Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas?

 (1)
Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?
© Shutterstock

Malkos

Kaip malkos yra gaminamos, visiems yra aišku: medis yra nukertamas ir padalinamas, tada mediena yra džiovinama kol pasiekia optimalią drėgmę (nuo 20 %), paprastai tau užtrunka – 1-2 sezonus. Turint nuosavos medienos, malkas pasiruošti gali bet kuris savininkas (tai yra didelis privalumas, nes galima reguliuoti malkų kokybę).

Perkant malkas, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų. Visų pirma, medienos rūšį, kuri lemia svarbias malkų savybes (galima rinktis tokias malkas, kaip: beržines, ąžuolines, gluosnines, alksnines, vaismedžių, spygliuočių, liepų malkas ir t.t.). Taip pat perkant malkas, svarbus yra kietmetrio terminas, kuris nusako grynos medienos kiekį. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip malkos yra sukrautos, nes tarp sukrautų malkų visuomet lieka oro tarpų, kurie mažina grynos medienos kiekį.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas?
© Shutterstock

Granulės

Granulės yra į itin nedidelio skersmens briketus suspausta biomasė. Jos gali būti pagamintos iš tokių medžiagų, kaip: durpių, saulėgrąžų lukštų, šiaudų. Tačiau pačios populiariausios yra – medžio granulės. Medžio granulės yra gaminamos iš medienos statybinių atliekų. Ši kuro rūšis išsiskiria savo sausumu, paprastai drėgmė granulėse siekia iki 10 %.

Perkant granules be galo svarbu išsirinkti patikimą tiekėją. Patariama rinktis tokį, kuris jau ilgą laiką dirba rinkoje ir yra užsitarnavęs gerą vardą. Labai svarbu, kad granulės būtų sertifikuotos pagal DIN plus arba EN plus standartą.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas?
© Shutterstock

Malkų bei granulių palyginimas

Kaloringumas. Tinkamai išdžiovintų malkų, kurių drėgnumas yra 20 % ir mažiau, kaloringumas siekia iki 3400 kcal/kg. Tačiau nedžiovintų malkų, kurių drėgnumas yra apie 50 %, kaloringumas yra visai nedidelis – apie 2300 kcal/kg. O štai granulės, dėl savo sausumo, yra gerokai kaloringesnės. Jų kaloringumas vidutiniškai yra 4300 kcal/kg.

Peleningumas. Kuo sausesnė kuro rūšis, tuo jos peleningumas yra mažesnis. Granulių peleningumas svyruoja pusės procento ribose. Malkų peleningumas yra labai panašus – siekia apie 1 proc.

Laikymas bei patogumas. Granulės, dėl savo kompaktiško dydžio, užima mažiau vietos, lyginant jas su malkomis. Jos į namus atkeliauja patogiai supakuotos į drėgmės nepraleidžiančius maišus. Tačiau iškarto svarbu paminėti, kad reikia pasirūpinti, kad granulės laikymo patalpoje nesudrėktų, nes sudrėkusios jos išbrinksta. Malkų kaloringumui drėgmė taip pat gali pakenkti, tačiau jos jai yra atsparesnės už granules (sudrėkusias malkas užteks ilgiau padžiovinti). Patogaus naudojimo kontekste granulės įveikia malkas, nes turint granulinį katilą, jo „dozavimas“ gali būti automatizuotas, o tai reiškia, kad nereikės kas rytą jo pakurti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.