Radiatorių keitimas: svarbiausi žingsniai ir kada to negalima daryti

 (2)
Sumanėte pasikeisti radiatorių, mat jis šaltas, senas, kiauras ar tiesiog nebemadingas ir netinka prie interjero? O gal dar norite perkelti jį prie kitos sienos ar dvigubai padidinti? Pagalvokite dar sykį, juk tai – ne toks ir paprastas, o kartu ir atsakingas darbas.
Radiatorių keitimas: svarbiausi žingsniai ir kada to negalima daryti
© Shutterstock nuotr.

Pirmiausia nevalia keisti daugiabučių namų šildymo prietaisų šildymo sezonu (išskyrus avarinius atvejus), mat rizikuojate palikti kaimynus be šilumos. Be to, daugiabučių gyventojams nevalia jų keisti patiems. Tai turi atlikti atestuotas specialistas. O prieš šiam atvykstant, jums dar teks pabėgioti po įvairias instancijas tvarkant popierius.

Į tokį patį, tik naują

Su „paprastu popierizmu“ susidursite, jei neketinate keisti nei radiatoriaus galingumo, nei jo prijungimo prie bendro šildymo tinklo schemos, o tik norite uždėti tokį patį, bet naujesnį ir gražesnį. Tokiu atveju reikia kreiptis į savo namo administratorių ir informuoti apie ketinimą. Tada susiraskite specialistą ar įmonę, rengiančią šildymo sistemų projektus, ir užsisakykite paprastojo remonto aprašą (projektą). Jis reikalingas tam, kad jei ateityje kas atsitiktų šildymo sistemoje, būtų aišku, kas ir kur joje pakeista, kad būtų parinkti reikiamo galingumo šildymo prietaisai ir nebūtų išbalansuota viso namo šildymo sistema.

Užsakant projektą radiatoriui keisti, idealu būtų turėti daugiabučio šildymo sistemos su patalpų šilumos nuostoliais projektą, tačiau namų administratoriai ne visada juos turi. Neturint jokio pirminio projekto, naujojo radiatoriaus galingumas gali būti apskaičiuotas nepakankamai tiksliai. Labai apibendrintai galima teigti, kad 1 kv. metrui gyvenamosios patalpos šildyti reikia apie 100 W radiatoriaus. Bet reikia atsižvelgti ir į patalpų plotą bei tūrį, į pastato vietą, vyraujančių vėjų kryptį, patalpų šilumos laidumą, langų kokybę, radiatoriaus vietą, buto vietą pastate. Juk tame pačiame daugiabutyje vienodo ploto butų šilumos nuostoliai gali skirtis iki 2,5 karto.

Suderinus radiatoriaus keitimo projektą su pastato administratoriumi, galima kviestis meistrą. Keičiant radiatorių teks išleisti iš sistemos vandenį (drenuoti sistemą), o tai galima padaryti šilumos punkte, į kurį patenkama tik su namo šilumos punkto prižiūrėtojo žinia. Paprastai už nustatytą mokestį radiatorius keičia namą administruojančios įmonės ar bendrijos specialistai. Jeigu tokių nėra, galima nusisamdyti meistrą „iš šalies“. Tik reikia pasirūpinti, kad jis turėtų teisę (būtų atestuotas) atlikti tokius darbus.

„Kadangi šildymo sistema pripildyta ne paprasto vandens, o tam tikru santykiu sumaišyto vandens ir termofikato derinio, jos drenavimas šiek tiek kainuos, – pasakoja santechnikas Kęstutis Janušis, turintis apie 20 metų tokio darbo patirties. – Pigiau būtų drenuoti ne visą sistemą, o tik reikiamą jos atšaką – stovą. Tam stovuose yra sklendės. Bėda ta, kad senesnėse sistemose jos yra tik teoriškai, nes kai kurios būna tokios užrūdijusios ir užakusios, kad nebeveikia“. Užbaigus radiatoriaus keitimą, šildymo sistemą reikės iš naujo iki ankstesnio lygio pripildyti šilumnešio.
Radiatorių išsirinkite atsižvelgdami į projekte nurodytas technines charakteristikas. Ypač atkreipkite dėmesį, kokias sudedamąsias dalis naudoja gamintojas. To paties galingumo, bet skirtingų gamintojų radiatorių efektyvumas gali skirtis net iki 25 proc.

