Tai, ko dar nežinojote apie saulės kolektorius

 (1)
Nors Lietuva tikrai nėra saulėtas kraštas, pamatyti ant stogo įrengtus saulės kolektorius galima vis dažniau. Galbūt išvydę šiuos elementus esate pagavę save spėliojant, kokią naudą iš to gauna namo savininkas, o galbūt netgi paklausėte savęs, ar jūsų būstui tiktų toks sprendimas. Į klausimus, kas yra saulės kolektoriai ir, kuriuo atveju jums naudinga juos įsirengti, atsako ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Tai, ko dar nežinojote apie saulės kolektorius
© Shutterstock nuotr.

Saulės kolektoriai gali būti naudojami šildymui ir karštam vandeniui paruošti. Neretai ši sistema painiojama su kita, energiją iš saulės gaunančia sistema, saulės elementais (fotovoltinėmis baterijomis). Dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas jų skirtumą apibrėžia paprastai. „Saulės kolektoriaus paskirtis yra surinkti saulės energiją, ją naudingai perduoti į sistemoje naudojamą šilumnešį (skystį ar orą), kuriomis vėliau šiluma perduodama pastato šildymo ar karšto vandentiekio sistemai. Saulės elementai dažniausiai gaminami silicio pagrindu, saulės energiją tiesiogiai verčia į elektrą. Jų ir saulės kolektorių veikimo principai labai skiriasi“, - teigia pašnekovas. 

Tipai. Saulės kolektorių pasirinkimas yra labai didelis – egzistuoja įvairiausių konstrukcijų ir sprendimų kolektorių. Saulės kolektoriais prekiaujančios įmonės „Saulės broliai“ atstovas Arūnas Rimkus išskiria dvi pagrindines kolektorių rūšis. „Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai tipai: vakuuminiai kolektoriai ir plokštieji. Taip pat yra ir hibridinių sistemų kaip paraboliniai, plokštieji vakuuminiai, tačiau jie yra ženkliai brangesni, todėl ir nelabai populiarūs. Visų rūšių saulės kolektorių principas yra tas pats - jie visi turi specialią dangą, vadinamą selektyvu, kuris sugeria šiluminę saulės energiją ir perduoda ją šilumnešiui. Tokia danga sugeria net 95 % energijos. Palyginimui paprastų juodų dažų vidurkis būtų 40%. Pagrindinis skirtumas tarp vakuuminio bei plokščiojo kolektoriaus yra gamybos technologija. Pirmuosiuose vakuumas panaudotas kaip gera šilumos izoliacija, tačiau tokius kolektorius technologiškai sudėtingiau pagaminti, todėl jų kaina ženkliai didesnė bei tarnavimo laikas trumpesnis. Plokštieji kolektoriai yra populiariausi rinkoje dėl savo paprastumo ir ilgaamžiškumo. Tokia sistema plačiau naudojama jau 30 metų, tik pas mus tai pristatoma kaip naujiena“, - teigia jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kuomet verta namie įsirengti saulės kolektorių
Architekto namas: milžiniški langai, bet šiluma pigi

Moduliniai namai: detaliai suplanuojami iš anksto ir pastatomi per porą dienų

Vienas iš pagrindinių klausimų kalbant apie saulės kolektorius – kada verta juos įsirengti. „Įsirengti kolektorius vertėtų tada, kai vasaros metu neturime jokio kito šilumos šaltinio arba vanduo ruošiamas brangiai, tarkime, elektra. Geriausia galvoti apie saulės kolektorius reikia tada, kai namas pradedamas statyti, o ne tada, kai jis jau pastatytas. Planuojant galima surasti vietą akumuliacinei talpai, kolektoriams ir kitiems sistemos komponentams. Tai yra kompleksinis sprendimas – jei jūs apie tai nepagalvojate statydami namą, įrengdami šildymo sistemą, o paskui norite turėti saulės kolektorių, efektyvumas ne visais atvejais bus pakankamas. Kita vertus, individualiuose namuose sprendimai yra standartizuoti ir gana paprasti“, - pataria G. Šiupšinskas
A. Rimkus teigia, jog tokiame karšto vandens paruošime svarbus ir ekologinis efektas. „Įsivaizduokite - taršos rodiklius vandens šildymui galimą sumažinti 50 % per metus. Ateityje tai taps standartine namo įranga, nes nėra kito laisvai prieinamo šilumos šaltinio, 6 mėnesius užtikrinančio karšto vandens ruošimą. Mano nuomone kolektorių verta turėti kiekvienam“, - teigia pašnekovas.

Efektyvumas. Sistemos efektyvumas priklauso nuo kelių aspektų. Visų pirma, tai saulės spinduliuotės intensyvumas - saulės energijos kiekis tenkantis žemės paviršiaus vienetui). Antrasis aspektas – temperatūra, kurią palaikote šilumnešyje, kuris cirkuliuoja saulės kolektoriuje. Didėjant jo temperatūrai, mažėja sistemos efektyvumas. Taip pat efektyvumas priklauso ir nuo lauko temperatūros - kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp kolektoriuje cirkuliuojančio šilumnešio ir lauko oro, tuo efektyvumas mažesnis. Šis rodiklis nuolatos svyruoja, natūraliai, vasarą jis didesnis, žiemą mažesnis. 

