Stogo apšiltinimas, kuris 25 cm storio, reikalauja gegnių pastorėjimo. Gegnių standartinis plotis 20 cm, taigi kalami 5 cm bruseliai. Ir tai darbas reikalaujantis daug kantrybės ir laiko. Užtruko šis darbas tėčiui 5 dienas. Krosnelė šiam momentui sušildo patalpas iki 14 laipsnių (lauke apvalus nulis) - daug šilumos sugeria ir dar sugers įšalusios sienos, na, ir dar užkimšta anga didžiajame kamine, kur jungiasi katilas - pro tą angą šiltas oras smagiai sau lėktų... ir lėkė su vėjeliu, kol tėtis nepastebėjo.
Aš tuo tarpu labai džiaugiuosi, kad laiku spėjau krosnelę įsigyti - tėtis sau šiltai gali darbuotis. Negali gi sakyti, kad "komfortiškai" - užvertus galvą ir iškėlus rankas tikrai labai sunku. Bet džiugina į priekį sparčiai judantis darbas.
Kaip atrodo stogas su ant gegnių pritvirtintais bruseliais galime matyti pagrindinėje straipsnio nuotraukoje.
Bruseliai kalami ne išilgai gegnių, o skersai. Paskutinis vatos sluoksnis uždengia gegnes ir tokiu būdu pagerinama šiluminė varža tose vietose, kur tik gebgnės, o ne vata. Gegnių (kurios 20 cm storio)šiluminė varža apie 1,5 - todėl jas pravartu uždengti bent 5 cm vatos sluoksniu.
Viena gegnė kažkokiu būdu žemiau nei kitos (ji eina susiėjime stogo šlaitų, tai gal todėl...), pasukęs galvą tėtis (lubos juk turi būto lygios) - bruseliuose išpjovė tarpus, kad visi bruseliai būtų vienodame lygyje. Čia štai matosi tie įpjovimai:
Ir pradėtas paskutinis sluoksnis vatos dėti. Šis plonas sluoksniukas dedamas ant prieš tai įdėto 20 cm sluoksnio vatos. Čia nuomonės gali būti dvi: kai kurie sako, kad reikėtų prieš paskutinį 5 cm sluoksnį dėti garo izoliacinę plėvelę, o tuomet jau ant jos dėti vatą. Kitų nuomone, mano kuklia nuomone taip pat, geriau sudėti visą vatą, o tada jau tą apsaugą nuo garų drėgmės. Kodėl - tiesiog man kažkaip nekyla rankos nuo garų neapsaugoti 5 cm vatos sluoksnio. Argumentas, jog plėvelė tvirtinimi vietose praduriama - tai manau, galima tai išspręsti specialiomis juostomis, užklijuonant tas nuodėmingas vietas. Tiesa, pas mane beveik nėra laidų palubėje - laidai visi po užbetonuotomis grindimis. Skylės garo izoliacijoje atsiras tik ten, kur išlenda priešgaisrinės signalizacijoa laidai, o taip pat kur numatyti vėdinimo kaminėliai (vonia ir virtuvė). Bet tikrai yra dedančių pirma garo izoliaciją, o tuomet paskutinį vatos sluoksnį, ir tai yra kiek aiškinausi - irgi variantas.
Paskutinį 5 cm sluoknį reika iškarti tvirtinti virvute. Tvirtinama ta virvutė prie vinukų plačia skrybėle - tokių po vasaros darbų liko milijonas, ir labai šiam reikalui tinkami. Štai vaizdelis tokio vinuko, jau dirbančio savo darbą, iš arti:
O štai čia matosi 5 cm vatos sluoksnis ant pradinio sluoksnio:
Drįstu teigti, kad statantiems kaip madinga sakyti "sau" - tokį darbą daryti geriausia patiems...nes tikrai tvarkingai - kruopščiai viską sudėti - reikia atsakingo kruopštumo. O juk sandarumas šiltinimo darbuose yra bene svarbesnis dalykas nei šiltinimo sluoksnio storis...
Ką gi, laukia paskutinio vatos sluoksnio sudėjimo nelengvas darbas. Iš pirmam sluoksniui skirtos vatos liko nesunaudotos 2 pakuotės - kažkaip apsiskaičiavom, nors buvome numatę, jos gegnės irgi užima t.t. stogo ploto dalį. Įdomu, kaip bus su 5 cm vata. Statybinių medžiagu likučiai - ne itin pigus "malonumas", kol kas - pati patikėti negaliu - tų likučių itin mažai, beveik kad nėra.
Šaltinis: Statau sodybą
