Sužinokite, kaip išsivaduoti iš kalkių

 (19)
Kur vanduo – ten ir kalkių rizika. Jos gali atsirasti ant vidinių vamzdžių sienelių, ant elektrinių prietaisų – vandens šildytuvo, skalbimo mašinų, indaplovių kaitinimo elementų, taip pat ant langų stiklų ar vonios paviršių. Tačiau tai nėra geležinė taisyklė, mat kalkėjimu galima pasirūpinti.
Sužinokite, kaip išsivaduoti iš kalkių
© Shutterstock nuotr.

Kalkėjimas yra tiesiogiai susijęs kietu vandeniu. Kietas vanduo – tai toks, kuriame yra didelis kiekis ištirpusių kalcio ar magnio druskų. Šios druskos, per ilgą laiką ir ypač esant aukštesnei temperatūrai nusėda ant jūsų prietaisų paviršių. Tiesa, šis kiekis "dideliu" vadinamas sąlyginai -kietu vanduo laikomas tada, kai ištirpusių druskų koncentracija siekia 80-120 mg/l. Minkštame vandenyje druskų būna iki 20 mg/l. Centralizuotai tiekiamas vanduo yra tiriamas ir jo kietumas paprastai neviršija normų (pavyzdžiui, deklaruojama, kad Vilniuje ir Kaune vanduo yra vidutinio kietumo). Vanduo iš šulinio ar kitų šaltinių dažniau būna kietas, kita vertus, įsirengiant gręžinius dažniausiai įsirengiama ir keli vandens gerinimo filtrai, iš kurių vienas gali būti ir minkštinimo filtras.

Kieto vandens nustatymui namų sąlygomis galite naudoti specialias tam skirtas juosteles. Jos pakankamai tiksliai parodys, koks kiekis druskų yra ištirpęs jūsų naudojamame vandenyje. Vienas iš liaudiškų metodų nustatyti kietumą yra pakišti ir patrinti muilą po bėgančiu vandeniu. Teigiama, kad jei vanduo kietas, toks muilas neputos. Vis dėlto, toks metodas jokių tikslesnių rodiklių nesuteikia.

Gera žinia ta, kad žmogui nei kietas, nei minkštas vanduo nekenkia, be to, kietame vandenyje ištirpusios druskos jums yra naudingos. Kartais netgi teigiama, kad vanduo gali būti „per minkštas“ - t. y. druskų jame gali trūkti. Tačiau nors žmogus su kietu ir minkštu vandeniu draugauja puikiai, mūsų prietaisams tai gali pakenkti. Apkalkėjimo efektas bene geriausiai matomas elektriniuose virduliuose - turbūt ne vienas iš mūsų esame šį prietaisą valę. Tačiau valyti virdulį yra viena, kadangi mes matome apnašas ir galime sekti, kada jį reikėtų valyti, be to, užtenka kad ir nedidelio kiekio acto ar citrinos rūgšties. Blogoji žinia ta, kad panašūs procesai vyksta ir ant mūsų vandens šildytuvo, skalbyklės, indaplovės kaitinimo elementų bei vamzdynuose. Kuo tai pavojinga?

Apkalkėjusiam kaitinimo elementui reikia daugiau energijos norint sušildyti aplink jį esantį vandenį, tad prietaisas tampa vis mažiau ekonomišku, apkalkėjęs vandens šildytuvas prišildys mažiau vandens, o galiausiai gali netgi perdegti. Kalkėjant vamzdžiams mažėja vandens pralaidumas, per ilgą laiką jie gali užsikimšti.

Apsisaugojimo nuo kalkių būdai

Vandens minkštinimas. Jei vanduo bus „minkštas“, problemų su kalkėmis neturėsite ar turėsite labai mažai. Yra siūloma daugybė būdų šiai problemai spręsti.

Vandens filtravimas. Vienas dažnesnių rinkoje siūlomų sprendimų yra vandens filtrai, kurie remiasi jonų mainų principu. Tokie filtrai filtruodami atitekantį vandenį kalcio ir magnio jonus pakeičia natrio jonais. Filtrus reikia ir prižiūrėti, tiesa, pažangiausi modeliai to reikalauja pakankamai retai.

Atbulinio osmoso sistema. Tai filtras, naudojamas itin švaraus vandens gavimui, kadangi siaura jo membrana sulaiko daugelį medžiagų. Dažnai tokie filtrai naudojami pramonėje ar vandens valymui nuo bakterijų ir teršalų, tačiau deklaruojama, kad įdiegę tokį sprendimą galite pasirūpinti ir vandens kalkėjimu.

Elektromagnetiniai nukalkintojai. Ne visi naudojami prietaisai, kurie neleidžia vandeniui kalkėti veikia kaip filtrai mums suprantama prasme. Elektromagnetiniu principu veikiantys prietaisai irgi yra naudojami nukalkinimui, tačiau jie vandens nefiltruoja, t. y. nekeičia vandens kietumo, o priverčia kalcį kristalizuotis. Taip jis nepašalinamas, tačiau ir nenusėda ant sienelių ar paviršių, o yra išplaunamas kartu su vandeniu.

Rinkdamiesi nukalkinimo būdą, būtinai išnagrinėkite visą prie prietaiso pateikiamą informaciją, kadangi kai kuriais atvejais vanduo gali tapti „„agresyvus“ kitų paviršių atžvilgiu – padidėti korozija ar medžiagų įgeriamumas. Būtent todėl renkantis būtina domėtis, ką garantuoja gamintojai.

Taip pat reikia prisiminti, kad minkštinant vandenį prisideda ir papildomos išlaidos, kurios, svyruoja priklausomai nuo pasirinkto būdo.

Valymas

Pagrindinis principas valymui – naudojami įvairūs rūgštinio pagrindo valikliai ar buitinės rūgštys (tokios kaip actas). Daugelio prietaisų kalkėti linkusių prietaisų kaitinimo elementai gali būti išimti ir išvalyti rankiniu būdu, tiesa, toks metodas reikalauja daugiau pastangų. Indaplovėms ir skalbimo mašinoms apsisaugoti nuo kalkėjimo yra skirtos specialios tabletės, tačiau vandens šildytuvus greičiausiai teks arba patiems valyti rankiniu būdu, arba kviestis specialistus. Esant vidutiniškai minkštam vandeniui, daugelio buities prietaisų kaitinimo elementai gali po truputį kalkėti, tačiau jei prietaisus keičiate gana dažnai, iki kol pakeisite seną prietaisą nauju, jų efektyvumas gali sumažėti tik nežymiai.

Valyti paviršius, kuriuos pasiekiate ir ant kurių kaupiasi kalkės (dušai, kriauklės, langų stiklai) valyti reikia bet kokiu atveju, tačiau tai padės ir apsisaugoti nuo jų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.