Lietuvos klimatinės sąlygos neleidžia naudojantis kolektoriais pasiekti 100 % sąnaudų efektyvumą visus metus. Tokį rodiklį galima pasiekti nebent vasaros mėnesiais. Matuojant sunaudojimą per visus metus galima tikėtis pasigaminti bent 70 % energijos, reikalingos karštam vandeniui ruošti, teigia A. Rimkus. „Energiją naudojant pastato šildymui, galimą kompensuoti apie 10% sąnaudų, su sąlyga, kad turėsime kur panaudoti šilumą vasarą, kai šildyti nereikia. Lyginant gruodžio bei birželio mėnesius, saulės efektyvumas skiriasi 5 kartus, o įvertinant tai, kad gruodžio mėnesį saulėtų dienų būna vidutiniškai 3, mes teigiame, jog skaičiuoti teturime 3 mėnesius – lapkritį, gruodį bei sausį praktiškai gyvename be saulės“, - pasakoja jis.

Atsipirkimas. Tai vienas sudėtingiausių klausimų ir atsakymas priklauso nuo namuose įrengtos sistemos – kiekvienas atvejis yra individualus. „Reikėtų skaičiuoti - kiek man kainuoja pasiruošti karštą vandenį individualiame name. Tarkime, per mėnesį keturių asmenų šeima sunaudoja 6 m3, o paruošti 1 m3 reikia (nevertinant nuostolių karšto vandentiekio sistemoje) apie 54 kWh. Mums reikės 324 kWh per mėnesį, tai yra apie 160 Lt, jei karštą vandenį ruošiame elektra (kaina 50 ct/kWh). Tuomet jei tris mėnesius tik vasaros metu ištisai galime karštą vandenį ruošti šiuo būdu, mes sutaupome iki 500 Lt, nes kuras šiuo atveju nieko nekainuoja. Tad skaičiuojant atsipirkimą reikia žiūrėti, kiek mums kainuotų tokią sistemą įsirengti. Sistemų yra įvairių, ir jų kainos svyruoja plačiose ribose. Žmonės dažniausiai ieško pigiausio sprendimo, būna ir patys savininkai pasidaro ar susirenka tokius kolektorius. Jų efektyvumas gal ir mažesnis, bet vasarą jų užtenka paruošti vandeniui ir jie bus pigūs. Aišku, atskiras klausimas yra tokių kolektorių ilgaamžiškumas“, - teigia G. Šiupšinskas 

Ilgaamžiškumo veiksnys skaičiuojant atsipirkimo laiką yra labai svarbus. Jei sistema galima naudotis ilgai, nereikia dėti daug papildomų išlaidų, ji atsipirks greičiau, nei ta, kurią nuolatos reikia taisyti arba netgi keisti. Gerai prižiūrima, kokybiškai įrengta, patikimo gamintojo sistema gali tarnauti apie 20-30 metų. 

Žiema. Natūralu, kad žiemos periodu, kai saulėtų dienų itin mažai, tokie kolektoriai nėra itin veiksmingi „Žinoma, žiemą gali pasitaikyti saulėtų periodų - mes galime kaupti energiją, jei saulės kolektorius tiekia šilumą į akumuliacinę talpą, tačiau apskritai žiemos metu karštam vandeniui ruošti temperatūros nepakanka. Karštas vanduo turi būti mažiausiai 50 laipsnių temperatūros, antraip kyla pavojų dėl legionella bakterijų. Todėl geriausia, jeigu saulės kolektoriai yra suderinti su šildymo sistema. Tačiau sistema turi būti suprojektuota taip, kad naudotų kiek įmanoma žemesnę šilumnešio temperatūrą. Pavyzdžiui - sistema yra pritaikyta aukštų temperatūrų šilumnešiu šildymuidujinis katilas ir radiatorinė šildymo sistema, ir yra numatyta, kad jeigu lauke – 20 °C, į radiatorius reikia tiekti 65 °C temperatūros vandenį. Tuo tarpu jūsų kolektorius daugiausiai gali sušildyti vandenį iki 50 °C – vadinasi, šilumos nepanaudosite. Tokiu atveju ją geriausiai naudoti grindų šildymui, kadangi jam reikia žemesnės temperatūros“, - pasakoja pašnekovas.

Tendencijos. A. Rimkus teigia, kad nors atsiranda naujų technologijų, kurios didina kolektorių efektyvumą ir keičia išvaizdą į patogesnę, jų veikimo principas jau yra arti savo efektyvumo ribos. „Saulės kolektorių selektyvo absorbcija yra 95 %, todėl tobulėjimui likę labai nedaug. Daugiau galimybių tobulėjimui turi elektrą gaminantys saulės elementai, kurie ateityje tikrai tobulės, nes vidutinis jų naudingumas yra 13 %. Manau, kad brangstant įprastiniams šaltiniams bei griežtėjant ekologiniams reikalavimams matysime vis daugiau šilumą bei elektrą gaminančius kolektorių ant stogų. Ne daug kas žino, kad ir Lietuvoje nuo 2021 m. bus reikalavimas kiekviename naujai statomame name naudoti bent 50% energijos, išgautos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip pat šiuo metu kolektoriai tampa eksterjero dalimi – dėl jų naudingumo neabejojame, tačiau jie galbūt neatrodo labai estetiškai, todėl populiarėja į stogo dangą įmuntojamos saulės kolektorių sistemos, kolektoriai tvirtinami ant sienos kaip fasado elementas ir panašiai“, - pasakoja pašnekovas.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.