Pamatų apšiltinimas: ko vertėtų nepamiršti

 (16)
Per požeminę dalį pastatas netenka 15–20 proc. bendros šilumos. Apšiltinus rūsį, smarkiai sumažėja šilumos nuostoliai, nes sienos yra apsaugotos nuo peršalimo, nesusidaro kondensatas, todėl nesikaupia drėgmė ir pelėsis.
Pamatų apšiltinimas: ko vertėtų nepamiršti
© STATYK nuotr.

Tinkamai ir protingai atliktas šiltinimas padeda išvengti pamatų konstrukcijos deformacijos, atsirandančios dėl peršalusio grunto.

Pirmiausia – hidroizoliacija

Šiltinant pamatus iš išorės, pirmiausia įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis. Dažniausiai pamatai padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis arba naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.

Bitumas nuo seno naudojamas pamatų apsaugai nuo kapiliarinio (iš vidaus garuojančio) ir gruntinio (patenkančio iš lauko) vandens. Tai – nebrangi, paprasta medžiaga, tačiau jos eksploatavimo laikas trumpas, iki 6 metų. Žemų temperatūrų veikiamas, bitumas praranda elastingumą, tampa trapus, plyšta, atšoka. Darbas su bitumu gana pavojingas ir nemalonus, mat tepti jį reikia išlydytą.

Su bitumu sėkmingai konkuruoja bituminės guminės, bituminės polimerinės, cementinės polimerinės mastikos. Pastarosios, sudarytos iš sauso cemento ir mineralinių priedų, gerai sukimba su pagrindu, todėl tinka tepti ir ant judrių paviršių. Visos šios mastikos tepamos šaltos 1–3 mm sluoksniu.

Praktika rodo, kad geriausios hidroizoliacinės medžiagos yra tos, kurios sudarytos kaučiuko pagrindu, mat ilgai lieka elastingos.

Pati pamato apačia, kuria jis remiasi į gruntą, daugeliu atvejų neapsaugoma nuo drėgmės, tačiau, specialistų teigimu, nedidelis jos kiekis betone – nieko baisaus, kol ji nepakyla į sienas. Kad betonas neįšaltų, pamatas šiltinamas, o kad drėgmė nepakiltų į sienas – tarp pamato ir sienos apačios įrengiama hidroizoliacija.

Šiltinamasis sluoksnis

Pamatų šiltinimo medžiagą nuolat veikia grunto slėgis ir drėgmė, tad pravartu naudoti tokią, kuri, užpilant gruntą, jį sutankinant ar jam nusėdant, nebūtų deformuojama ir nuo drėgmės neprarastų savo termoizoliacinių savybių. Klasikinis polistirenas tinka, tačiau jis neatlaiko didesnių apkrovų, į jį įsiskverbia dirvožemio dalelės ir augalų šaknys. Mineralinė vata taip pat nelabai tinka, mat sugeria drėgmę, ją tenka izoliuoti nuo išorės poveikio (mineraline vata geriausia pamatus šiltinti iš vidaus, kur drėgmės mažiau).

Geriausia medžiaga – ekstruzinis (sutankintas) polistireninis putplastis (XPS), kurio poros, skirtingai nei klasikinio putplasčio, yra uždaros, jų struktūra vientisa, o plokštės paviršiuje susiformuoja vandenį atstumianti plėvelė (tad šiltinant pastatą iš išorės, nebūtina papildomai kloti hidroizoliacinės plėvelės). Šitaip plokštė tampa atspari drėgmei ir labai mažai laidi šilumai, jos šilumos laidumo koeficientas, nelygu jos storis, – 0,033–0,037 W/mK. Be to, ekstruzinis polistirenas labiau atsparus grunto slėgimui, tad jį labai paranku kloti įrengiant horizontalų pamatų apšiltinimą, saugantį nuo įšalo. Tyrimais įrodyta, kad net po 300 sušalimo ir atšilimo ciklų drėgmės kiekis ekstruziniame polistireniniame putplastyje iš esmės nedidėja.

Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Klijų pasirinkimą lemia hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindu pagaminti klijai, prie cementinės – cemento pagrindo. Poliuretano klijai tinka abiem atvejais. Šiltinamo pamato gylis – iki neužšąlančio grunto, 1,2 metro ar net giliau, nelygu pamato tipas. Šiltinamojo sluoksnio storis priklauso nuo projekte numatytos šiluminės varžos ir pamato medžiagos, bet paprastai rekomenduojamas ne mažiau kaip 10 cm.

Jei tikitės sutaupyti ir nutarėte šiltinti pamatus klasikiniu polistireniniu putplasčiu, pritvirtintą prie pamatų, jį būtina dar papildomai uždengti hidroizoliacine membrana. Mat putplastis, nors ir nedaug, bet vis dėlto įgeria drėgmę, tad reikia kaip reikiant pasirūpinti, kad jis jos negautų.

Drenažinė membrana

Grunte būsiančią šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana („koriu“). Izoliaciją ji apsaugo nuo mechaninių pažeidimų, neleidžia į polistireną įsiskverbti augalų šaknims.

Ritinys tiesiog išvyniojamas ir priglaudžiamas prie pamato – savo vietoje jį laikys užpiltas gruntas. Paklota iškilimais į sienos pusę, membrana sudaro galimybę į gruntą saugiai nubėgti susikaupusiam ant šiltinamosios medžiagos kondensatui.

Papildomas drenažas

Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą. Užpilant pravartu pasirūpinti, kad termoizoliacinės plokštės nesujudėtų, liktų savo vietose, nebūtų pažeistos.
Jei pastatas – drėgname ar molingame sklype arba grunte prie pamatų linkęs kauptis vanduo, 20–30 cm nuo pamato sienos derėtų nutiesti drenažo vamzdį. Jis klojamas ant maždaug 5 cm storio išlyginamojo sluoksnio be akmenų. Paklotą vamzdį reikia užpilti 20–30 cm storio žvyro ar skaldos (ne stambesnės nei 32 mm skersmens) sluoksniu, kuris veikia kaip filtras ir apsaugo vamzdį nuo pažeidimo. Vėliau duobė užpilama vandeniui laidžiu gruntu, geriausia – smėliu.

Horizontalus šiltinimas

Lietuvoje įprasta pamatus ir cokolį iš išorės šiltinti vertikaliai. Šiaurinėse Skandinavijos šalyse jie šiltinami ir horizontaliai – pamatams iš išorės apšiltinti naudojamos polistireninio putplasčio plokštės, statybininkų vadinamos „sijonėliu“.

Įrengtus tokią apsaugą, gruntas šalia pastato mažiau įšąla, kadangi jį nuo atmosferos šalčio saugo ekstruzinio polistireno sluoksnis, o iš apačios sklindanti žemės šiluma ir iš pastato spinduliuojama šiluma neišleidžiama į atmosferą. Neįšaldamas gruntas neiškels pamatų ir jų nesuskaldys.

„Sijonėlį“ veiksmingiausia kloti kuo arčiau žemės paviršiaus, bet paprastai pasirenkamas racionalus gylis „per kastuvą“, kad vėliau, prižiūrint augalus ar žolę, nebūtų pažeista izoliacija. Termoizoliacijos plokštės klojamos su nuolydžiu, kad ties pastato konstrukcijomis nesikauptų drėgmė, o nuolydžiu nubėgtų šalin.

Konstrukcijos vientisumas

Šiltinant namo pamatus svarbu, kad jų izoliacinė medžiaga neišsikištų toliau nei namo sienų šiltinimo medžiaga. Jei pamatų konstrukcija bus platesnė nei sienos, gali būti taip, kad ant iškyšos kaupsis lietaus vanduo. Jei laiptelio išvengti nepavyks, jį patartina apskardinti.

Didelis pastato priešas – šilumos tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu uždengtas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, jeigu jo šiltinamasis sluoksnis nesujungtas su sienų šiltinamuoju sluoksniu. Kai namas šiltinamas iš išorės, pamatų ir sienos šiltinimo medžiagos turi liestis, o vidinės pamatų šiltinimo medžiagos – liestis su grindų šiltinimo medžiagomis. Jeigu mūrinis namas šiltinamas pagal principą „mūras – izoliacija – mūras“, šilumos izoliaciją reikia įterpti ir į pamato vidurį.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.