Skaitytojo patirtis: klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį

 (11)
Stogo apšiltinimas reikalauja ir laiko, ir pinigų. Tad keliaujame toliau - šįkart dalijamės patirtimi apie antrąjį stogo šiltinimo sluoksnį.
<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.

Stogo apšiltinimas, kuris 25 cm storio, reikalauja gegnių pastorėjimo. Gegnių standartinis plotis 20 cm, taigi kalami 5 cm bruseliai. Ir tai darbas reikalaujantis daug kantrybės ir laiko. Užtruko šis darbas tėčiui 5 dienas. Krosnelė šiam momentui sušildo patalpas iki 14 laipsnių (lauke apvalus nulis) - daug šilumos sugeria ir dar sugers įšalusios sienos, na, ir dar užkimšta anga didžiajame kamine, kur jungiasi katilas - pro tą angą šiltas oras smagiai sau lėktų... ir lėkė su vėjeliu, kol tėtis nepastebėjo.

Aš tuo tarpu labai džiaugiuosi, kad laiku spėjau krosnelę įsigyti - tėtis sau šiltai gali darbuotis. Negali gi sakyti, kad "komfortiškai" - užvertus galvą ir iškėlus rankas tikrai labai sunku. Bet džiugina į priekį sparčiai judantis darbas.

Kaip atrodo stogas su ant gegnių pritvirtintais bruseliais galime matyti pagrindinėje straipsnio nuotraukoje.

Bruseliai kalami ne išilgai gegnių, o skersai. Paskutinis vatos sluoksnis uždengia gegnes ir tokiu būdu pagerinama šiluminė varža tose vietose, kur tik gebgnės, o ne vata. Gegnių (kurios 20 cm storio)šiluminė varža apie 1,5 - todėl jas pravartu uždengti bent 5 cm vatos sluoksniu.

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.


<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.

Viena gegnė kažkokiu būdu žemiau nei kitos (ji eina susiėjime stogo šlaitų, tai gal todėl...), pasukęs galvą tėtis (lubos juk turi būto lygios) - bruseliuose išpjovė tarpus, kad visi bruseliai būtų vienodame lygyje. Čia štai matosi tie įpjovimai:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.

Ir pradėtas paskutinis sluoksnis vatos dėti. Šis plonas sluoksniukas dedamas ant prieš tai įdėto 20 cm sluoksnio vatos. Čia nuomonės gali būti dvi: kai kurie sako, kad reikėtų prieš paskutinį 5 cm sluoksnį dėti garo izoliacinę plėvelę, o tuomet jau ant jos dėti vatą. Kitų nuomone, mano kuklia nuomone taip pat, geriau sudėti visą vatą, o tada jau tą apsaugą nuo garų drėgmės. Kodėl - tiesiog man kažkaip nekyla rankos nuo garų neapsaugoti 5 cm vatos sluoksnio. Argumentas, jog plėvelė tvirtinimi vietose praduriama - tai manau, galima tai išspręsti specialiomis juostomis, užklijuonant tas nuodėmingas vietas. Tiesa, pas mane beveik nėra laidų palubėje - laidai visi po užbetonuotomis grindimis. Skylės garo izoliacijoje atsiras tik ten, kur išlenda priešgaisrinės signalizacijoa laidai, o taip pat kur numatyti vėdinimo kaminėliai (vonia ir virtuvė). Bet tikrai yra dedančių pirma garo izoliaciją, o tuomet paskutinį vatos sluoksnį, ir tai yra kiek aiškinausi - irgi variantas.

Paskutinį 5 cm sluoknį reika iškarti tvirtinti virvute. Tvirtinama ta virvutė prie vinukų plačia skrybėle - tokių po vasaros darbų liko milijonas, ir labai šiam reikalui tinkami. Štai vaizdelis tokio vinuko, jau dirbančio savo darbą, iš arti:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.

O štai čia matosi 5 cm vatos sluoksnis ant pradinio sluoksnio:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.

Drįstu teigti, kad statantiems kaip madinga sakyti "sau" - tokį darbą daryti geriausia patiems...nes tikrai tvarkingai - kruopščiai viską sudėti - reikia atsakingo kruopštumo. O juk sandarumas šiltinimo darbuose yra bene svarbesnis dalykas nei šiltinimo sluoksnio storis...

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> klojame antrą stogo šiltinimo sluoksnį
© Asmeninio albumo nuotr.

Ką gi, laukia paskutinio vatos sluoksnio sudėjimo nelengvas darbas. Iš pirmam sluoksniui skirtos vatos liko nesunaudotos 2 pakuotės - kažkaip apsiskaičiavom, nors buvome numatę, jos gegnės irgi užima t.t. stogo ploto dalį. Įdomu, kaip bus su 5 cm vata. Statybinių medžiagu likučiai - ne itin pigus "malonumas", kol kas - pati patikėti negaliu - tų likučių itin mažai, beveik kad nėra.

Šaltinis: Statau sodybą

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.