Pagal ką rinktis rankšluosčių džiovintuvą

Rankšluosčių džiovintuvai arba gyvatukai iš esmės turi tik vieną labai paprastą funkciją, tačiau jį išsirinkti gali būti gana sunki užduotis. Skiriasi jų medžiagos, spalvos, galia, bei, be abejo, kaina. Pakalbinome specialistus, kurių atsakymai padės lengviau išsirinkti tinkamą gyvatuką.
Pagal ką rinktis rankšluosčių džiovintuvą
© Shutterstock nuotr.

Rankšluosčių džiovintuvai yra gaminami iš įvairių medžiagų. Ką tai reiškia vartotojui ir kuo pasižymi skirtingų medžiagų gyvatukai?

Rankšluosčių džiovintuvai gali būti gaminami iš plieno, nerūdijančio plieno, vario ir žalvario. Plieninius gyvatukus patariama naudoti tik uždarose šildymo sistemose (individualiuose namuose), kadangi kitaip toks gyvatukas neilgai trukus gali pradėti rūdyti, o vėliau prakiurti. „Butuose rekomenduojama naudoti nerūdijančio plieno ar žalvarinius džiovintuvus. Todėl dažnai siūlome į butus dėti žalvarinius džiovintuvus, bet jie yra gerokai brangesni ir nėra tokios didelės pasirinkimo įvairovės“, – teigia vonios ir šildymo įranga prekiaujančios įmonės „Tausana“ atstovas Aurimas Jusevičius.

Mažiausiu šilumos laidumu pasižymi nerūdijančio plieno gyvatukai, už juos šilumai laidesni yra plieniniai, tuomet žalvarinai, o didžiausiu ir ženkliai geresniu nei likusieji laidumu pasižymi variniai džiovintuvai.

Standartinėje vonioje dominuoja balta, tamsesnių atspalvių ar metalo spalvos, todėl ir gyvatukai dažniausiai būna vienos iš minėtų spalvų, jie gali būti chromuoti, cinkuoti. Tiesa, renkantis gyvatukus iš plieno, vario, žalvario galima pasirinkti įvairių spalvų variantus. Nerūdijančio plieno gyvatukai paprastai nedažomi.
 
Gyvatukai taip pat pasižymi ir skirtingomis formomis – kopėtėlių, banguotos formos, kitų įmantresnių formų. Ar tokį pasirinkimą lemia kas nors daugiau nei estetika?

S formos gyvatukai dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno bei pasižymi nedidele kaina. Montuojant juos daugiabučiuose, ypač darant remontą, toks pasirinkimas ekonomiškai racionaliausias – viena priežasčių yra ta, kad nereikia pertvarkyti sistemos. „S formos džiovintuvai dažniausiai montuojami į daugiabučius, kad būtų pratekėjimas per visus butus. Kopetėlės ar kitokios formos dažniausiai būna individualiuose namuose, nes juos galima reguliuoti su termostatinėmis galvomis“, – teigia A. Jusevičius.

Geriausia, kad į butuose esančią sistemą jungiami gyvatukai turėtų kuo mažiau sujungimo vietų, nes jose atsiranda didesnė korozijos tikimybė.

Nors ir esame pripratę, kad rankšluosčių džiovintuvas pirmiausia yra grynai techninis įrenginys, įmantresnių formų gyvatukai gali tarnauti ir kaip vonios kambario dizaino akcentas, derinantis ir šildymo, ir estetikos funkcijas. Itin prabangių ar labai modernių džiovintuvų kainos gali siekti keletą tūkstančių eurų.

Koks santykis turėtų būti tarp gyvatuko galios ir vonios ploto, jei džiovintuvu norime šildyti vonios patalpą?

Keičiant gyvatuką, geriausia rinktis tokios pačios galios analogą. Visų pirma, reikėtų priminti, kad daugiabučiuose esantys gyvatukai, prijungti prie recirkuliacinės šildymo sistemos, yra jos dalis, todėl pasirinkdami galingesnį džiovintuvą ir apie tai neperspėdami, darote žalą kaimynams. Apie atliekamus darbus reikėtų pranešti atsakingam namo administratoriui.

Pasak A. Jusevičiaus, apytiksliai reikalingi džiovintuvo galima apskaičiuoti taip – 1 kv.m. lygu 100W. „Jeigu turime patalpą, kuri yra 4,5 kv.m. ploto, džiovintuvo galia turėtų būti apie 450 W. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad rankšluosčių džiovintuvas yra skirtas džiovinimui, o ne patalpų šildymui“, – primena pašnekovas.

