Tepaliniai šildytuvai – kas tai ir ar verta juos rinktis

 (15)
Galbūt jau buvo dienų, kai būdami namuose pajutote šaltuką, tačiau butuose šildymo sezonas dar nepradėtas, o namuose kurti katilą dėl kelių laipsnių kaip ir neekonomiška? Net jei tokių dienų nebuvo daug, jos vis artėja. Kai kurie šią nedidelę problemą sprendžia apsisiausdami pledu, kiti renkasi šildytuvus. Ar jums irgi reikia tokio prietaiso, ir kodėl šiuo prietaisu negalėtų tapti tepalinis šildytuvas?
Tepaliniai šildytuvai – kas tai ir ar verta juos rinktis
© Shutterstock nuotr.

Šildytuvai yra labai populiarūs butuose, kuomet dar nėra įjungtas šildymas, taip pat sodo nameliuose, kur dažnai netgi nėra jokių papildomų šildymo sprendimų, kadangi užsukama dažniausiai vasarą, kai šilta. Taip pat kai kurie nuosavų namų savininkai juos naudoja, jei, tarkime, lauke dar nėra labai šalta, o į namus grįžtama tik vakare ir nėra reikalo daug šildyti. Vis dėlto, kad ir koks galingas šildytuvas būtų, jis nepakeis tradicinių šaltinių, kadangi šildo ribotą plotą. Šildytuvai gali būti, dujiniai, elektriniai, iš kurių dar galima išskirti tepalinius ir infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Elektriniai šildytuvai iš esmės yra patys paprasčiausi naudoti, kadangi tereikia įjungti juos į elektros tinklą ir naudoti atsižvelgiant į gana elementarius saugumo reikalavimus. Šįsyk papasakosime apie tepalinius šildytuvus.

Apie infraraudonųjų spindulių šildytuvus galite paskaityti ČIA

Šiais laikais šildytuvai yra pakankamai nebrangūs, o tepalinių šildytuvų galite rasti ir už keliasdešimt eurų. Tačiau būtina nepamiršti šildytuvo eksploatacijos kainos, kurią sudaro išlaidos už elektros energiją. Renkantis reikėtų ne tik susižinoti prietaiso kainą, tačiau ir apsiskaičiuoti preliminarų energijos suvartojimą ir įvertinti jį esamo šildymo kontekste, kadangi vieniems namų ūkiams tai gali tapti puikiu šildymo sistemos papildymu, kitiems tik kažkada per klaidą įsigytu neekonomišku rakandu.

Tepalinis šildytuvas arba kitaip tepalinis radiatorius, yra vienas iš dažniausių šildytuvo tipų. Nors ir pripildytas tepalo, tačiau realiai naudoja elektrą ir jame nedega jokie skysčiai – tepalas naudojamas kaip šilumnešis, o ne kaip kuras. Tuo jie ir skiriasi nuo įprastų stacionarių radiatorių, kuriuose šilumnešis yra vanduo. Kartais verčiant iš anglų kalbos (oil-radiator, oil-heater), tokie šildytuvai yra pavadinami aliejiniais šildytuvais. Tai nėra pats tiksliausias vertimas, tačiau susidūrus su tokiu pavadinimu, reikėtų suprasti, kad kalbama apie tą patį tepalinį šildytuvą.

Tepalinis šildytuvas sudarytas iš metalinių segmetų su ertmėmis - kitaip tariant paprastai primena seną, gerai žinomą radiatorių, tiesa, dizainas irgi gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Tokiuose šildytuvuose dažniausiai naudojamas silikono aliejus, daugiausia silo-oksanai, kuris laisvai cirkuliuoja radiatoriuje. Kaitinimo elementas, esantis radiatoriaus apačioje, kaitina tepalą, kuris pradeda plėstis ir judėti. Šio tepalo savybės lemia, kad nedidelis jo kiekis gali pernešti daug šilumos energijos, tačiau niekada neužkaista ir visada lieka skystas. Tokio radiatoriaus segmentai yra gaminami ploni, todėl paviršius yra pakankamai didelio ploto. Visa tai lemia geras šilumos atidavimo savybes.

Tepalinio šildytuvo privalumai:

Geros šiluminės savybės
Lėtai atšąla
Nebrangus
Vienas saugiausių šildytuvų

Trūkumai:

Sunkesnis nei kitų rūšių šildytuvai, todėl mažiau mobilus (svoris gali siekti iki 20 kg. Tai nereiškia, kad jo nepakelsite, tiesiog tai nėra lengviausias šildytuvas)

Lėtai įšyla - dėl inertiškumo toks šildytuvas lėčiau įšyla, todėl jei reikia patalpą įšildyti labai greitai, reikėtų apsvarstyti kitokio tipo šildytuvo įsigijimą.

Kone pats svarbiausias kriterijus renkantis tepalinį šildytuvą yra jo galia. Iš esmės, kuo daugiau segmentų, tuo geriau šildo šis šildytuvas. Paprastai didžiausias sekcijų skaičius standartiniuose šildytuvuose būns 10-12. Tiksli galia nurodoma prietaiso specifikacijose ir gali būti maždaug iki 2500 W. Teigiama, kad 100 vatų užtenka 1 kv.m patalpos (kurioje lubos iki 2,5-3 m) apšildyti. Šis skaičius yra pakankamai geras ir tikslus rodiklis, tiesa, reikia prisiminti, kad patalpos skirtingos ir jų sandarumas taip pat skiriasi.

Šiuolaikiniai šildytuvai apskritai turi papildomų naudingų funkcijų, tad reikėtų atkreipti dėmesį ir į jas. Termostatas šildytuve suteikia galimybę palaikyti nustatytą šilumą ir išsijungia ją pasiekęs. Kai ji nukrenta žemiau nustatytosios, šildytuvas vėl įsijungia ir pakelia temperatūrą. Taip taupoma elektros energiją.

Ne paskutinis kriterijus yra saugumas. Tepaliniai šildytuvai laikomi saugesniais, kadangi jų paviršiaus temperatūra būna žemesnė, be to, neretas iš jų yra papildomai apsaugotas. Kai kurie šildytuvai turi sistemą, kuri išjungia šildytuvą, jei jis yra parverčiamas. Apsauga nuo perkaitimo yra dar viena labai naudinga funkcija, kurią turėtų turėti jūsų šildytuvas. Taip būsite tikri, kad galite palikti įjungtą šildytuvą namuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.