Šiltiname stogą: kaip išvengti didžiausių klaidų

 (1)
Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.
© Shutterstock

Stogas – viena jautriausių šalčiui vietų. Norint šiltų ir sandarių namų, svarbu tinkamai juos apšiltinti ir nedaryti tipinių klaidų, kurios ateityje gali pridaryti rimtų nemalonumų. Pasak T. Čerausko, tinkamai neapšiltinus ir neužsandarinus stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali būti didesnis nei 30 proc.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – apšiltinimo medžiagų nesluoksniavimas. Siekiant išvengti šalčio tiltų, kiekvienas apšiltinimo sluoksnis turi būti perslenkamas taip, kad nesutaptų su prieš tai paklotu sluoksniu. Pavyzdžiui, jei stogą ketinama apšiltinti 45 cm storio medžiagos sluoksniu, tai patartina suskirstyti apšiltinimo medžiagą į 2 sluoksnius ir jais iškloti stogą. T. Čerauskas pataria, kad polistireninis putplastis tarp gegnių turi būti įspaudžiamas tvirtai, su pasipriešinimu. Be to, patariama plokštes per plotį pjauti statybvietėje, pagal realų atstumą tarp gegnių.

Ne laiku numatomos angos stoge – garantuotos sandarumo problemos. Prieš apšiltinant stogą, ypač svarbu suplanuoti angas, skirtas nutiesti įvairioms komunikacijoms ar kitiems įrenginiams. To nepadarius laiku ir pirmiau apšiltinus stogą, papildomai padaromos angos, kurios paveikia stogo apšiltinimo sandarumą. Apšiltinimo medžiagoje lieka didelių tarpų, sujudinamas visas susluoksniavimas, todėl tinkamai iš naujo užsandarinti apšiltinimą tampa ypač sudėtinga.

Įmonės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas primena, kad priešingai nei vata, polistireninis putplastis nepraleidžia vėjo, todėl jam nereikalinga vėjo izoliacija, kuri neretai sukelia šiltinimo problemas.

„Polistireninis putplastis apsaugomas dviem plėvelėmis – iš apačios garo izoliacija, kuri turi būti klojama labai atsakingai, be jokių plyšių ir skylių – ji nepraleidžia vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn, o iš viršaus difuzine plėvele. Ji praleidžia drėgmės garus viena kryptimi – iš izoliacinės medžiagos į ventiliuojamą oro tarpą, bet nepraleidžia kita kryptimi – iš oro tarpo atmosferinės drėgmės link izoliacinės medžiagos“, – sako T. Čerauskas.

Šiltinant stogą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia yra namo konstrukcija. Kuo sudėtingesnė namo konstrukcija ir kuo daugiau stoge yra užlenkimų ir sunkiai prieinamų vietų – tuo sudėtingiau bus apšiltinti ir užsandarinti stogą. Prieš renkantis medžiagas, verta pasiteirauti nepriklausomo specialisto, kokia medžiaga tiktų labiausiai, nes tik įvertinus stogo konstrukciją, galima surasti optimalų variantą.

T. Čerauskas pataria atkreipti dėmesį ir į šiek tiek pasikeitusius šilumos izoliacijos sluoksnio reikalavimus. Nusprendus pačiam imtis šiltinimo darbų, verta atkreipti dėmesį į šių reikalavimų svarbą, nes neteisingai atlikus darbus, namas ne tik praras šilumą, bet ir neatitiks reikalavimų

„Gegnės yra labai laidžios ir stogo konstrukcijos varžą mažina bent jau 15 proc., todėl izoliacinį sluoksnį reikia didinti. Galima paaukštinti gegnes brusais, dažniausiai gegnių apačioje yra dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis“, – sako T. Čerauskas

Stogo apšiltinimas apima ne vieną sluoksnį medžiagų. Svarbi ne tik izoliacinė medžiaga, tačiau ir vandens garams laidi plėvelė bei teisingai įrengti vėdinimo oro tarpai. „Difuzinė plėvelė yra glaudžiama prie šilumos izoliacijos plokščių, todėl renkantis ją reikėtų atkreipti dėmesį į jos storį. Rekomenduočiau naudoti plėvelę, kurios storis ne didesnis kaip 0,02 m. Virš šios plėvelės, turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinimo oro tarpas“, – primena specialistas.

T. Čerauskas rekomenduoja baigus darbus, atlikti ir vidinių apšiltintų sienų bei stogo temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.