Ar gyvatukams reikia specialios priežiūros ir kiek jie gali tarnauti? 

Specialios priežiūros gyvatukai nereikalauja. Tiesa, atsižvelgiant į drėgnas patalpos sąlygas, reikia stengtis nepažeisti apsauginio sluoksnio, dėl ko įtaisas gali pradėti rūdyti. Elektrinius džiovintuvus gamintojai rekomenduoja įžeminti, kad būtų išvengta elektrokorozijos. Patys džiovintuvai gali tarnauti 10 ir daugiau metų, kokybiškiems džiovintuvams suteikiamos ilgalaikės garantijos. Patys ilgaamžiškiausi yra variniai gyvatukai. Gyvatukai dažniausiai keičiami remontuojant vonios kambarį – galbūt norima pakeisti atsibodusią išvaizdą ar pasirinkti kitokio galingumo įtaisą.

Kuo naudingas kombinuotas gyvatukas? Ar jis gali būti įrengiamas daugiabučiuose, ar yra kokių nors papildomų apribojimų įsirengiant tokio tipo gyvatuką?

Kombinuotas gyvatukas šildymo sezono metu šyla nuo šildymo sistemos, o jam pasibaigus, vasarą – nuo įmontuoto elektrinio teno (kaitinimo elemento). „Kombinuotam šildymui galima naudoti tik kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus. Kilpos formos džiovintuvai, kurie yra daugelyje senos statybos daugiabučių vonios kambariuose, netinka, nes jie paprastai jungiami į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą, kada gyvatukas pastoviai šyla nuo tiekiamo buitinio karšto vandens“, – aiškina vonios įranga prekiaujančios įmonės „Visas labas“ atstovė Lineta Maslinskaitė.

Ką reikia žinoti renkantis papildomus įmontuojamus elektrinius tenus? Ar jie skirti visų tipų gyvatukams? Ar gali jį įmontuoti pats gyventojas, ar būtinai reikia meistro pagalbos?

Renkantis teną, patariama atkreipti dėmesį, kokia yra rankšluosčių džiovintuvo galia. L. Maslinskaitė pastebi, kad dažniausiai naudojami tenai būna 300 W ir 600 W galios. Teno ir rankšluosčių džiovintuvo galia turi būti panaši. „Nerekomenduojama į rankšluosčių džiovintuvą, kurio galia, pavyzdžiui, 300 W, įmontuoti 600 W teną, nes pastarasis gali perkaisti. Tenai gaminami reguliuojami ir nereguliuojami. Norintiems sutaupyti, rekomenduojama pasirinkti programuojamą teną su laikmačiu. Tenas paprastai derinamas prie džiovintuvo pagal formą, spalvą. Labiausiai paplitę – baltos ir chromo spalvos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į gamintojo suteikiamą garantiją. Geriausia teno montavimą patikėti meistrui, kad ateityje neiškiltų nesklandumų dėl teno veikimo“, – pataria pašnekovė.

Skaitytojo klausimas: „Bute turime paprastą gyvatuką, norėtumėme įsirengti tik elektrinį. Ar tai įmanoma (tokiu atveju reikėtų seną gyvatuką nupjauti?) ir ar tai rekomenduojama?

Norint atsisakyti gyvatuko visų pirma reikia kreiptis į namą administruojančią įmonę ar į bendrijos pirmininką bei į šilumininkus. Atvykę specialistai apžiūrės, įvertins situaciją, atliks pakeitimus namo karšto vandens tiekimo sistemoje ir „nupjaus“ gyvatuką. „Jeigu name karšto vandens sistema veikia gerai, tuomet panaikinus gyvatuką, tai didelės įtakos viso namo karšto vandens sistemai neturės, tik vonioje bus vėsu. Priešingu atveju, nupjovus gyvatuką, gali nešilti gyvatukas pas kaimynus. Panaikinus gyvatuką galima įsirengti elektrinį rankšluosčių džiovintuvą, kurį galima įjungti tuomet, kada reikia. Žinoma, prieš atliekant bet kokius pakeitimus, reikia įvertinti galimas išlaidas, kurios gali būti nemažos“, – perspėja L. Maslinskaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.