Radiatoriai būna plokštiniai arba sekciniai. Plokštiniai gaminami iš plieno, patalpą šildo konvekciniu būdu (oras cirkuliuoja tarp radiatoriaus plokštelių ir prišildytas sklinda į patalpą), naudoja palyginti nedaug vandens, atsparūs šildymo sistemose naudojamiems chemikalams. Sekciniai gaminami iš ketaus arba aliuminio, o kartais ir iš ketaus, ir iš aliuminio. Paprastai radiatorių sudaro 8–10 sekcijų. Ketiniai radiatoriai naudoja daugiau vandens, šilumą spinduliuoja į aplinką nesukurdami konvekcijos proceso, tad ji pasiskirsto netolygiai. Tačiau „ketinukai“ atsparūs ir patvarūs. Aliuminiо radiatoriai bent keturiskart laidesni šilumai nei plieniniai, tačiau jautresni daugiabučių namų šildymo sistemose naudojamiems priedams – nuo jų linkę koroduoti. Dar verta paminėti dvimetalius radiatorius, kuriuos sudaro plieno vamzdis ir aliuminio plokštės. Plienas patvaresnis ir geriau išlaiko sistemos slėgį, o aliuminis gerai perduoda šilumą į aplinką. Tokių radiatorių konstrukcija patogesnė nei aliumininių, jie lengvai sumontuojami ir išmontuojami.

Kad radiatorius kuo geriau atliktų savo funkciją, jį patartina rinktis tokio paties ilgio kaip ir langas. Jeigu prie sienos už radiatoriaus dar įdėsite šilumą atspindinčios medžiagos plokštę, o paties radiatoriaus neuždengsite užuolaidomis ar baldais, patalpai tenkančios šilumos kiekis tik padidės. Meistrui pabaigus darbus, pasikvieskite namo administratorių – jis turi patikrinti darbą ir patvirtinti, kad jis atitinka projektą. Tam sudaromas ir pasirašomas aktas.

Specialisto komentaras (Darius Jurgaitis,UAB „Efektyvaus šildymo centras“)

Radiatoriaus ilgis turėtų sudaryti daugiau nei 70 proc. lango pločio. Tada jo spinduliuojamos šilumos pakaks, kad pakeltų į viršų vėsaus oro srautą, sklindantį nuo lango, o atsistojęs greta žmogus nejus diskomforto. Storį rinkitės pagal patalpos plotą – kuo didesnę patalpą reikia apšildyti, tuo storesnį montuokite radiatorių. Nuo grindų, sienų ir palangės iki radiatoriaus pravartu palikti apie 10 cm tarpą šiltam orui cirkuliuoti. Jei tarpas bus mažesnis, šildymo efektyvumas taip pat mažės – radiatorius šildys sieną ar palangę, o ne orą.

Rinkdamiesi radiatorių, atsižvelkite į montavimo bei priežiūros paprastumą. Tarkim, aliumininius ir ketinius sekcinius radiatorius reikia atvežus surinkti. Tam reikės specialaus rakto. O ir sveria jie daugiau. Be to, aliumininiai nuo sistemoje esančių varinių jungčių patiria galvaninę koroziją. Plieniniai radiatoriai modernūs, pigesni ir patogesni montuoti – juos tiesiog atsiveži ir pritvirtini. Jie turi ir didžiausią kaitinamąjį paviršių.

Senosios statybos namuose su nebalansuota ar menkai balansuota šildymo sistema, mano nuomone, labiausiai tinka ketaus radiatoriai, mat jie šilumą atiduoda tolygiau ir efektyviau, juos patogu prižiūrėti, o ir kaina nėra kosminė.

Nepamirškite, kad dulkėtas ir nešvarumų nusėstas radiatorius išskiria mažiau šilumos. Idealu įsigyti tokį radiatorių, kurio visus paviršius nesunku pasiekti ir išvalyti. Juk ne veltui ligoninėse ir gydymo įstaigose montuojami vadinamieji higieniniai radiatoriai, neturintys konvekcinių paviršių, – juos kur kas paprasčiau plauti ir dezinfekuoti. O radiatorius valyti būtina – dėl higienos, estetikos reikalavimų bei siekiant išlaikyti šilumos perdavimo savybes.

