Nuomonė: kodėl šildymui verta rinktis šilumos siurblį oras-vanduo

 (73)
Neretai teigiama, kad šilumos siurbliai oras-vanduo ir oras-oras, nors ir efektyvūs, ne itin tinka Lietuvos klimatui. Vis dėlto, dažnai toks nusistatymas remiasi anksčiau užklupdavusių žiemų patirtimi ir dažnai ignoruoja faktą, jog žiemos mūsų šalyje šiltėja. Populiaraus tinklaraščio statausodyba.blogspot.com autorė dalijasi mintimis, kodėl savo sodybai šildyti pasirinko būtent šilumos siurblį oras-vanduo.
Nuomonė: kodėl šildymui verta rinktis šilumos siurblį oras-vanduo
© Shutterstock nuotr.

Kiekvienas sprendimas turi savų pliusų ir savų minusų. Kiekvienam iš mūsų aktualūs nebūtinai tie patys dalykai. Todėl šildymo būdo pasirinkimas yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo finansinių galimybių, poreikio komfortui ir pagaliau namuko projekto.

Kas seka mano blogą tikriausiai pamena, kad nuo pat pradžių buvau granulinio katilo fanė: brangiau nei malkom/anglim, pigiau nei geoterminis; komfortas - per viduriuką. Svajojau katilinę įrengti už 15 tūks. litų (~ 4300 eurų). Ir štai tau...oras - vanduo.

O prasidėjo viskas nuo to, kad kilo klausimas - o kurgi visa katilo generuojama šiluma dedasi, kai šildomom grindim tereikia 30 laipsnių temperatūros. Pas mane vieno aukšto namukas ir absoliučiai visas šildymas - grindinis. Grindų temperatūra apie 27 laipsnius, sakykim radiatoriams - vanduo juose įkaitinamas iki 60 laipsnių. Taigi, gan žemos temperatūros poreikis išvedė iš pusiausvyros įsitikinimą granulinio katilo efektyvumu - gaunasi, kad didelė dalis šilumos kaip ir į orą... mano atveju.

Tas momentas, kad karšto vandens paruošimui vasaros metu naudojama brangi elektra nebuvo pagrindinis argumentas, bet iš tiesų taip jau yra, kad juk vasarą katilo nekūrensi, ir karštam vandeniui ruošti naudojama išskirtinai (brangi) elektra.

Patogumas sodyboje. Čia toks dvipusis klausimėlis. Vieniems atrodo, kad jeigu name bus ne visąlaik gyvenama, tai gal nelabai reikėtų tokio gudraus šildymo. Kitiem atvirkščiai - kad jeigu gyveni nuolat, tai turi laiko ir pakūrenti bei prižiūrėti. Dėl negyvenimo nuolat - visgi pasistačius normalų namuką, patikėkit, visai nesinori jo atšaldyti. Norisi palaikyti kažkokį temperatūros lygmenį, na, nežinau - 15 laipsnių ar gal kiek mažiau, kad viskas nesustingtų, nesušaltų. Važinėti kartą, o greičiausiai dukart per savaitę pakūrenti - pažiūrėti ar viskas OK, nelabai džiaugsmo suteikianti perspektyva.

Na, o nuolat gyvenant - tikrai norisi komforto. Ir kalba eina ne tik apie nuėjimą įmesti granulių, kalba eina ir apie nuėjimą, ir apie išvalymą bei apsikuopimą. Tai užima laiko, ir tam reikia turėti nuotaikos. Tai tikrai nėra anti-reklama granuliniams - jie puiki alternatyva kieto kuro katilams (kur apskritai kas rytą bėgi užkurti katilo) ir tikrai daugiau komforto. Gyvenamam name - na, sakykim išvažiuojate gerai savaitei ar dviem žiemos metu slidinėti ar šiaip atostogų - tai arba kam palikti granulinį pakurti, arba grįžti į ataušusi namuką. Tiesa, lyg ir yra galimybė palikti prikrautą granulėm talpą ir jau keliaujant link namų per išmanųjį telefoną įjungti katilą. Na, bet jeigu už lango labai šalta ir jūs norite kad visgi namie būtų normali temperatūra, na, kad koks kaktusas nesušaltų ar nenuvystų...? Su geoterminiu ar tuo pačiu oras - vanduo... tereikia paspausti mygtuką. Viskas.

