Namų apšiltinimo sezonas: ką verta žintoti apie polistireninį putplastį

 (26)
Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.
© Shutterstock

„Taupant šilumą svarbiausią vaidmenį atlieka pastatų termoizoliacijos sluoksnis – lyg dar vienas rūbas, saugantis žmogų nuo šalčio, teikiantis komfortą ir neleidžiantis šilumai išgaruoti išorėn. Įvairios medžiagos pasižymi skirtingu šilumos laidumu, todėl šiltinant pastatus labai svarbu pasirinkti šiuo aspektu efektyviausias iš jų. Užsandarintas oras yra geriausias šilumos izoliatorius, todėl oro turinčios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos laidumu“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.

Paplito dėl savo patikimumo

Efektyvią šilumą izoliuojančią medžiagą polistireninį putplastį, taip pat žinomą tarptautiniu EPS pavadinimu, dar XX a. viduryje sukūrė garsus Vokietijos koncernas BASF. Kurdami šią medžiagą, mokslininkai ir inžinieriai siekė plastiko apvalkale sandariai uždaryti kuo daugiau oro ir neleisti įsiskverbti vandeniui bei teršalams. Tai jiems pavyko, polistireniniame putplastyje – 98 proc. oro ir vos 2 proc. stireno. Nuo to laiko EPS nuolat tobulinamas, tačiau oro ir kietos substancijos santykis nesikeičia. Skaičiuojama, kad Europos šalyse pastatų apšiltinimui apie 80 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, apie 12 proc. – mineralinė vata, likusią dalį užima kitos termoizoliacinės medžiagos.

Dr. Č. Ignatavičiaus teigimu, tokį platų putplasčio, kaip šilumą izoliuojančios medžiagos, paplitimą nesunku paaiškinti: jis pasižymi didele šilumos varža, yra mechaniškai tvirtas, nelaidus drėgmei ir purvui, yra ilgaamžis, perdirbamas, atsparus daugeliui chemikalų. Be to, putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.

Nepalaiko degimo

Polistireninio putplasčio granulėse oras yra sandariai uždarytas ir jei ugnis priartėja prie medžiagos – oras išsilaisvina, padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose, todėl EPS susitraukia ir lydosi, esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, bet atvira liepsna nedega. Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos ir atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta. EPS žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje. Į ugnies židinį patekęs polistireninis putplastis paprasčiausiai subliūkšta – pašalinus ugnies židinį, jis užges. Be to, Lietuvoje apšiltinant pastatus ši medžiaga padengiama nedegiu tinku. Tuo tarpu kai kuriose kitose termoizoliacinėse medžiagose gaisro metu susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą.

„Gaisrai neaplenkia ir putplasčiu apšiltintų pastatų, tačiau tais atvejais, kai visa pastato apšiltinimo sistema, tai yra ir izoliacinė medžiaga, ir apdailos medžiagos, atitinka technologinius reikalavimus, yra tvarkinga, polistireninis putplastis yra efektyvus ir patikimas sprendimas“, – pabrėžia Č. Ignatavičius.

Lietuvoje naudojamas polistireninis putplastis atitinka visus europinius ir nacionalinius termoizoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir reglamentus. Jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) – mažesnis nei kitų termoizoliacinių medžiagų ir yra artimas nuliui. Todėl net ir gaisro atveju EPS neišskiria toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus gyvybei.

Paprasta ir patogu dirbti

Statybos techninis prižiūrėtojas Vytautas Rimkus pažymi, kad statybininkai taip pat yra linkę rinktis darbą su polistireniniu putplasčiu dėl jo patogumo statybos darbuose.

„Statybininkams dirbti su putplasčiu yra saugu, todėl, kad dirbant su juo nereikia jokių respiratorių ar kitų specialių asmeninės saugos priemonių, kurios neišvengiamos dirbant su kai kuriomis kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Putplastį patogu pjaustyti ir klijuoti, tai sutaupo statybininkų darbo, kartu efektyviai naudojama medžiaga – mažai išsimeta, todėl taupu “, – teigia V. Rimkus.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus putplasčio technologinis privalumas – nelaidumas vandeniui, atsparumas prapūtimui ir teršalams. „Jei matai pastatą permirkusiu fasadu, nors nelijo jau kelias dienas ar net savaitę, žinok, kad jo termoizoliacijai buvo panaudotas tikrai ne polistireninis putplastis“, – sako ilgalaikę darbo patirtį su termoizoliacinėmis medžiagomis sukaupęs statybų ekspertas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?