Suodžių gaisras: priežastys ir pasekmės

 (9)
Ugniagesiai skelbia, kad kasmet maždaug dešimtadalis gaisrų kyla dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių. Pernai tokių nelaimių visoje Lietuvoje įvyko apie 900. Kaip išvengti nepageidaujamų liepsnų, pataria kaminų specialistai.
Suodžių gaisras: priežastys ir pasekmės
© Shutterstock nuotr.

Dūmtraukis – kanalas, kuriuo pašalinami dūmai.
Kaminas – konstrukcija, kurioje yra dūmtraukis, taip pat gali būti viena ar kelios ventiliacijos angos.

Kur slypi pavojus?

Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, tačiau suodžių gaisras yra labai pavojingas reiškinys. Nors nemažai gyventojų mano, kad užsidegus suodžiams, jie tiesiog išdegs ir taip dūmtraukis išsivalys, iš tiesų čia slypi pavojus supleškėti visam namui. Kaip teigia ugniagesiai, kaminas yra pats pavojingiausias ir silpniausias kietuoju kuru maitinamų krosnių ar katilų elementas, mat jame kaupiasi suodžiai ir kitos dervos.

Intensyviai degant suodžiams, liepsnos temperatūra siekia maždaug 1000–1200 °C. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos ir įdėklai, taigi dažnai dūmtraukis įtrūksta, o liepsna išplinta. Nenuostabu, kad, pasak ugniagesių, tai dažna apsinuodijimų smalkėmis ir namo užsidegimo priežastis.

Kaip apsisaugoti

Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės nurodo kaminą valyti ir šildymo sezono metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Tačiau „Schiedel“ specialistas Artūras Eigminas pataria šildymo sezono metu jį tikrinti dar dažniau – bent kartą per savaitę. „Tai paprasta padaryti dienos metu veidrodėliu pažiūrėjus pro kamino išvalymo angą į dangų. Jei jis apsinešęs, tai tikrai pamatysite. Apžiūrėti išorinę konstrukciją irgi būtina, o aptikus menkiausią pažeidimą būtina nedelsiant susirūpinti“, – sako jis.

Specialistas pasakoja, kad suodžių susikaupia mažiau, jeigu įdėklo sienelės yra lygios ir nėra kampų, todėl geriausia, kad kamino skerspjūvis būtų apvalus, o ne kvadratinis ar stačiakampis. Tačiau labiausiai suodžių kaupimasis priklauso nuo šildymo prietaiso eksploatavimo sąlygų: jeigu naudojamas kokybiškas kuras (pavyzdžiui, ne drėgnesnis nei 20 proc.), dervų ant dūmtraukio sienelių susikaups mažiau.

Kad kaminą galima būtų pavadinti geru, būtina, kad jis būtų apvalaus skerspjūvio, turėtų kiek įmanoma lygesnį vidaus paviršių ir išliktų saugus bei nepažeistas suodžių gaisro metu: jo konstrukcija negali iširti arba perkaisti.

„Dažnai kaminą po suodžių gaisro tenka remontuoti, o blogiausiu atveju – keisti, mat nekokybiški keraminiai ar plytiniai kaminai gaisro metu trūkinėja, o plieniniai deformuojasi. Be to, po suodžių gaisro pasikeičia įdėklo medžiagos savybės: tarkim, žemos klasės nerūdijantis plienas, paveiktas tokios temperatūros, pradeda rūdyti“, – pasakoja A. Eigminas.

KĄ DARYTI UŽSIDEGUS SUODŽIAMS KAMINE?

• Pirmiausia: niekada nenaudokite vandens užsidegusio kamino gesinimui! Intensyvaus degimo atveju kreozoto* liepsnos temperatūra būna maždaug 1000–1200 °C. Užpylus vandens, šis iš karto išgaruoja dūmtraukio viduje, taigi staigiai padidėja tūris, mat 1 l vandens 100 °C temperatūroje virsta apie 1700 l vandens garų. Taigi kaminas staigiai plyšta ir liepsna išplinta aplinkui.
*Kreozotas – cheminė medienos pirolizės produktų arba akmens anglių deguto frakcija; gelsvas aliejinis aštraus kvapo ir deginančio skonio skystis, vartojamas medžiui impregnuoti ir farmacijoje (kaip antiseptikas).

• Gesinimo putos taip pat nenaudotinos tokio gaisro gesinimui, mat, priklausomai nuo putų tipo, jos veikia kaip ir vanduo.

• Degančius suodžius galima gesinti milteliais arba anglies dioksidu, tačiau reikia žinoti, kaip tiksliai tai daryti. Tokių technologijų naudojimas labai sunkus: gesinimo medžiaga turi būti švirkščiama iš apačios. Jei tai atliekama netinkamai, pavyzdžiui, gesinimo agento įšvirškus per daug, galima viršyti kamino pajėgumus.

• Vienintelis patikimas suodžių gaisro gesinimo būdas – kviesti ugniagesius, o tuo metu patiems per kamino apačioje esančią angą semti krintančias žarijas ir taip mažinti temperatūrą dūmtraukyje.

• Degant suodžiams geriausia nesiimti gesinimo patiems, o pasirūpinti, kad būtų nedelsiant pašalintos šalia kamino esančios degios medžiagos, pavyzdžiui, drabužių spinta, knygų lentynos ar tiesiog bet kokie galintys užsiliepsnoti daiktai. Jeigu kamino paviršius bus atviras ir turės galimybę aušintis, gaisro nuo jo tikimybė stipriai sumažėja.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.