Kainos skirtumas. Jeigu su granuliniu, aš skaičiuoju, kad galima susisukti už ~4300 eur (15 tūkst. Lt), tai geoterminis maždaug ~ 10 000 eur (35 tūkst. Lt). Oras - vanduo - kainos siekia iki ~ 7500 eur (26 tūkst. Lt), bet gerai pasiderėjus (dar priklauso koks galingumas ir visa kita) galima japonišką pasistatyti už ~6400 eur (22 tūkst. Lt).

Bet... jeigu iškart planuoti oras - vanduo ir žinoti kad jums nė velnio nereikės kamino, už kurį aš suplojau - ir dar plius apskardinimo darbai - apie 1150 eur (4 tūkst. lt), tai skirtumas tarp granulinio (plius kaminas) ir tarp oras -vanduo sumenkėja iki poros tūkst. litų. Deja, kaminas pastatytas ir kainavo.

Kalbant apie oras - vanduo minusus, tai yra trys opūs klausimai: 1) kaina 2) o kaip kai temperatūra smukteli žemiau -15 3) saugumas / vagystės tikimybė. Dar, tiesa, ketvirtas klausimas būna kurį užduoda tie patys pardavėjai - ar turite alternatyvų šilumos šaltinį.

Kaina. Lyginant su elektros 1:4, kuo šalčiau už lango, tuo labiau artėjama link elektros kainos. Visgi tokiu atveju geriau skaičiuoti metinį vidurkį, nes juk ir karšto vandens paruošimas ar žiemą,ar vasarą su jo pagalba. Tie kurie turi, sako, kad taupu, aišku, nelygu kokia žiema. Ką gi, galiu beveik pažadėti - pastatysiu atskirą skaitliuką ir vesiu statistiką, stebėsime kartu. Šiaip oras-vanduo sunaudoja 1 kW, kad sugeneruotų 4 kW.

O dabar dėl šalčių. Na, dingo ilgos šaltos žiemos. Jeigu ir užeina trim dienom šaltukas, kai naktį -25, na, tai tik trims paroms. O šiaip žiema patapo tokia apie nulį - tai +5, tai -5. Apskritai žiemos šiltos palyginus, ir nėra reikalo ruoštis poliarinei nakčiai.

Kai labai šalta ir babach o už lango -30. Na, tas kelias dienas mokėsite kaip už elektrą. Bet šildys. Tai iš tų 365 dienų metuose už kelias paras sumokėsite brangiai. Vis tiek dabar "Lesto" mokam juk kas mėnesį tiesioginiu debetu už vidurkį, tai ne ką labai išbalansuos jūsų biudžetą.

Vagystė. Na taip, išorinį bloką gali nuknisti. Kur jį panaudotų - neįsivaizduoju. Reikėtų prijungti signalizaciją, kad laidui kokiam nutrūkus kaukti pradėtų. Bet geriausiai, matyt, signalizacija, ciekava viska stebinti kaimynė, tvora, šuo (šuo su dantim).

Ar turite alternatyvų šaltinį. Na, turiu aš krosnelę. Bet, o koks skirtumas, juk problema ne siurblys, o tai, kad radiatorius - betoninės grindys. Jos įšyla lėtai, na, bet jos lėtai įšyla nepriklausomai ar tu su granuliniu katilu, ar su oras - vanduo ar su dujom. Vat jeigu staiga elektra prapuola - čia jau įšilusios grindys vaidina labai gerą vaidmenį - jos lygiai taip pat lėtai atšąla, todėl "Lesto" spės sutaisyti viską, jeigu ką. Aišku, atšalimo greitis priklauso nuo namuko sandarumo ir kailiuko varžos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?