Skaitytojo patirtis: grindinio šildymo išvedžiojimas

 (66)
Ir toliau dalijamės skaitytojų patirtimis. Jei ir Jūs turite nuotraukų ar rašote tinklaraštį laukiame laiškų: info@daraupats.lt
<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Ką galiu dabar pasakyti dėl 20 mm vamzdžio pasirinkimo:
- nėra sunku, nors būtų buvę geriau, jeigu būtų šilčiau - kuo šilčiau, tuo lengviau jį lankstyti, paklusnesnis jis.
- kuo šalčiau, tuo darbai einasi lėčiau, ir tuo atsargiau reikia su tuo vamzdžiu elgtis, kad jokiu būdu neperlenkti.
- sakyčiau, jeigu tokį vamzdį visąlaik tektų vynioti ne aukštesnėj nei +10 laipsnių temperatūroj, patarčiau nesiryžti. Bet mano patarimas paremtas tik gandais, kad plonesnį vamzdį vynioti lengviau (tokio nevyniojau, ir nežinau ar tikrai lengviau)
- na, ir, žinoma, tokio storio vamzdį tvirtinti reikia tik prie tinklo, kitaip nelaikys, ir esu patenkinta pasirinkimu tvirtinti vielutėmis, o ne dirželiais - jas prisukant su tėtės adaptuotu įrankiu darbas tikrai palengvinamas.
- tvirtinome maždaug kas 60 cm, ten kur statesni posūkiai - tankiau. Kadangi buvo atvažiavę betonuotojai apžiūrėti objekto - iškart perspėjo, kad reikia tvirtai ir tankiau pritvirtinti, kad jie bepildami ir su žarna besiplaikstydami neišmuštų ir neišjudintų iš vietos vamzdelių.
- kampų fiksatoriai - tikra pagalba, kai reikia išlenkti 90 laipsnių kampą prie būsimo kolektoriaus.
- labai geras patarimas buvo, kad iš pradžių kiekvieną kontūrą nusibraižyti ant popieriaus ir pagal tą planelį vynioti. Pirmą ir vienintelį kartą gyvenime tai darant - tikrai padeda, manau, be to plano būtų pakrikę nervai.
- kiekvieną kontūrą išvedžiojus, reikia užrašyti jo ilgį (vamzdis kas metrą turi matmenį) - bus lengviau vėliau subalansuoti, žinant tikslius ilgius.

Kas nustebino - pagal projektą vamzdžio turėjo būti išvyniota 860 m, išvyniota 700. Kadangi projektas buvo toks, kad kiekienas kontūro ilgis buvo skaičiai po kablelio - gavojau, kad čia jau taip labai tiksliai. Išvedžiojus pirmą kontūrą, vietoj 118,5 m suskaičiavome tik 102. Ir taip su visais - paklaida po 20 - 30 metrų. Juokingiausia, kad santechnikas, darbuodamasis su vandentiekiu, per keletą minučių įvetinęs plotą, vamzdelius, pasakė - "reikės jums 700 metrų, kam čia tiek daug jums priskaičiavo". Ką gi, jis pasirodo buvo teisus. Dabar jau tik juokas ima iš projektuotojo preciziškumo, jis pasirodo popierinis tik. Na, bet tikiuosi (labai tikiuosi), kad bus šilta ir kad dėl neteisingai suskaičiuotų kontūrų ilgių visa kita visgi suskaičiuota - aš juk netikrinau tų skaičiavimų, pasitikėjau kad viskas gerai. Buvo prie ankstesnių įrašų diskusiija ar nėra blogai, kad tokie ilgi kontūrai, tai praktikoje gavosi taip, kad ilgiausias kontūras tik 102 metrai.

Beje, vamzdžių buvo 2 rulonai, todėl stengėmės vynioti tokio ilgio kontūrus (kiek tai buvo įmanoma nuspėti...), kad pirmo likutis būtų kuo mažesnis, taigi liko 23 m (manau, tikrai tokio ilgio nepriims atgal, kur tokį trumpą dėsi):

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kaip matote pagrindinėje nuotraukoje, iš pradžių labai stengėmės daryti viską pagal brėžinį su gan stačiais užlenkimais, po to atsipalaidavome, tambūro kontūrą vedžiojom esant šalčiausiai temperatūrai, tai kampai tapo tokie aptakūs, matosi kur įėjimas ir išėjimas - pernelyg daug nevingiuoja, ir tai visiškai nebūtina, mano manymu.

