Šiltiname stogą: kaip išvengti didžiausių klaidų

 (1)
Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.
© Shutterstock

Stogas – viena jautriausių šalčiui vietų. Norint šiltų ir sandarių namų, svarbu tinkamai juos apšiltinti ir nedaryti tipinių klaidų, kurios ateityje gali pridaryti rimtų nemalonumų. Pasak T. Čerausko, tinkamai neapšiltinus ir neužsandarinus stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali būti didesnis nei 30 proc.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – apšiltinimo medžiagų nesluoksniavimas. Siekiant išvengti šalčio tiltų, kiekvienas apšiltinimo sluoksnis turi būti perslenkamas taip, kad nesutaptų su prieš tai paklotu sluoksniu. Pavyzdžiui, jei stogą ketinama apšiltinti 45 cm storio medžiagos sluoksniu, tai patartina suskirstyti apšiltinimo medžiagą į 2 sluoksnius ir jais iškloti stogą. T. Čerauskas pataria, kad polistireninis putplastis tarp gegnių turi būti įspaudžiamas tvirtai, su pasipriešinimu. Be to, patariama plokštes per plotį pjauti statybvietėje, pagal realų atstumą tarp gegnių.

Ne laiku numatomos angos stoge – garantuotos sandarumo problemos. Prieš apšiltinant stogą, ypač svarbu suplanuoti angas, skirtas nutiesti įvairioms komunikacijoms ar kitiems įrenginiams. To nepadarius laiku ir pirmiau apšiltinus stogą, papildomai padaromos angos, kurios paveikia stogo apšiltinimo sandarumą. Apšiltinimo medžiagoje lieka didelių tarpų, sujudinamas visas susluoksniavimas, todėl tinkamai iš naujo užsandarinti apšiltinimą tampa ypač sudėtinga.

Įmonės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas primena, kad priešingai nei vata, polistireninis putplastis nepraleidžia vėjo, todėl jam nereikalinga vėjo izoliacija, kuri neretai sukelia šiltinimo problemas.

„Polistireninis putplastis apsaugomas dviem plėvelėmis – iš apačios garo izoliacija, kuri turi būti klojama labai atsakingai, be jokių plyšių ir skylių – ji nepraleidžia vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn, o iš viršaus difuzine plėvele. Ji praleidžia drėgmės garus viena kryptimi – iš izoliacinės medžiagos į ventiliuojamą oro tarpą, bet nepraleidžia kita kryptimi – iš oro tarpo atmosferinės drėgmės link izoliacinės medžiagos“, – sako T. Čerauskas.

Šiltinant stogą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia yra namo konstrukcija. Kuo sudėtingesnė namo konstrukcija ir kuo daugiau stoge yra užlenkimų ir sunkiai prieinamų vietų – tuo sudėtingiau bus apšiltinti ir užsandarinti stogą. Prieš renkantis medžiagas, verta pasiteirauti nepriklausomo specialisto, kokia medžiaga tiktų labiausiai, nes tik įvertinus stogo konstrukciją, galima surasti optimalų variantą.

T. Čerauskas pataria atkreipti dėmesį ir į šiek tiek pasikeitusius šilumos izoliacijos sluoksnio reikalavimus. Nusprendus pačiam imtis šiltinimo darbų, verta atkreipti dėmesį į šių reikalavimų svarbą, nes neteisingai atlikus darbus, namas ne tik praras šilumą, bet ir neatitiks reikalavimų

„Gegnės yra labai laidžios ir stogo konstrukcijos varžą mažina bent jau 15 proc., todėl izoliacinį sluoksnį reikia didinti. Galima paaukštinti gegnes brusais, dažniausiai gegnių apačioje yra dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis“, – sako T. Čerauskas

Stogo apšiltinimas apima ne vieną sluoksnį medžiagų. Svarbi ne tik izoliacinė medžiaga, tačiau ir vandens garams laidi plėvelė bei teisingai įrengti vėdinimo oro tarpai. „Difuzinė plėvelė yra glaudžiama prie šilumos izoliacijos plokščių, todėl renkantis ją reikėtų atkreipti dėmesį į jos storį. Rekomenduočiau naudoti plėvelę, kurios storis ne didesnis kaip 0,02 m. Virš šios plėvelės, turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinimo oro tarpas“, – primena specialistas.

