Šildymo sezonas įsibėgėjo: kaip išvengti problemų ir išlikti sveikiems

Tiek daugiabučių, tiek privačių namų savininkai žiemą susiduria su įvairiomis šildymo problemomis. Kokios bėdos kamuoja šaltuoju sezonu ir kaip jų išvengti?
© DELFI / Karolina Pansevič

Prastas mikroklimatas – nemalonumų virtinė

Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodyta, kad santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti nuo 35 iki 60 procentų. Tačiau centrinis šildymas mažina patalpų drėgmę, o pasekmes pajuntame tiesiogiai: tai išsausėjęs oras, vystantys augalai, medinių baldų ir grindų deformacija, išsausėjusi oda, džiūvanti nosies ir gerklės gleivinė, akių perštėjimas. Tai palankios sąlygos susirgti oru plintančiomis ligomis, ypač kenksminga besiskundžiantiems alergija arba sloga.

Patalpos drėgmės lygį nustatyti padeda fizinis diskomfortas arba drėgmės matavimo prietaisas. Laikinai gali padėti ir buitinė priemonė – ant radiatoriaus uždėtas drėgnas rankšluostis, bet piktnaudžiauti tuo nederėtų. Išmanesnis sprendimas – įsigyti oro drėkintuvą arba įsivesti automatinę klimato kontrolės sistemą. Ši sistema pasirūpins visais reikiamais mikroklimato parametrais ir leis išvengti temperatūros ir drėgmės svyravimų, kurie kenkia sveikatai.

Šildymo sezonas įsibėgėjo: kaip išvengti problemų ir išlikti sveikiems
© Shutterstock nuotr.

Kita problema, kad žiemos metu dalis gyventojų norėdami sutaupyti visiškai užsandarina langus. Ypač sau kenkia tie, kurie nusprendžia užklijuoti ne tik langus, bet ir orlaides bei ventiliacijos angas. Tokiu atveju, jeigu bute įstatyti plastikiniai langai, oras negali laisvai judėti ir į vidų nepatenka pakankamai deguonies.

Būtina keletą kartų per dieną vėdinti patalpas – kitaip jose kaupsis drėgmė, dulkės, susidarys pelėsis, išsiskirs kenksmingos medžiagos kaip anglies dvideginis ir kitos. Dėl to rizikuojate susirgti kvėpavimo takų ligomis. Aišku, egzistuoja kita medalio pusė – net ir trumpam atidarius langus rizikuojama susirgti, o visą dieną palikus atvertą orlaidę ar mikroventiliaciją patiriami šilumos nuostoliai. Siekiant to išvengti, šiuolaikiniuose būstuose diegiama rekuperacijos sistema, užtikrinanti automatinį vėdinimą, o senuose būstuose, kur tokios galimybės nėra, problema sprendžiama išvalant ventiliacijos šachtas ar įrengiant ventiliatorius. Žinoma, tam reikia pačių gyventojų valios ir noro.

Šildymo sistemos priežiūra – saugumo garantas

Suprantama, gyvenantieji daugiabutyje su centralizuota šildymo sistema yra labiau suvaržyti ir priklausomi nuo kaimynų, tačiau jie gali jaustis ramesni dėl to, kad centralizuotoms šildymo sistemoms aplinkosaugininkai kelia kur kas aukštesnius reikalavimus. Tuo metu privačių namų šeimininkai, besirūpinantys sveikata ir saugumu, turi būti itin atidūs ir atsargūs tiek rinkdamiesi šildymo katilus, tiek juos eksploatuodami. Kokie būtų svarbiausi patarimai jiems?

Pirmiausia, pasirinkto katilo dydis turi atitikti pastato šiluminės energijos poreikį – tik taip bus užtikrinamas efektyvus veikimas. Jeigu katilui trūks galios, jį teks nuolat kūrenti, priešingu atveju – sistema veiks neefektyviai. Neoptimaliai veikiantis įrenginys ne tik terš aplinką, bet ir be reikalo didins išlaidas.

Šildymo sezonas įsibėgėjo: kaip išvengti problemų ir išlikti sveikiems
© Shutterstock nuotr.

Eksploatuodami bet kurios rūšies katilą laikykitės gamintojo nurodymų, nenaudokite kitos kuro rūšies, nei numatyta, laikykitės saugos taisyklių ir priežiūros reikalavimų. Prieš prasidedant šildymo sezonui reikia išvalyti dūmtraukį, pakurą ir kitas katilo dalis – jei to nepadarėte, padarykite dabar, nes užsikimšęs įrenginys veikia neefektyviai, greičiau genda, didina oro taršą, kelia gaisro pavojų.

Kūrenimui skirtos malkos ir kitas kietasis kuras turi būti visiškai išdžiovintas, o bet kokias gamybines ar namų ūkio atliekas deginti griežtai draudžiama.

Individualiai besišildantiems kietuoju kuru ekspertai pataria įsigyti akumuliacinius boilerius, kurie leidžia sukaupti orams šylant susidarančią perteklinę energiją ir panaudoti ją vėliau. Be to, kad veikia efektyviau, reikia rečiau kūrenti, tokia sistema dar ir užtikrina, kad ant katilo sienelių nusės mažiau dervų, jį reikės rečiau valyti – tai reiškia, kad gyvensite saugesnėje ir švaresnėje aplinkoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?