Atvažiavus betonuotojams apsižiūrėti buvo numatyta kur darys kompensacinę siūlę, nes patalpa (svetainė - virtuvė) didelė, 50 kvadratų, taigi per viduriuką eis ta siūlė, pasižymėjome ją šniūreliais, kad per ją eitų tik įeinantis ir išeinantys dviejų kontūrų vamzdžiai, it tose vietose po to uždėjome "šarvus". Štai būsimosios siūlės traektorija:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Man planuojant elektrą šovė "nuostabi" mintis turėti rozetę grindyse. Na, patalpa didelė, ir bus gražu mažas staliukas prie sofos, o ant staliuko koks toršeras, ir jis pasijungtų patogiai čia pat į tą rozetę grindyse. Tuomet aš dar nežinojau, kad tam reikia specialios rozetės, ir kad tas malonumas kainuoja maždaug 50 eurų. Bet šaukštai po pietų, laidai privesti, ir reikia palikti tos rozetės dėžutės dydžio neužbetonuotą erdvę, kad ji po to į grindis gražiai sulįstų. Taigi tai išsprendėme su 10 cm aukščio putplasčiu: skylutė laidams, pririšom šniūreliu prie tinklo, tikimės, atlaikys betono pliūpsnį:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Po vieno pirmadienio, vieno ketvirtadienio vakaro ir dar savaitgalio vaizdelis buvo toks, belikęs vienas virtuvės kontūras, paliktas šiai dienai:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Na, o šiandien užbaigėm paskutinį kontūrą. Per kiek galima sparčiai dirbant išvedžioti? Jeigu lauke gan šilta, jūsų nekamuoja radikulitas, pradedat darbuotis 9 ryto ir baigiat 20 val vakare - 10 mūsų kontūrų (700 m), dviese - manau, per porą dienų. Mes neskubėjome, pavyko per keletą dienelių. Štai viena dalis:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Štai kita namo dalis:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

O čia pažymėti G - grįžtantys vamzdžiai, ilgiai, po to dar užrašėme kurio kuris kambario:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Tarpduriuse uždėjom šarvus. Tas gofruotas vamzdis buvo prapjaunamas ir užmaunamas, maždaug po 50 cm.

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

O čia iš mažojo tualeto (jame kolektorius ir bus) tiek išeina, reikės dar sutvarkyti ir gražiai pritvirtinti:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo išvedžiojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Taigi sunaudota:
690 m vamzdžio;
3000 vielučių;
20 kampų fiksatorių;
šarvo - rulone 50 m, sunaudota mažiau nei pusė.

Pasiskolinta:
- agregatas su kuriuo patogu vamzdį išvynioti;
- įrankis vamzdžio pjaustymui.

Išradimai:
- senas geras išradimas vielutės užvyniojimui, toks pats, kaip kad tvirtinome armatūrą darant pamatus;
- paskutinį kontūrą vyniojant vamzdis labai pradėjo sukiotis, tai jį geriau sutvarkyti - išvynioti kiek daugiau ir atsukti taip, kad neeitų spirale, bet čia to neaprašysi, reikia atsargiai gyvai bandyti, nes tikrai kai tas vamzdis "susigarbanoja" - ne itin patogu.

Baimės:
- kad vielutė pažeis vamzdį. Nelabai ji gali tai padaryti, nes ją pernelyg daug užsukus - ji nutrūksta. Taigi reikia "įsicinkinti" ir užsukti nei per mažai (kad laisva nebūtų), nei per daug (kad nenutrūktų)
- kad vamzdis užsilenks - čia tikrai reikia labai atsargiai. Tėtis darė tai tiesiog atsargiai rankomis, būna, kad tai atlieka su spyruokle.

Šaltinis: Statau sodybą

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?