T. Čerauskas rekomenduoja baigus darbus, atlikti ir vidinių apšiltintų sienų bei stogo temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Namų apšiltinimo sezonas: ką verta žintoti apie polistireninį putplastį (26)

Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimo medžiagas? (3)

Atėjo pavasaris ir prasidėjo statybų sezonas. Augant reikalavimams dėl pastatų energinio naudingumo, vis aktualesnis tampa apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Šiuo metu įvairūs gamintojais siūlo skirtingų rūšių apšiltinimo medžiagas, todėl kyla klausimas – į ką atkreipti dėmesį, renkantis statinio „kailinius“.

Daugiabučių renovacija: koks fasadas tinkamiausias?

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“, kurią surengė Lietuvos statybininkų asociacija, VGTU, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir Polistireninio putplsačio asociacija, metu buvo aptarti daugiabučių fasadai, jų privalumai bei trūkumai.

Darau pats: dažniausios namų šiltinimo klaidos (27)

Vis brangstantis kuras ir griežtėjantys reikalavimai statinių energiniam naudingumui verčia šalies gyventojus didelį dėmesį skirti pastatų apšiltinimo medžiagoms. Deja, pasak bendrovės „Kauno šilas“, gaminančios polistireninį putplastį, pardavimų vadovo Tomo Čerausko, nors gyventojų sąmoningumas ir supratimas apie apšiltinimo medžiagas auga, tačiau pasitaiko ne viena klaida, kuri trukdo pasiekti optimalią naudą.

Šiltiname stogą: kaip išvengti didžiausių klaidų (1)

Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.

Tinkamo ir saugaus kūrenimo taisyklės (11)

Kūrenti krosnį taip, kad patalpoje visą parą maloniai laikytųsi maloni 18-20 laipsnių temperatūra - tikras mokslas. Kūrenimo meistrai vertingos šilumos nepraranda ir debesų virš kamino nešildo. Šildymo metodika priklauso nuo krosnies konstrukcijos, jos padėties būste, malkų kokybės.

Vandens grindinis šildymas: svarbiausi žingsniai jį įrengiant (53)

Ketinate įsirengti grindinį šildymą, bet nežinote, nuo ko pradėti? Pristatome esminius šios šildymo sistemos įrengimo etapus, kurie padės planuojant darbus ir kalbant su specialistais. Beje, būtent į juos pirmiausia reikėtų kreiptis dėl grindinio šildymo projekto parengimo.

Šildymo sezonas įsibėgėjo: kaip išvengti problemų ir išlikti sveikiems

Tiek daugiabučių, tiek privačių namų savininkai žiemą susiduria su įvairiomis šildymo problemomis. Kokios bėdos kamuoja šaltuoju sezonu ir kaip jų išvengti?

Paprastos gudrybės, kad už šilumą netektų mokėti dvigubai (14)

Žiemą visiems trūksta šilumos, o šildymas veikia ne taip stipriai, kaip kartais norėtųsi. Todėl neretai norėdami pasiekti tam tikrą patalpų temperatūrą esame priversti išmokti taupyti energiją. Pateikiame vienuolika gudrybių, kurios padės būste išsaugoti šilumą.

Kas kaltas dėl sisteminių šildymo problemų? (2)

Jei šildymo sistema nebuvo tinkamai sureguliuota arba neveikia taip, kaip turėtų, jūs ne tik patiriate daugiau išlaidų, bet ir prasčiau jaučiatės. Atlikus šildymo sistemos auditą, daugelį problemų galima išspręsti.