Nedažykite radiatorių bet kokiais dažais, mat dažų sluoksnis taip pat mažina išskiriamą šilumos kiekį. Rinkitės gamykloje dažytus radiatorius arba dažykite šilumai laidžiais dažais.

Derinimas su „puse pasaulio“

Planuojate kardinalius būsto šilumos ūkio pokyčius? Apsiaukite patogią avalynę ir pasiruoškite pabėgioti po instancijas.

Pirmiausia reikia pateikti raštišką prašymą šilumos tiekėjui, kad tas išduotų technines sąlygas darbams vykdyti. Tada reikės darbų techninio projekto. Jį gali parengti specializuota organizacija arba reikiamos kvalifikacijos atestatą turintis specialistas. Parengtam projektui turi pritarti namo administratorius (bendrijos pirmininkas) ir šilumos tiekėjas.

Kadangi šilumos ir karšto vandens sistema yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, visi namo butų ir kitų patalpų savininkai – namo bendraturčiai – yra atsakingi už namo šilumos ir karšto vandens sistemos tinkamą priežiūrą, jos būklę ir eksploataciją. O tai reiškia, kad jau sumanėte rimtą intervenciją į sistemą, tad ir rašytinį sutikimą teks gauti iš visų kaimynų, su kuriais dalijatės stovu.

Pabaigus buto šildymo sistemos pertvarkymą, darbus reikės suderinti su namo administratoriumi (bendrijos pirmininkui) ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtoju. Naujosios šilumos sistemos techninę būklę privalės patikrinti Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atstovas, jis išduos atitinkamą pažymą.

Baigiamieji darbai ir profilaktika

Radiatorių galingumo ar prijungimo schemos keitimas išderina statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemą, ypač senesnės statybos daugiabučiuose, kuriuose dažniausiai būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Kai namas buvo tik pastatytas, šios vienvamzdės sistemos buvo subalansuotos, tačiau nuo tų laikų daug vandens nutekėjo – ir perkeltine, ir tiesiogine prasme.

UAB „IMI Hydronic Engineering“ technikos vadovas Liutauras Rimkūnas pasakoja: „Kaip šils radiatorius vienvamzdėje sistemoje, net jei yra įrengtas tiksliai pagal projektą, visi skaičiavimai atlikti teisingai ir prietaisas tinkamai parinktas, labai priklauso nuo to, kokio stiprumo srautas ir kokios temperatūros vanduo per jį tekės. Senojo tipo sistemos ten, kur reikėdavo pristabdyti pernelyg didelio srauto tekėjimą, balansuotos mažinant vamzdžių skersmenį arba įrengiant vadinamąsias diafragmas. Tačiau per daugelį metų vamzdynai buvo veikiami korozijos, apsinešė įvairiomis nuosėdomis, magnetitu, jau nekalbant apie tai, kad gyventojai chaotiškai keitė radiatorius, perderino prie jų įrengiamus trieigius vožtuvus, daug kur metaliniai vamzdžiai pakeisti plastikiniais.

Taigi po visų šitų pokyčių stovuose, esančiuose arčiau šilumos mazgo, vanduo teka per greitai ir būna pernelyg karštas, o tolimesnių butų radiatoriams karšto vandens dažniausiai pritrūksta. Todėl radiatoriai butuose šyla visai ne taip, kaip buvo numatyta projekte“.

Santechnikas K. Janušis iš savo patirties gali pasakyti, kad tiksliausiai subalansuojamos renovuotos šildymo sistemos, kur butuose įtaisyti termostatai, o ant radiatorių – elektroniniai termometrai. Šilumos punkte galima gauti duomenis iš butų ir tiksliai apskaičiuoti, kiek šilumos kokia kryptimi perduoti: „Vienvamzdė sistema balansuojama paprasčiausiu mechaniniu balansiniu vožtuvu. Juo susiaurinamas butus, į kuriuos turėtų patekti mažiau karšto vandens, pasiekiančio vamzdžio skersmuo. Tarkim, tų butų, kurie yra arčiausiai šilumos punkto. Tada karštas vanduo smarkiau bėgs į tolimesnius butus. O tikslių duomenų iš pačių butų nuo radiatorių nėra, nebent galima būtų spręsti pagal gyventojų skundus, neva per karšta ar per šalta. Taigi specialistai balansuoja tokias sistemas remdamiesi patirtimi ir spėjimu. Ar verta abejoti, kad nerenovuotos šildymo sistemos balansas gali būti tik labai sąlyginis?“

