti kombinuotą šildytuvą naujai sistemai taip pat nėra pernelyg sunku, tačiau taikant jį senai sistemai gali prireikti daugiau ir įrankių, kurių savininkas ne visada gali turėti. Tačiau visuomet geriausia samdyti profesionalius montuotojus – taip daug patikmiau ir saugiau“, - pasakoja jis.

Priežiūra ir ilgaamžiškumas. Šildytuvą reikėtų profilaktiškai patikrinti ir bent kas metus išvalyti, kadangi dugne ir ant šilumokaičio susikaupia kalkių nuosėdos, išsiskiriančios vandeniui sušilus. Dėl to krenta efektyvumas, sunaudojama daugiau elektros energijos. Laikui bėgant būna, kad energijos sąnaudos gerokai šokteli. Geriausia, jeigu valymą atliktų specialistas - santechnikas ar meistras.
M. Blažys pastebi, kad kartais žmonės, kurie turi įsirengę vandens minkštinimo filtrus, išsuka magnio anodus, nes šie vandeniui suteikia nemalonų kvapą. Jis pataria išsukus tirpų magnio anodą vietoje jo įsukti elektroninį netirpų anodą, kad vandens šildytuvas būtų apsaugotas nuo korozijos.

Norint išlaikyti šildytuvą geros būklės kuo ilgiau, reikėtų jį statyti šiltoje vietoje. Laikant jį drėgname rūsyje ar kitoje drėgnoje patalpoje, šilumos nuostoliai bus didesni, o plieniniam korpusui drėgmė ilgaamžiškumo taip pat neprideda. Vandens šildytuvams, priklausomai nuo modelių ir gamintojų, suteikiama 2-7 m. garantija, šilumokaičiams ji suteikiama atskirai, priklausomai nuo padengimo būdo. Pagrindinis kriterijus leisiantis nuspėti galimą šildytuvo prakiurimą ir ilgaamžiškumą yra plieno storis ir vidaus padengimas emale. „Gamintojai neakcentuoja iš kokios rūšies plieno šildytuvas pagamintas, bet pagal svorį pasižiūrėjus, galima matyti – jei vienas sveria 60 kg, kitas - 86 kg, o jie abu yra 100 l, antrojo sienų storis bus didesnis. Be to, iš to galima spręsti, kad ne tik plienas, o ir izoliacija yra ilgai tarnaujanti“, - pataria A. Jurėnas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.