Šiltiname stogą: kaip išvengti didžiausių klaidų

 (1)
Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.
© Shutterstock

Stogas – viena jautriausių šalčiui vietų. Norint šiltų ir sandarių namų, svarbu tinkamai juos apšiltinti ir nedaryti tipinių klaidų, kurios ateityje gali pridaryti rimtų nemalonumų. Pasak T. Čerausko, tinkamai neapšiltinus ir neužsandarinus stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali būti didesnis nei 30 proc.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – apšiltinimo medžiagų nesluoksniavimas. Siekiant išvengti šalčio tiltų, kiekvienas apšiltinimo sluoksnis turi būti perslenkamas taip, kad nesutaptų su prieš tai paklotu sluoksniu. Pavyzdžiui, jei stogą ketinama apšiltinti 45 cm storio medžiagos sluoksniu, tai patartina suskirstyti apšiltinimo medžiagą į 2 sluoksnius ir jais iškloti stogą. T. Čerauskas pataria, kad polistireninis putplastis tarp gegnių turi būti įspaudžiamas tvirtai, su pasipriešinimu. Be to, patariama plokštes per plotį pjauti statybvietėje, pagal realų atstumą tarp gegnių.

Ne laiku numatomos angos stoge – garantuotos sandarumo problemos. Prieš apšiltinant stogą, ypač svarbu suplanuoti angas, skirtas nutiesti įvairioms komunikacijoms ar kitiems įrenginiams. To nepadarius laiku ir pirmiau apšiltinus stogą, papildomai padaromos angos, kurios paveikia stogo apšiltinimo sandarumą. Apšiltinimo medžiagoje lieka didelių tarpų, sujudinamas visas susluoksniavimas, todėl tinkamai iš naujo užsandarinti apšiltinimą tampa ypač sudėtinga.

Įmonės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas primena, kad priešingai nei vata, polistireninis putplastis nepraleidžia vėjo, todėl jam nereikalinga vėjo izoliacija, kuri neretai sukelia šiltinimo problemas.

„Polistireninis putplastis apsaugomas dviem plėvelėmis – iš apačios garo izoliacija, kuri turi būti klojama labai atsakingai, be jokių plyšių ir skylių – ji nepraleidžia vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn, o iš viršaus difuzine plėvele. Ji praleidžia drėgmės garus viena kryptimi – iš izoliacinės medžiagos į ventiliuojamą oro tarpą, bet nepraleidžia kita kryptimi – iš oro tarpo atmosferinės drėgmės link izoliacinės medžiagos“, – sako T. Čerauskas.

Šiltinant stogą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia yra namo konstrukcija. Kuo sudėtingesnė namo konstrukcija ir kuo daugiau stoge yra užlenkimų ir sunkiai prieinamų vietų – tuo sudėtingiau bus apšiltinti ir užsandarinti stogą. Prieš renkantis medžiagas, verta pasiteirauti nepriklausomo specialisto, kokia medžiaga tiktų labiausiai, nes tik įvertinus stogo konstrukciją, galima surasti optimalų variantą.

T. Čerauskas pataria atkreipti dėmesį ir į šiek tiek pasikeitusius šilumos izoliacijos sluoksnio reikalavimus. Nusprendus pačiam imtis šiltinimo darbų, verta atkreipti dėmesį į šių reikalavimų svarbą, nes neteisingai atlikus darbus, namas ne tik praras šilumą, bet ir neatitiks reikalavimų

„Gegnės yra labai laidžios ir stogo konstrukcijos varžą mažina bent jau 15 proc., todėl izoliacinį sluoksnį reikia didinti. Galima paaukštinti gegnes brusais, dažniausiai gegnių apačioje yra dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis“, – sako T. Čerauskas

Stogo apšiltinimas apima ne vieną sluoksnį medžiagų. Svarbi ne tik izoliacinė medžiaga, tačiau ir vandens garams laidi plėvelė bei teisingai įrengti vėdinimo oro tarpai. „Difuzinė plėvelė yra glaudžiama prie šilumos izoliacijos plokščių, todėl renkantis ją reikėtų atkreipti dėmesį į jos storį. Rekomenduočiau naudoti plėvelę, kurios storis ne didesnis kaip 0,02 m. Virš šios plėvelės, turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinimo oro tarpas“, – primena specialistas.

T. Čerauskas rekomenduoja baigus darbus, atlikti ir vidinių apšiltintų sienų bei stogo temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?

Namų apšiltinimo sezonas: ką verta žintoti apie polistireninį putplastį (26)

Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimo medžiagas? (3)

Atėjo pavasaris ir prasidėjo statybų sezonas. Augant reikalavimams dėl pastatų energinio naudingumo, vis aktualesnis tampa apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Šiuo metu įvairūs gamintojais siūlo skirtingų rūšių apšiltinimo medžiagas, todėl kyla klausimas – į ką atkreipti dėmesį, renkantis statinio „kailinius“.