Balansuoti vienvamzdes sistemas L. Rimkūnas pataria stovuose sumontuotais rankiniais arba automatiniais srauto ribojimo vožtuvais. Šiuo metu populiariausi yra automatiniai, tačiau jie, turėdami didelių privalumų, yra ne be trūkumų: pačioje sistemoje sukuria šiek tiek didesnį pasipriešinimą, tad tam pačiam karšto vandens kiekiui perduoti prireikia didesnio siurblio galingumo, vadinasi – ir daugiau elektros energijos. Be to, tokie vožtuvai labiau nei rankiniai jautriau reaguoja į nešvarumus, linkę greičiau užsiteršti, tad juos verta naudoti švariose, reguliariai plaunamose arba naujose sistemose. „Renkantis automatinius balansinius vožtuvus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar praplaunant sistemas jie netrukdys ir automatiškai nestabdys srauto, antraip sistemos kokybiškai praplauti nepavyks“, – atkreipia dėmesį L. Rimkūnas.

Pasak namų administratorių, visus šildymo sistemos keitimus geriausia planuoti pasibaigus šildymo sezonui, bet pernelyg nedelsiant. Mat kiekvienais metais, ruošiantis ateinančiam šildymo sezonui, atliekami namų šildymo sistemų hidrauliniai bandymai. Jei vėliau sistemoje atsirastų pokyčių, bandymus reikėtų atlikti iš naujo. Tad geriausia darbams rinktis vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą, t. y. gegužės–birželio mėnesius.

„Kasmet prieš prasidedant šildymo sezonui, sistema dar turėtų būti ir praplaunama, – pasakoja K. Janušis. – Tai vyksta taip: plovimo mašina į sistemą suleidžia priemonę, tirpdančią nusėdusias geležies, kalkių daleles. Po procedūros teršalai drenuojami, sistema skalaujama ir užpildoma specialia antikorozine priemone. Kuo mažiau vamzdžiuose ir radiatoriuose nuosėdų – tuo daugiau šilumos jie atiduos“. Praplovimas naudingas ir naujiems radiatoriams, nes iš vidaus jie būna sutepti tepalais, kurie karštame vandenyje tirpsta ir gali užteršti sistemą.

Norint darbus atlikti tinkamai, L. Rimkūno nuomone, geriau atskirai praplauti kiekvieną stovą ir jame esančius šildymo prietaisus, o ne plovimo įrangą prijungti šilumos mazge ir taip tikėtis gero rezultato.

Specialisto komentaras (Liutauras Rimkūnas, UAB „IMI Hydronic Engineering“ technikos vadovas)

Kai žmonės kreipiasi nepriklausomos nuomonės, visada patariu, jei „daro sau“ ir nori, kad investicijos nenueitų vėjais, tai turėtų nepagailėti pinigų sistemos auditui, o pirmiausia – inventorizacijai. Renovavus šildymo sistemą, dar gali būti likę problemų šilumos gamybos vietoje, t.y. šilumos punkte ar katilinėje, taigi ten visada svarbu pasirūpinti tinkama reguliavimo, balansavimo ir slėgio palaikymo įranga.

Žinodami, kaip sunku daugiabučių ir privačių namų gyventojams bei daugumai užsakovų, ne taip nuodugniai nusimanančių apie šildymo ir šaldymo sistemų hidrauliką, nuspręsti, kokiu mastu turi būti renovuojamas jų namas, modernizuojama esama sistema ar projektuojama naujame objekte, siūlome visiems tuo besidomintiems ir turintiems klausimų kreiptis į „IMI Hydronic Engineering“ mokymų laboratoriją. Čia ne tik galima sužinoti, kokios įrangos reikės privačiame ar daugiabučiame name, kuo vienas sprendimas skiriasi nuo kito, bet ir galima pamatyti, kaip veikia įvairūs termostatikos, balansavimo, reguliavimo, slėgio kontrolės, oro bei nuosėdų šalinimo prietaisai, juos išbandyti ir įsitikinti jų nauda.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.